Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei V. V. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas su sutrumpintais motyvais ( CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad 1983 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota P. V. ir V. V. ( Č.) santuoka, įrašo Nr. 1719 ( b.l. 4). Iš VĮ Regitra išrašo matyti, kad ieškovo P. V. vardu yra įregistruotas automobilis MAZDA 5, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), atsakovės V. V. vardu- automobilis Mercedes Benz A170 CDI, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad santuokos metu pagal 1999-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį šalys įgijo 4-ių kambarių butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti kurio iš sutuoktinių kaltė buvo esminė ir pagrindinė santuokos iširimo priežastis, ta kuri nutraukė šalių santuokinius ryšius ir padarė bendrą sutuoktinių gyvenimą neįmanomu. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. O būtent, CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos, o pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą kas iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo, yra būtina nustatyti, kieno iš jų konkrečiai netinkamas elgesys buvo esminė santuokos iširimo sąlyga. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl sutinkamai CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas yra nesaistomas ieškininių reikalavimų sutuoktinių kaltės klausimu ,o atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaip matyti, šioje byloje atsakovė pilnai sutiko su ieškiniu, santuokos nutraukimo pagrindo iš esmės neginčijo. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas santuokos iširimo priežastis ir teismo posėdžio metu atsakovės duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. bendros kalbos neradimo, vienas kito palaikymo ir supratimo stokos, skirtingų požiūrių į kai kurias gyvenimo vertybes. Visa tai sąlygojo sutuoktinių santykių atšalimą ir buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis.

Byloje sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis ir kitos svarbios aplinkybės. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties sudarant sutuoktinių turto balansą ir nustatant bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, būtina vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remiantis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis .

Byloje nustatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo šį turtą:

- 4-ių kambarių butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 32 400 Eur vertės.

VISO santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turto 36 600 Eur vidutinės rinkos vertės.

Ginčo tarp šalių dėl automobilių ir jų vertės bei padalinimo būdo nėra, todėl automobiliai priteistini ieškinyje nurodytu būdu, t. y. ieškovui priteistinas automobilis MAZDA 5, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės, atsakovei - automobilis Mercedes Benz A170 CDI, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1200 Eur vertės.

Ieškovas ieškinyje prašė santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, atsakovei priteisiant natūra santuokos metu įgytą butą, išmokant ieškovui 16 200 Eur kompensaciją.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad preziumuojama , kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais ( CPK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsakovė sutinka su ieškinyje nurodytu santuokinio turto padalinimo būdu, su nurodyta turto verte, sutinka išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį, todėl bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalintina lygiomis dalimis ieškinyje nurodytu būdu, nes pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, kadangi toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.

Taigi, kadangi santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, tai šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto priklausytų kiekvienai iš šalių po 18 300 Eur vidutinės rinkos vertės ( įvertinus ne tik buto, bet ir dalintinų automobilių vertę). Ieškovui priteisus 3000 Eur vidutinės rinkos vertės automobilį Mazda 5 valst. Nr.(duomenys neskelbtini), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 15 300 Eur piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį( 36 600 Eur :2= 18 300 Eur – 3000 Eur)

Kas liečia atsakovės galimybę išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją , tai atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog išgalės per 12 mėnesių išmokėti piniginę kompensaciją už jai atitenkantį butą , nurodė galimus piniginių lėšų gavimo būdus, kurie didelių abejonių nekelia, todėl turtas dalintinas ieškovo nurodytu būdu.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovui – V., atsakovei- V..

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, kreditorių neturi, išlaikymo neprašo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškininių reikalavimų daliai ( CPK 88 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis ). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteistinos, nes ieškinį patenkinus iš dalies, jos sudaro mažiau nei 3 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 straipsniai, 270 straipsniu , teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką , įregistruotą 1983 metų gegužės 21 d. Vilniaus miesto CMS , akto įrašo Nr. 1719 tarp P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. ( Č.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo P. V. palikti pavardę – V., V. V.- V..

Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą :

Ieškovui P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Mazda 5 valst.Nr.(duomenys neskelbtini) , 3000 Eur vidutinės rinkos vertės;Atsakovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 32 400 Eur vidutinės rinkos vertės ir automobilį Mercedes Benz A170 CDI, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1200 Eur vidutinės rinkos vertės; viso turto- 33 600 Eur vidutinės rinkos vertės.

Priteisti iš atsakovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 15 300 Eur ( penkioliką tūkstančių trijų šimtų eurų) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, piniginę kompensaciją išmokant per 12-a mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kompensaciją kas mėnesį lygiomis dalimis.

Priteisti iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 419 Eur ( keturis šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio ieškovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.