Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-09-30 · Byla Nr. Ik-344-414/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-30
Bylos Nr.
Ik-344-414/2013
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-1088-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
V. J., VĮ Registrų centro
Atsakovas
VĮ Registrų centro
Trečiasis asmuo
AB“Alvito žemdirbys“
Kategorijos
  • 12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-344-414/2013Teisminio proceso Nr. 4-62-3-1088-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 12.4; 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., VĮ Registrų centro Marijampolės filialo ir VĮ Registrų centro atstovei Gražinai Cicėnienei, AB“Alvito žemdirbys“ atstovui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsakovams VĮ Registrų centro Marijampolės filialui ir VĮ Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo AB“Alvito žemdirbys“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. J. prašė panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (2070/13) S-1598 ir Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 179, įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialą pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. kadastrinių matavimų byloje Nr. 39/2660 Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų formoje 1C kiemo aikštelės (Asfalto dangos) plane pažymėtos 1b1 kadastro duomenis (plotą) atstatyti į buvusią padėtį, tai yra vietoje 10100 kv. m. į 1000 kv. m. ir Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti žymą apie techninės klaidos ištaisymo įregistravimą nuo 2010-04-2, remiantis 2002-02-07 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. 39/2660. Jis paaiškino, kad yra 4,9 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. AB „Alvito žemdirbys" pagal Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 18 d. potvarkį Nr. 131 priklauso minėtame žemės sklype esantys statiniai. Siekiant užtikrinti pastarųjų naudojimą pagal paskirtį Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 474ŽV nustatytas 1,51 ha ploto kelio servitutas - leisti privažiuoti prie žemės sklype esančių pastatų. Pažymėjo, jog 2010-06-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo posėdžio metu šioje civilinėje byloje buvo pateiktas teismui ir ieškovui VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2010-04-22 raštas Nr. (2070/13) S-1598 Dėl klaidos ištaisymo, kuris adresuotas AB „Alvito žemdirbys” direktoriui V. R.. Minėtame rašte yra nurodyta, kad patenkintas AB „Alvito žemdirbys" prašymas, t.y. netikslūs kadastro duomenys kadastrinių matavimų byloje Nr. 39/2660, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ištaisyti. Tai patvirtina „Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų forma" 1C ir kadastro duomenų išrašas. Pareiškėjas mano, kad kadastro duomenys kadastrinių matavimų byloje Nr. 39/2660, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ištaisyti neteisėtai ir nepagrįstai, t.y. viršijant įgaliojimus ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus tokių veiksmų atlikimui, be to, minėti kadastrinių duomenų taisymai atlikti neatsižvelgiant į tai, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-10-05 pranešimo pagrindu yra įregistruotas juridinis faktas, kad yra iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu, taip pat pažeidžiant LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. nuostatas, pažeidžiant V. J. interesus. Be to, 2010-04-22 Kadastrinių matavimų skyriaus vedėja A. T. jau vykstant ginčui teisme dėl nuosavybės teisių įregistravimo, be jokio pagrindo, remiantis tik AB „Alvito žemdirbys" prašymu savo ranka ištaisė duomenis kadastrinių matavimų byloje Nr. 39/2660, registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina „Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų forma" 1C (bylos Nr. 4716) skiltyje padaryti pataisymai: Asfalto danga - skiltyje plotas vietoje „1000.0" atsiradę „10100" ir šio A. T. pataisymo užteko, kad 2010-04-22 būtų užregistruoti Techninės klaidos ištaisymai Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 39/2660. Jokio sprendimo, dėl būtinumo taisyti netikslius duomenis VĮ Registru centro Marijampolės filiale priimta nebuvo, tik ranka padaryti pataisymai, kurie dar 2002 m. buvo patikrinti, ir patvirtinti net dvieju VĮ Registru centras Marijampolės filialo darbuotoju. Remiantis išdėstytu, mano, kad 2010-04-22 Kadastrinių matavimų skyriaus vedėja A. T. vienasmeniškai pakeisdama „Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų formos" 1C skiltyje asfalto dangos plotą vietoje „1000.0" į „10100" praėjus daugiau nei 8 metams nuo duomenų įrašymo viršijo jai suteiktus įgaliojimus, tai atliko be jokio teisinio pagrindo, nesilaikant teisės aktuose numatytų procedūrų tokio pobūdžio veiksmas atlikti, pažeidė LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. nuostatas, nes šiuo atveju buvo taisoma ne techninė klaida, o iš esmės net 10 kartu padidintas asfalto plotas, neatlikus jokių papildomų matavimų, nesivadovaujant jokiais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad 1991-07-25 kadastro duomenimis užfiksuotas kiemo aikštelės dangos plotas 10100 m. 1995-06-30 buvo atliekamas tik pastatų vertės perskaičiavimas, kadastro duomenys nebuvo tikslinti. 2002-02-07 vykdant AB „Alvito žemdirbys" prašymą dėl kadastro duomenų tikslinimo kiemo aikštelės dangos ploto pakitimai nebuvo užfiksuoti, bet perrašant kadastro duomenų formas vietoj 10100 m² perrašyta 1000 m². Šią techninę klaidą lėmė darbuotojų suklydimas įrašant kadastro duomenis (kiemo aikštelės dangos plotą). Išnagrinėjus archyvinėje byloje minėtus duomenis buvo nuspręsta kiemo aikštelės plotą ištaisyti iš 1000 m² į 10100 m² . Tai patvirtina ir atitinkami įrašai kadastrinių matavimų byloje. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis tvirtina, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Remiantis šiomis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, kadastro duomenys gali būti ištaisyti, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą yra padaromos techninės klaidos, nurodant dokumento datą, numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai. Pagal įstatymo prasmę ištaisyti galima rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas, kurios yra aiškios, t.y. akivaizdžios. Pabrėžė, kad duomenys apie iškeltą bylą nėra kliūtis daryti tokio pobūdžio pataisymus. Aplinkybės, trukdančios atlikti tokius veiksmus, yra numatytos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje. Tarp minėtų aplinkybių - iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, nėra. Nurodė, jog AB“Alvito žemdirbys“ prašymas registro tvarkytojui dėl klaidos taisymo nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis, nepažeidžia jo interesų ir susijęs tik su AB“Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise valdomu statiniu.

AB“Alvito žemdirbys“ atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad asfalto dangos plotas 10580 kv. m. 1995-07-18 Vilkaviškio rajono mero potvarkio Nr. 131 pagrindu buvo įregistruoti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure ir vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis nuo 1998-01-01 perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Ištaisius techninę klaidą, AB „Alvito žemdirbys'" nekilnojamojo turto registro įrašų duomenys atitinka 1995-07-18 potvarkio Nr. 131 duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, jog 2007-07-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. J. yra 4,9 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. AB„Alvito žemdirbys" pagal Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 18 d. potvarkį Nr. 131 priklauso minėtame žemės sklype esantys statiniai. Siekiant užtikrinti pastarųjų naudojimą pagal paskirtį Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 474ŽV nustatytas 1,51 ha ploto kelio servitutas - leisti privažiuoti prie žemės sklype esančių pastatų (bl. 33-38, 81-82, 1t.). Nustatyta, kad AB„Alvito žemdirbys" teritorijos po nuosavybės teise turimais statiniais plotas yra 18792 kv. m. ir ši teritorija yra aptverta (bl. 153-154, 182, 1 t.). Liteko duomenys patvirtina, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-05-28 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-831/2012 patikslino ir praplėtė Marijampolės apskrities viršininko įsakymu 2000-10-24 Nr.474 ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį. Teismas nustatė žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Alvito kadastrinėje vietovėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotame registro Nr. (duomenys neskelbtini) tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje, tame skaičiuje, 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal žemės sklypo planą, parengtą V. Š. įmonės 2011-05-16.

Šioje byloje likęs ginčas dėl kiemo aikštelės ploto ištaisymo iš 1000 m² į 10100 m² vykdant AB „Alvito žemdirbys" prašymą dėl kadastro duomenų tikslinimo (bl. 50-51, 93, 1t.).

Iš archyvinės kadastro duomenų bylos Nr. 39/2660 matyti, kad kiemo aikštelės, esančios Alvito k., Vilkaviškio rajono sav., 1991-07-25 suformuotoje statinių kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas plotas yra 10577 kv.m. 1995-06-30 kadastro duomenys nebuvo tikslinami, tačiau buvo atliekamas pastatų vertės perskaičiavimas (bl. 99, byla Nr. 39/2660). Vykdant AB „Alvito žemdirbys" 2002-01-11 prašymą patikslinti nekilnojamojo turto vertę (bl. 123, byla Nr. 39/2660), kiemo aikštelės dangos ploto pakitimai nebuvo užfiksuoti, tačiau kadastro duomenyse 2002-02-07 buvo nurodyta, jog kiemo aikštelės plotas yra 1000 kv. m.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys gali būti patikslinti ar ištaisyti netikslūs ar klaidingi duomenys arba neišsamūs duomenys papildyti, jei duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 334 straipsnis).

Byloje esantys duomenys patvirtina (bl. 187, 1 t. ), kad kiemo aikštelės plotas 2002-02-07 buvo nurodytas klaidingai, todėl AB „Alvito žemdirbys" 2010-04-15 pagrįstai siekė duomenis ištaisyti (bl. 50, 1 t.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos savo praktikoje, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, tai jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų betikslis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-424/2010; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-667/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1458/2010, 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1553/2012).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės mėn. 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-42/2013.). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124–131, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Tokiu būdu teismas, vertinamas šioje byloje skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą (bl. 29-30, 32 1t.), turi nustatyti, ar skundžiamas aktas ar veiksmas pareiškėjui sukelia materialines teisines pasekmes ir gali būti administracinio ginčo objektu.

Kaip jau buvo paminėta, AB„Alvito žemdirbys" teritorijos po nuosavybės teise turimais statiniais plotas yra 18792 kv. m. ir ši teritorija yra aptverta, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-05-28 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-831/2012 nustatė žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Alvito kadastrinėje vietovėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotame registro Nr. (duomenys neskelbtini) tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje, tame skaičiuje, 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal žemės sklypo planą, parengtą V. Š. įmonės 2011-05-16. Teismo posėdžio metu apžiūrėtas V. Š. įmonės 2011-05-16 parengtas žemės sklypo planas neginčijamai patvirtina, jog 10100 kv. m. kiemo aikštelė patenka į 18792 kv. m. žemės sklype nustatytą servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti. 10100 kv. m. kiemo aikštele naudojasi tretysis suinteresuotas asmuo, ji jam galutinai priskirta Vilkaviškio rajono apylinkės teismui 2012-05-28 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-831/2012 patikslinus ir praplėtus Marijampolės apskrities viršininko įsakymu 2000-10-24 Nr.474 ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį, todėl atsakovų priimtų sprendimų nuginčijimas byloje nesukels pareiškėjo siekiamo teisinio rezultato byloje. Pažymėtina ir tai, kad paminėtoje civilinėje byloje V. J. siekė panaikinti žemės dangos - kiemo aikštelės, esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų ir daiktinių teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registro įstaigoje. Tačiau teismas tokį reikalavimą pripažino nepagrįstu, nes žemės danga - kiemo aikštelė netrukdo žemės savininkui įgyvendinti savo teisių į žemę daugiau nei tai yra padaryta nustatant šioje byloje servitutą, bei konstatavus V. J. neturint reikalavimo teisės ginčyti statinių teisinio registravimo.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad skundžiami byloje atsakovų sprendimai pareiškėjui nesukelia savarankiškų materialinių teisinių pasekmių, daro išvadą, kad tokie administraciniai aktai nėra administracinės bylos dalykas, ginčai dėl tokių akto beprasmiai, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė