Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas R.Šuliokas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

2007 m. gegužės 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant A. S., dalyvaujant gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam A. Š., nuteistojo laiduotojai B. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl 2007 m. vasario 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir nubaustas 16 MGL dydžio (dviejų tūkstančių litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nuteisė A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. dėl to, kad jis būdamas valstybės tarnautoju – (neskelbtini duomenys), 2005 m. lapkričio 12 d, apie 19.00 val. (neskelbtini duomenys), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 23 stt. 1 d., 24 str. 1 d. bei 25 str. reikalavimus, sudavė A. K. vieną smūgį tarnybinio ginklo - pistoleto CZ-75C rankena į kaktą, ją prakirsdamas virš kairio antakio, padarydamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, laikydamas jį už rankos tempė link automobilio bei nukreipė į jį pistoleto vamzdį. Dėl kilusio triukšmo į įvykio vietą atbėgus kaimynams pistoleto vamzdį kelis kartus nukreipė į V. R., liepdamas nesiartinti, grasino šauti. Po to sugriebęs už pečių V. P., jį apkabino, įrėmė pistoleto vamzdį V. P. į veidą. G. P. einant link namų, ketinant iškviesti Jonavos rajono policijos pareigūnus, ėjo paskui ją nukreipęs į G. P. pistoleto vamzdį ir susirinkusiems įvykio liudytojams R. P., A. R. bei A. A. pareiškė, kad yra policijos pareigūnas - (neskelbtini duomenys), kad Jonavos rajono policijos pareigūnų kviesti nereikia, parodęs tarnybinį pažymėjimą liepė niekam prie jo nesiartinti, nes šaus, iškvies greitojo reagavimo būrio „Aras" pareigūnus, padarys (neskelbtini duomenys), įves tvarką, tokiu būdu viršydamas policijos pareigūnui suteiktus įgaliojimus, numatytus Policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 ir 2 dalyse, padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos valstybei, nes iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos Policijos - funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo policijos pareigūno vardą bei didelės žalos padarė A. K., nes jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. teigia, kad apkaltinamajį nuosprendį priėmęs teismas nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas akivaizdžiai neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, kurios turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bendrosios dalies normas, pažeidžiant nuostatą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tuo metu nevykdė jokių tarnybinių užduočių, buvo viešoje vietoje. Atsitiktinai išgirdęs įtartinų asmenų pokalbį apie vagystes ir galimą pasikėsinimą į jo laikinai be priežiūros paliktą automobilį, ėmėsi priemonių užkirsti kelią galimai nusikalstamai veikai, arba įtariamojo asmens sulaikymui. Tuo tikslu sulaikė A. K., kuris tuo metu buvo prie jo automobilio. Tarnybinį ginklą turėjo, tačiau jo nepanaudojo. Tikrai ginklu nesužalojo A. K., tiktai galėjo jam ne tyčia suduoti plika ranka fizinio kontakto metu, kuomet jį stvėrė už pečių. Tuomet buvo labai susijaudinęs ir negali labai detaliai atpasakoti konkrečių savo veiksmų, tačiau tikrai neturėjo tyčios sužaloti kitą asmenį ir jokių tyčinių veiksmų sužaloti neatliko.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus tačiau teismas savo nuosprendį grindė nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, kuriuose yra prieštaravimų. Nukentėjusysis V. P. teigė, kad aš viena ranka jį laikiau apglėbęs kaklą, kita įrėmęs pistoleto vamzdį į veidą, kad ginklą buvau nukreipęs į jo žmoną G. P.. Jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kitas nukentėjusysis A. K., tačiau teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, jog matė tiktai kaip laikė V. P., o daugiau nematė, nes valėsi kraują.

Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė mačiusi, kaip jis viena ranka laikė apglėbęs per pečius V. P., o kitoje rankoje, kuri buvo nuleista, laikė ginklą, panašų į pistoletą. Pamatęs, kad ji žiūri į ginklą, jį paslėpė rūbuose. Apklausta teisminio tyrimo metu parodė, kad kai apeliantas apglėbė per pečius V. P., pro juodą prasegtą striukę matė pistoletą.

Nukentėjusysis V. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tuomet kai atbėgo pasižiūrėti į kilusį triukšmą, apeliantas laikė A. K.. Kada jis (V. R.) prožektoriumi pašvietė apeliantui į veidą ir paklausė, kas jis per vienas, atkišo daiktą, panašų į pistoletą. Tuo metu atbėgo V. P., moterys. Tada jis pasisakė esąs policininkas ir savo pavardę.

Prieštaringi nukentėjusiųjų V. P., A. K., G. P., V. R. parodymai kelia pagrįstas abejones dėl jų tikrumo ir tokiais duomenimis negalima pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Teismas ignoravo BPK 287 str. normas, suteikiančias teisę atlikti bet kokius BPK XIV skyriuje numatytus proceso veiksmus. Jeigu abejonės nepašalintos, teismas visas šias abejones privalėjo traktuoti jo gynybos naudai. Dėl šių aplinkybių apeliantas prašo panaikinti 2007 m. vasario 28d. Jonavos rajono apylinkės teismo apkaltinantį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytoms aplinkybėms, kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Š. prašė skundą tenkinti, pripažino savo kaltę, kad sudavė nukentėjusiajam A. K., kad demonstravo nukentėjusiems ginklą – pistoletą, tačiau tai darė tik siekdamas įspėti nukentėjusiuosius ir išvengti konflikto. Nurodė, kad tokie jo veiksmai nesusiję su užimamom pareigom ir jų atlikimu. Apeliantas ir jo gynėjas prašė, jei tokius jo veiksmus nustatytų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, jo atžvilgiu taikyti BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą.

Prokurorė prašė tokį nuteistojo prašymą tenkinti, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas pilnai.

Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo A. Š. veiksmuose, kai jis sudavė smūgį nukentėjusiajam A. K., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei po to sekę veiksmai nukentėjusiųjų V. R., V. P., G. P. atžvilgiu, grasinant šauti, liepiant nesiartinti, prisistatant policijos pareigūnu, atitinka BK 228 str. 1 d. sudėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks vertinimas nėra teisingas ir jį sąlygoja netikslus įrodymų įvertinimas, neatsižvelgimas į visas įvykio aplinkybes, jį sąlygojusias priežastis.

Kaip seka iš bylos duomenų, kad dar iki įvykio 2005 m. lapkričio 12 d. buvo įvykdyta A. Š. sodo namelio vagystė, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš nuteistojo paaiškinimo seka, kad būtent po šios vagystės, ne tarnybos metu, 2005 m. lapkričio 12 d. su šeima nuvykus į sodą, jis pats savo iniciatyva klausinėjo atsitiktinių sutiktų žmonių apie sodo namelio vagystę, taip pat nuvyko pasižvalgyti prie sąvartyno ir visiškai atsitiktinai nugirdo nepažįstamų asmenų pokalbį, suprato, kad šie nepatenkinti jo vizitu į sodus. Grįžtant prie netoliese palikto automobilio, jis pastebėjo nuo automobilio nueinantį jaunuolį, su kuriuo, siekiant išsiaiškinti ir kilo konfliktas. Nuteistasis neneigia, kad mėginant sulaikyti jaunuolį (A. K.), galėjo ir suduoti šiam į kaktą, o kai priėjo daugiau vyrų, apšvietė jam akis prožektoriumi, jis siekdamas išvengti užpuolimo, prisistatė, jog yra policininkas, turi šaunamą ginklą ir gali šauti.

Tokią įvykių seką patvirtino ir pats nukentėjusysis A. K., kuris parodė, kad po pokalbio su kitais kaimo vyrais, eidamas link namų, pamatė, kaip suprato, policininko automobilį ir iš smalsumo priėjo prie jo pažiūrėti. Tuo pačiu metu prie jo prišoko nuteistasis, jį sugriebė, sudavė į kaktą, pareikalavo eiti išsiaiškinti. Jiems besiginčijant, priėjo V. P., ir V. R.. Nukentėjusysis A. K. negalėjo patvirtinti, kad A. Š. jam sudavė pistoletu.

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad minimu laiku, jau sutemus, išgirdo triukšmą ir, nuėjus pažiūrėti, ir jis pamatė A. Š., kurį su žiebtuvėliu buvo apšvietęs V. R., ir A. K., kurio veidas buvo kruvinas. Jis matė A. Š. rankas prie ginklo.

Nukentėjusysis V. R. patvirtino, kad tikrai minimu laiku prie jo namų buvo atvažiavęs nuteistasis, ieškojo asmens, vardu „Antanas“. Po to pas jį buvo užėjęs V. P., A. K., o šiems išėjus, išgirdo triukšmą ir pribėgęs pamatė, kad A. K. už peties laikė nuteistasis, A. K. kakta buvo kruvina, taip pat nuteistojo rankose jis matė pistoletą. Nuteistasis nurodė savo pavardę, pasakė, kad yra policininkas, kažką minėjo, kad kviesti policiją.

Nukentėjusioji G. P. parodė, kad minimu laiku, išgirdus triukšmą, nuėjo pažiūrėti ir prie „akmens“ pamatė nuteistąjį, kuris apglėbęs laikė už pečių jos vyrą V. P., priešais stovėjo kruvinas A. K., ten pat buvo V. R., A. A.. Paklausus, kas įvyko, nuteistasis prisistatė, kad yra policininkas, nurodė, jog jį užpuolė. Ji matė A. Š. rankoje pistoletą. Po to A. Š. parodė savo pažymėjimą. Kai ji ketino eiti skambinti pažįstamiems policininkams, A. Š. ėjo iš paskos, grasino, kad iškvies „Arą“.

Liudytoja A. R. parodė, kad 2005 m. lapkričio 12 d. vakare išgirdo triukšmą, išėjusi į kiemą pamatė kruviną A. K..

Liudytojas A. A. parodė, kad minėtą vakarą matė, kaip A. Š. tempė A. K., o pats su pistoletu grasino jam ir V. R..

Tadgi iš minėtų asmenų parodymų seka, kad A. Š. paaiškinimas, jog esant tokiam paros metui, kilus įtarimui, kad nepažįstamas asmuo kažką daro prie jo automobilio, jis mėgino pastarąjį (A. K.) sulaikyti, išsiaiškinti jo kėslus, ko pasėkoje ir kilo tarpusavio konfliktas, atitinka objektyvioms aplinkybėms. Objektyvių duomenų, priešingai negu nustatė pirmos instancijos teismas, kad nukentėjusiajam A. K. sužalojimą nuteistasis padarė suduodamas tarnybiniu ginklu (ar jo rankena), byloje nėra. Tą neigia pats nuteistasis, tokių duomenų nepatvirtina ir nukentėjusysis A. K. bei teismo medicinos specialisto išvada. Visumoje paminėtieji A. Š. veiksmai nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu visiškai nesietini su jo užimamomis (neskelbtini duomenys), nes jie buvo sąlygoti ne kokių nors tarnybinių pareigų atlikimu, bet susiklosčiusioje situacijoje elementariu pilietiniu siekimu užkirsti kelią galimam ar įvykusiam teisės pažeidimui, siekimu apsaugoti savo asmeninį turtą ir teises. Net ir po A. K. sužalojimo sekę A. Š. veiksmai, kai jis prisistatė esąs policijos pareigūnu, bei įspėjo nukentėjusiuosius A. K., V. P., V. R., kad turi šaunamąjį ginklą ir jį gali panaudoti, kolegijos nuomone, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo tarnybine padėtimi ar turimų tarnybinių (pareiginių) įgaliojimų viršijimas. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, A. Š. veiksmus, kad jis prisistatė policijos pareigūnu, grasino panaudoti teisėtai turimą ir laikomą ginklą, suėmė už pečių V. P., liepė niekam nesiartinti, grasino iškviesti „Aro“ pareigūnus, sąlygojo tuo metu susiklosčiusios padėties ne visiškai adekvatus įvertinimas ir gręsiančio pavojaus supratimas.

Kaip seka iš A. Š. paaiškinimo, bei jį atitinkančių nukentėjusiųjų pateiktų aplinkybių patvirtinimo, prie nuteistojo, mėginant sulaikyti A. K., prisiartino ne vienas, bet grupė žmonių, veidą ir akis apšvietė prožektoriumi, kas vėlgi trukdė tinkamai įvertinti situaciją, ir to pasėkoje, siekdamas pats asmeniškai apginti save, A. Š. pagrasino turįs ginklą, panaudosiąs jį, nurodė ir savo pareigas, sugriebė už pečių prisiartinusį V. P..

Iš bylos aplinkybių matyti, kad būtent A. Š. prisistatymas policijos pareigūnu, tarnybinio pažymėjimo pateikimas, įspėjmas apie turimą ginklą ir jo galimą panaudojimą ir užkirto kelią tolimesnio konflikto plėtojimuisi bei atitinkamai žymiai sunkesnių pasėkmių kilimui.

Pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad A. Š. siekė sutrukdyti iškviesti į įvykio vietą policijos pareigūnus, kad tuo tikslu grasino ginklu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pats nukentėjusysis V. R. nurodė, kad A. Š. liepė kviesti policiją. Iš byloje esančių Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos Operatyvinio valdymo poskyrio specialisto pokalbių telefonu Nr.112 įrašų (t.2, b.l.97-104) matyti, kad asmuo, prisistatęs V. R., tikrai kreipėsi į policiją, pranešė apie įvykusį konfliktą. Tas pats nukentėjusysis nepatvirtino, kad A. Š. būtų įrėmęs ginklą į veidą ar nukreipęs į G. P.. Nukentėjusioji G. P. taipogi tiksliai nenurodė aplinkybių kaip, kokiu būdu nuteistasis laikė ginklą. Iš jos pasakymų seka, kad ginklą (pistoletą) ji matė tik po atsegta A. Š. striuke. Nukentėjusysis V. P., aiškindamas aplinkybes apie ginklo panaudojimą, taipogi nebuvo nuoseklus. Vienur jis nurodė, kad nuteistasis laikė ranką ant pistoleto dėklo, kitu metu jau teigė, kad laikė rankoje, o, kad ginklą būtų įrėmęs į veidą ar pan., išviso nesakė. Todėl remtis tokiais nukentėjusiųjų prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, kiek tai liečia ginklo panaudojimo aplinkybes, negalima, ir vadovautinasi nuteistojo aiškinimu, jog jis tiesiogiai ginklo į nieką nebuvo nukreipęs, o tik grasino jį panaudoti ir tai darė dėl aukščiau aptartų motyvų.

A. Š. veiksmų motyvaciją, klaidingą grėsmės suvokimą, sąlygojo ir nukentėjusiųjų neblaivumas. Liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę Jonavos rajono policijos komisariato darbuotojai V. M., R. G. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą pastebėjo, jog vyrai yra neblaivūs. O būtent tai galėjo sąlygoti ir atitinkamą nukentėjusiųjų agresyvų elgesį, bei iškreiptą ir netikslų aplinkybių suvokimą. Net ir iš minėtų policijos padarytų garso įrašų matyti, kad vieno iš į policiją paskambinusių asmenų, prisistačiusio V. R., kalba (pasakytas tekstas) nerišli, jame matyti ir priešiškų policijos atžvilgiu pasakytų išsireiškimų.

A. Š. padarytieji veiksmai nesietini su jo užimamomis pareigomis ar vykdomomis tarnybinėmis pareigomis ir įgaliojimais, juos negalima laikyti akivaizdžiai neadekvačiais tuo metu susiklosčiusiai situacijai, todėl nelaikytina, kad A. Š. pažeidė Policijos veiklos įstatymo 23 str., 24 str., 25 str. reglamentuojančių prievartos, šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus ir sąlygas, reikalavimus bei nelaikytina, kad savo veiksmais jis padarė didelės žalos valstybei ar fiziniui asmeniui.

A. Š. veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties, jo ažvilgiu priimtas apkaltinamas nuosprendis panaikintinas ir jis pagal BK 228 str. 1 d. išteisintinas (BPK 329 str. 1 p.)

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo nagrinėti ir apelianto prašymo dėl BK 40 str. nuostatų taikymo.

Teismas, vadovaudovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str., 324 str., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. nuosprendį panaikinti.

A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. išteisinti, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.