- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 2-4937-650/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03839-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- V. E.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, L. R., G. L. M.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant vertėjai A. P., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, L. R., G. L. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir patikslintu procesiniu dokumentu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos V. E. mirties 2012 priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti įstatymo nustatytu terminu; reikalavimą grįsdamas rašytiniais duomenimis - pareiškimo priedais (1-32 ;46-49 b.l.).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas atsiliepime ( 53-54 b.l.) teigė, kad palieka teismui spręsti savo nuožiūra dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.
Kiti suinteresuoti asmenys byloje nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į pareiškimą, teismo posėdyje nedalyvavo, būdami informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (104-108 b.l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas į atidėtą bylos nagrinėjimą neatvyko, pateikęs prašymą nagrinėti pareiškimą jam nedalyvaujant (109-110 b.l.).2013-09-05 dalyvaudamas teismo posėdyje ir nustatyta tvarka prisaikdintas, jis davė paaiškinimus, kad jo tėvas L. E. mirė 2007, tuo metu motina V. E. turėjo nustatytą neveiksnumą, jis buvo paskirtas motinos globėju, ir jos vardu kreipėsi dėl tėvo palikimo priėmimo. Gerai nežinodamas įstatymų, buvo praleidęs terminą palikimui priimti; šis terminas buvo atnaujintas ir jis tvarkė pas notarą tėvo turto paveldėjimo dokumentus. Jo motina V. E. mirė 2012, jis savo valios priimti palikimą raštu ir kreipiantis į notarą neišreiškė, tačiau po motinos mirties toliau naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) , visą turtą (įskaitant ir jo paveldėtą po tėvo L. E. mirties priklausančią buto bei garažo dalį) prižiūrėjo, mokėjo atitinkamus mokesčius, tokiu būdu priėmė atsiradusį motinos palikimą faktiškai paveldimą turtą valdydamas, tą tvirtina jo teikti ir pareiškimo priedai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjo tėvai L. E. ir V. E. buvo sudarę santuoką 1947 ( 6-7 b.l. ). Iš mirties liudijimų kopijų ( 11,13 b.l. ) matyti, kad L. E. mirė 2007, o V. E. mirė 2012. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo kopijų ( 22; 23 b.l.) matyti, kad nekilnojamasis turtas ( butas, esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – boksas, esantis (duomenys neskelbtini)) įregistruotas L. E. vardu ir įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2013-06-10 Šiaulių miesto VI notarų biuro notaras Darius Jonutis pateikė duomenis, kad pareiškėjas po savo tėvo L. E. mirties palikimą priėmė 2008-01-30, paduodamas pareiškimą ( 49 b.l.). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po savo motinos mirties jis rūpinosi visu paliktu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, paveldimą turtą prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu, patvirtina tiek pareiškėjo duoti paaiškinimai, tiek pridėtos prie pareiškimo mokėjimo kvitų kopijos ( 25-32 b.l.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjui suteikta teisė pagal įstatymą paveldėti kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 str.). Nustatyta, kad pareiškėjas į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes visu paliktu turtu toliau naudojosi, tinkamai jį prižiūrėjo ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymų reglamentuotą terminą – per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Pareiškėjo veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. R., būdama pareiškėjo seserimi ir taip pat pirmos eilės įpėdine, kitu būdu priėmė atsiradusį po V. E. mirties palikimą, paduodama Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau ji davė sutikimą, kad į įpėdinius būtų įtraukti tiek pareiškėjas, tiek kita jos sesuo G. L. M. (90; 97; 98 b.l.)
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusios motinos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012 priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti įstatymų nustatytu terminu.
Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.