- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- N1-136-548/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nukentėjusysis
- A. J., E. S., O. K.
- Kaltinamasis
- L. V.
- Advokatai
- Ričardas Lilas, Aleksandras Kuznecovas
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas: 1) 2015-02-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. – 2 metams laisvės atėmimo. BK 92 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2015-04-13 Kaišiadorių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. – 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4,9 d. prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2015-02-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį nuo 21 iki 6 val., ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi, bausmės neatlikęs, teistumams neišnykus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. priklausančio telefono vagystės ir A. J. nesunkaus kūno sužalojimo padarymo epizodai.
Kaltinamasis L. V. 2015-05-02 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia 98-to namo, esančio Gedimino g., Kaišiadoryse, atvirai, matant nukentėjusiajam A. J., pagrobė svetimą A. J. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su UAB „Bitė“ SIM kortele, bendrai 50 € vertės ir UAB „Gudobelė“ priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su UAB „Bitė“ SIM kortele, bendrai 50 € vertės, kurie buvo atrakintame automobilyje „Nissan Primera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Be to, jis, 2015-05-02 apie 19.05 val., 98-to namo laiptinėje, Gedimino g. Kaišiadoryse, pastūmė ir po to sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam A. J., tuo padarydamas jam odos nubrozdinimą pakaušyje, muštinę žaizdą kaktoje ir žastikaulio didžiojo gumburo lūžimą ir išnirimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. V. dėl nusikalstamų veikų padarymo šiame epizode kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2015 metų gegužės 2 d. vakare jis su A. J. automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis norėjo paskambinti draugui, tačiau išsijungė telefonas. Tada jis paėmė automobilyje buvusius du telefonus ir norėjo pakeisti telefono akumuliatorių. A. J. liepė atiduoti telefonus ir jie tarpusavyje susistumdė. Po to jis išlipo iš automobilio ir bėgo, o jį vijosi A. J.. Jis įbėgo į namo laiptinę, o iš paskos atbėgo nukentėjusysis. A. J. laiptinėje ant jo šaukė. Jis pastūmė A. J. ir šis atsitrenkė į sieną. Po to A. J. pagavo jį už rankos. Jis išsilaisvino ir pabėgo. Pavogtus telefonus sudaužė eidamas link estrados. Nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti 50 eurų už pavogtą telefoną ir 1000 eurų neturtinės žalos.
Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad 2015 metų gegužės 2 d. jis su L. V. sėdėjo jam priklausančiame automobilyje, prie namo Nr. 98. Prieš tai jis buvo su draugu išgėręs 0,5 talpos butelį degtinės. Automobilyje jis iš ten buvusio butelio išgėrė 50 gramų degtinės. Su L. V. alkoholio negėrė, o apie pusvalandį kalbėjosi apie gyvenimą. Kaltinamąjį jis pažinojo apie penkis metus. Besėdint automobilyje jis norėjo paskambinti draugui. Paskambinti negalėjo, nes išsikrovė telefonas. Tada L. V. paėmė du automobilyje buvusius telefonus ir norėjo išeiti. Jis bandė automobilį užrakinti iš vidaus centriniu užraktu. Kadangi L. V. buvo pradaręs automobilio dureles, automobilis neužsirakino ir kaltinamasis išlipo iš automobilio. Jis pribėgo prie L. V.. Tuo metu kaltinamasis pradėjo nuo jo bėgti su paimtais telefonais. Jis bėgo iš paskos ir įbėgo į namo laiptinę. Namo laiptinėje jis nuo L. V. gavo smūgį į galvą, atsitrenkė į sieną ir susižalojo ranką. Trumpam buvo praradęs sąmonę. Prašo priteisti iš kaltinamojo 50 eurų už pavogtą telefoną ir sutinka, kad kaltinamasis jam atlygintų 1000 eurų neturtinės žalos. Nurodo, kad dėl patirto sužalojimo jis ilgą laiką gydėsi, jam buvo atlikta rankos operacija ir šiuo metu jis yra nedarbingas.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad 2015 metų gegužės 2 d. vakare jis ėjo į parduotuvę. Ten buvo apie 15-20 min. Po to grįžo į Gedimino g. 98 namą, kuriame jis gyvena. Namo kieme pamatė vaikščiojantį kaimyną A. J., kurio galvoje buvo guzas, vienas petys nusviręs, veidas kruvinas. Matė, kad kaimynas buvo stipriai išgėręs, nes negalėjo suprasti ką jis kalba. Nukentėjusysis nelabai pastovėjo ant kojų, todėl jis jį pasodino ant šaligatvio. Kad įvyko kivirčas A. J. jam nesakė. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie sužalotą žmogų. Prie namo laiptinės matė kraujo dėmes. Namo laiptinėje durys turi kodą, todėl pašalinis žmogus paprastai jų atidaryti negalėtų. Nurodė, kad nukentėjusysis ir jis savo automobilius stato prie namų esančioje aikštelėje. Nuo automobilių iki namo laiptinės yra apie 40 metrų, todėl abejoja, kad nukentėjusysis būdamas tokiame stovyje dėl girtumo galėjo bėgti iki namo laiptinės.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Gedimino g. 98, Kaišiadorys (t.1., b. l. 15-17).
Iš alkotesterio „Lion alcometr 500“ parodymų matyti, kad nukentėjusiajam A. J. 2015 metų gegužės 2 dieną, 20.17 val. buvo nustatytas 2.00 prom. girtumas (t.1. b.l. 30).
Iš specialisto išvados Nr. G1896/15(02) matyti, kad A. J. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas pakaušyje, muštinė žaizda kaktoje, kairio žastikaulio didžiojo gumburo lūžimas ir išnirimas. Odos nubrozdinimas pakaušyje ir muštinė žaizda kaktoje padaryti kietais bukais daiktais. Medicininių duomenų, leidžiančių tiksliau apibūdinti odos nubrozdinimo pakaušyje ir muštinės žaizdos kaktoje susidarymo mechanizmą, nėra. Kairio žastikaulio didžiojo gumburo lūžimas ir išnirimas padarytas netiesiogine jėga paveikiant kairio peties sritį, t. y. griūvant iš savo ūgio aukščio ir atversta kaire ranka atsitrenkiant į kietą buką pagrindą. Tačiau neatmetama galimybė, kad kairio žastikaulio lūžimas ir išnirimas galėjo gautis tiesiogiai paveikiant kairio peties sritį, esant atitrauktai kairei rankai nuo kūno. Sužalojimai A. J. padaryti ne mažiau kaip trijų (3) trauminių poveikių pasėkoje. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-05-02. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio didžiojo gumburo lūžimo ir išnirimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui (t.1., b. l. 54-55).
Apklausytas teismo posėdžio metu kaltinamasis L. V. savo kaltę, nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 138 str. 1 d. pripažino pilnai. Nurodė, kad du mobiliojo ryšio telefonus, priklausančius nukentėjusiajam A. J. pagrobė iš A. J. priklausančio automobilio, kuriame kartu sėdėjo su nukentėjusiuoju. Jokio fizinio smurto, paimdamas telefonus, nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo. Pagrobęs mobiliojo ryšio telefonus bėgo nuo nukentėjusiojo, įbėgo į laiptinę ir joje pastūmė nukentėjusįjį A. J., kuris atsitrenkė į sieną ir pabėgo. Nukentėjusiajam priklausančios piniginės nematė ir jos neėmė. Kad būtų pagrobęs piniginę su joje buvusiais pinigais ir nuolaidų kortelėmis kaltinamasis neprisipažino nuo jo pirmos apklausos. Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. nurodė, kad 2015-05-02 vakare jis sėdėjo jam priklausančiame automobilyje prie savo namo, esančio Gedimino g. 98. Po to automobilin įsėdo pažįstamas L. V., su kuriuo kalbėjosi apie pusę valandos. Vėliau L. V. jam matant paėmė automobilyje buvusius jam priklausančius du mobiliojo ryšio telefonus ir išlipo iš automobilio. Jis pribėgęs prie kaltinamojo bandė jį vytis ir įbėgo į namo laiptinę. Ten L. V. jam sudavė smūgį į galvą, pastūmė į sieną ir jis prarado sąmonę. Prieš susitinkant su L. V. jis su draugu buvo išgėręs 0,5 ltr. degtinės. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad 2015-05-02, apie 15-16 val., jis matė kaimyną A. J., kuris buvo girtas ir nelabai pastovėjo ant kojų ir jo nuomone, tokiame stovyje nukentėjusysis bėgti nebūtų sugebėjęs. Buvo sunku suprasti, ką kalba nukentėjusysis. A. J. veidas buvo kruvinas. Nukentėjusiajam A. J. 2015 metų gegužės 2 dieną, 20.17 val. buvo nustatytas 2.00 prom. girtumas. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus įrodymus teismas laiko, kad nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamasis L. V. būtų vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu norėdamas pagrobti iš mobiliojo ryšio telefonus bei piniginę, su joje esančiai pinigais bei nuolaidų kortelėmis. Mobiliojo ryšio telefonus, priklausančius A. J., L. V. pagrobė iš nukentėjusiajam priklausančio automobilio matant pačiam nukentėjusiajam, nevartodamas prieš jį jokio fizinio smurto. Taip pat nukentėjusysis A. J. buvo sužalotas po to, kad kaltinamasis buvo užbaldęs mobiliojo ryšio telefonus ir bėgo nuo jį besivejančio nukentėjusiojo namo laiptinėje. Nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamasis namo laiptinėje iš nukentėjusiojo būtų pagrobęs piniginę su joje esančiais pinigais ir nuolaidų kortelėmis. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus nepaneigta galimybė, jog nukentėjusysis, atsižvelgiant į jo girtumą, besivydamas kaltinamąjį, pats galėjo pamesti jam priklausančią piniginę.
Todėl kaltinamojo L. V. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 138 str. 1 d., nes jis 2015-05-02 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia 98-to namo, esančio Gedimino g., Kaišiadoryse, atvirai, matant nukentėjusiajam A. J., pagrobė svetimą A. J. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su UAB „Bitė“ SIM kortele, bendrai 50 € vertės ir UAB „Gudobelė“ priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su UAB „Bitė“ SIM kortele, bendrai 50 € vertės, kurie buvo atrakintame automobilyje „Nissan Primera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, jis, 2015-05-02 apie 19.05 val., 98-to namo laiptinėje, Gedimino g. Kaišiadorių m., pastūmė ir po to sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam A. J., tuo padarydamas jam odos nubrozdinimą pakaušyje, muštinę žaizdą kaktoje ir žastikaulio didžiojo gumburo lūžimą ir išnirimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nukentėjusysis A. J. pareiškė 50 eurų civilinį ieškinį turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Lietuvos Respublikos BK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už padariusio žalą asmens veiksmus, baudžiamajame procese gali būti civiliniai atsakovai (Lietuvos Respublikos BPK 111 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d. nurodyta, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir kilus klausimams, kurių baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja yra taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.276 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Civilinės atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta atsakomybė yra subsidiari, t.y. jis atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dalyje dėl padarytos turtinės žalos yra pagrįstas bylos medžiaga, kaltinamasis bei jo atstovas pagal įstatymą sutinka su prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, nes turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltais L. V. veiksmais.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus L. V. kaltu padarius BK 138 str.1 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Kaip matyti iš specialisto išvados (b.l. 54-55), nukentėjusiajam A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis nurodė, kad jo patirtą neturtinę žalą sudaro patirti skausmai, nepatogumai. Dėl rankos sužalojimo jam buvo atlikta operacija, iki šiol gydosi ambulatoriškai. Nukentėjusysis sutiko, kad kaltinamais jam atlygintų 1000 eurų neturtinės žalos. Kaltinamasis ir jo įstatyminis atstovas sutiko dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, protinga bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta nukentėjusiam A. J. priteisiant 1000 eurų dydžio neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje pareikštas 1107 eurų 24 centų civilinis ieškinys už A. J. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai (t.1. b.l. 115). Ieškinys tenkintinas pilnai. Žala padaryta nusikalstamais L. V. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).
Nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų E. S. epizodas ir viešosios tvarkos pažeidimo epizodas.
Kaltinamasis L. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-06-09 apie 16.30 val., viešoje vietoje - vaikų darželio - lopšelio „Spindulys“ teritorijos pavėsinėje, esančioje Maironio g. 45 Kaišiadoryse, kitų asmenų akivaizdoje, be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai nukentėjusiajam E. S. rankos kumščiais sudavė ir kojomis spyrė ne mažiau keturis kartus į veido sritį, tuo nukentėjusiajam E. S. padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą ir poodinę bei pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kairio momens sumušimą, nosies pertvaros iškrypimą ir nosies kaulų lūžį, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nukentėjusiųjų E. S. ir O. K. ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką.
Apklaustas teismo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiuose epizoduose kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2015 metų birželio 9 d., apie 16.30 val., jis su M. Š. atėjo nuo Kaišiadorių m. estrados prie darželio „Spindulys“. Buvo išgėręs 0,5 litro degtinės. Darželio teritorijoje ant suoliuko pamatė sėdinčius P. K., O. K., E. S. ir K. S.. Be priežasties prikibo prie ant suoliuko sėdėjusio E. S. ir pradėjo jį mušti. Jis nukentėjusiajam E. S. sudavė ranka apie penkiolika smūgių į veidą, dešimt kartų spyrė į įvairias kūno vietas. Nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies. Jis jam davė servetėlę nusivalyti kraują. Kai jis mušė matė šalia buvę kiti vaikinai. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Sutinka nukentėjusiajam E. S. atlyginti 110 eurų turtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginti nesutinka.
Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. S. paaiškino, kad 2015 metų birželio 9 d., po pietų jis su draugais O. K., K. S. ir P. K. sėdėjo darželio „Spindulys“ pavėsinėje. Po kiek laiko atėjo L. V. su draugu ir pradėjo kabinėtis prie K. S., reikalavo kažkokios skolos. Po to kaltinamasis pradėjo kabinėtis prie jo ir liepė išeiti iš pavėsinės. Jis nesutiko ir L. V. jį bandė ištraukti iš pavėsinės paėmęs jam už treningo, tačiau jam nepavyko. Tada L. V. kumščiu jam trenkė į dešinį smilkinį ir jis apsvaigęs nugriuvo. Jam kaltinamasis sudavė dešimt smūgių į galvą, spyrė į dešinę veido pusę. Klausė kiek jis turi pinigų, kokį turi telefoną, bet atiduoti jų nereikalavo. L. V. draugas bandė kaltinamąjį nuo jo atitraukti, bet jam nepavyko. Tada kaltinamasis jam sudavė smūgį į nosį, grasino užmušti, išbadyti akis, išsirinkti konteinerį, į kurį jis bus įmestas. Po to atėjo darželio sargas ir L. V. jam pasakė, kad kraujas jam bėga dėl to, jog susižalojo žaisdamas krepšinį. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir jis išvežtas į ligoninę. Jam buvo nustatytas nosies lūžis, daugybė sumušimų. Kai kaltinamasis jį mušė aplinkui buvo jo draugai, kurie visa tai matė, galėjo būti triukšmas. Prašo priteisti iš kaltinamojo 110 eurų turtinės žalos, kurią sudaro kelionės išlaidos į Kauno klinikas, vaistų pirkimas, gydymas, bilietai, nosies operacija. Taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad jeigu nebūtų sužalota nosis, jis būtų įsidarbinęs, gavęs pajamas. Taip pat dėl nosies sužalojimo jis jautė didelius skausmus, jam buvo atlikta nosies operacija, kuri pilnai nepavyko ir bus daroma dar viena, nes nosies pertvara liko kreiva.
Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis O. K. paaiškino, kad 2015 metų birželio 9 d. po pietų jis su draugo E. S. buvo darželio „Spindulys“ teritorijoje. Po kiek laiko atėjo K. S. su draugu ir jie tarpusavyje kalbėjosi. Po to atėjo L. V. ir pradėjo E. S. tampyti už megztinio, sudavė dešimt smūgių ranka ir vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam E. S.. Jis labai išsigando, nes pirmą kartą gyvenime matė tokį įvykį. Kaltinamasis jo atžvilgiu taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, klausė ar nenori būti sumuštas. Dėl pamatyto įvykio buvo labai išsigandęs ir K. S. draugo paprašė jį palydėti į namus. Namuose buvo visą dieną, gėrė vaistus nuo nervų. Civilinio ieškinio nereiškia.
Apklausta teismo posėdžio metu nukentėjusiojo O. K. įstatyminė atstovė G. K. paaiškino, kad 2015 metų birželio 9 d., jos sūnus O. į namus parėjo kaip nesavas. Jis pasakė, kad matė muštynes, buvo sumuštas jo draugas. Po to ji jam davė raminamųjų vaistų. Po šio įvykio jos sūnus visą vasarą bijojo išeiti iš namų.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas P. K. paaiškino, kad 2015 metų birželio 9 d., po pietų su K. S. atėjo į darelio „Spindulys“ teritoriją ir ten ant suoliuko rado sėdinčius kelis asmenis, kurių pavardžių jis nežino. Po to atėjo L. V. ir M. Š., kurie buvo neblaivūs. Po to kaltinamasis L. V. keletą kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. S. į veidą.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. paaiškino, kad 2015 metų birželio mėnesį, dienos neprisimena, su L. V. atėjo iki vaikų darželio „Spindulys“. Eidami su kaltinamuoju išgėrė butelį degtinės. Jis gėrė truputį mažiau, bet buvo apsvaigęs. Atėjęs prie suoliuko L. V. pradėjo mušti ten sėdėjusį E. S.. Jis su K. S. nuėjo parūkyti prie darželio vartelių. Kai sugrįžo matė, kad E. S. iš nosies ir lūpos bėgo kraujas.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas G. P. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. 2015 metų birželio 9 d., apie 16.30 val., darželio teritorijoje pamatė penkis jaunuolius ir nuėjo prie jų. Priėjęs pamatė, kad E. S. buvo sumuštas ir jis iškvietė greitąją pagalbą. Šalia nukentėjusiojo buvo ir kaltinamasis L. V.. Atvykusi greitoji pagalba išsivežė nukentėjusįjį.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Maironio g. 45, Kaišiadorys (t.1., b. l. 80-83).
Iš specialisto išvados Nr. G1591/15(02) matyti, kad E. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas ir poodinė bei pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kairio momens sumušimas, nosies pertvaros iškrypimas, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų lūžio bei nosies pertvaros iškrypimo, dėl kurio E. S. buvo operuotas, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi (t.1., b. l. 124-125).
Kaltinamojo L. V. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo metu šiuose epizoduose kvalifikuoti teisingai, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-06-09 apie 16.30 val., viešoje vietoje - vaikų darželio - lopšelio „Spindulys“ teritorijos pavėsinėje, esančioje Maironio g. 45 Kaišiadoryse, kitų asmenų akivaizdoje, be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai nukentėjusiajam E. S. rankos kumščiais sudavė ir kojomis spyrė ne mažiau keturis kartus į veido sritį, tuo nukentėjusiajam E. S. padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą ir poodinę bei pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kairio momens sumušimą, nosies pertvaros iškrypimą ir nosies kaulų lūžį, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nukentėjusiųjų E. S. ir O. K. ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką.
Nukentėjusysis E. S. pareiškė 110 eurų civilinį ieškinį turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už padariusio žalą asmens veiksmus, baudžiamajame procese gali būti civiliniai atsakovai (Lietuvos Respublikos BPK 111 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d. nurodyta, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir kilus klausimams, kurių baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja yra taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.276 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Civilinės atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta atsakomybė yra subsidiari, t. y. jis atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dalyje dėl padarytos turtinės žalos yra pagrįstas bylos medžiaga (t.1. b.l. 156-166), kaltinamasis bei jo atstovas pagal įstatymą sutinka su prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, nes turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltais L. V. veiksmais.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus L. V. kaltu padarius BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Kaip matyti iš specialisto išvados (t.1. b.l. 124-125), nukentėjusiajam E. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis nurodė, kad jo patirtą neturtinę žalą sudaro patirtas didelis stresas, išgyvenimai dėl sumušimo, Nurodo, kad jis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, Nurodo, kad jis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, buvo operuotas, gydėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusio E. S. prašoma priteisti suma mažintina iki 1000 eurų vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros.
Byloje pareikštas 559 eurų 76 centų civilinis ieškinys už E. S. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai (t.1. b.l. 115). Ieškinys tenkintinas pilnai. Žala padaryta nusikalstamais L. V. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam L. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturiais nusikaltimas veikas, iš kurių dvi priskiriamos prie nesunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.) ir dvi prie apysunkių du prie apysunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis L. V. anksčiau teismo teistas du kartus, nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka (t.2. b.l. 42-44). Iš Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus rašto matyti, kad kaltinamojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė t.y. 95 balai (t.2. b.l. 68-69). Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajam L. V. skirtinos mažesnės už vidutines realios laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 178 str. 2 d., 138 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. sankcijose. Kaltinamasis L. V. įvykdė keturis nusikaltimus numatytus skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Nuketėjusiajam E. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas įvykdyti tais pačiais veiksmais, buvo padaryti tuo pačiu metu. Todėl nesunkus sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas vertintini kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. pagrindu. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintinos Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu su 2015-04-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. V. prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. ir atidėti bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga ir tik tokiu atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šių duomenų kontekste įvertinus aukščiau aptartas tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų charakterizuojančias aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juolab, kad kaip jau buvo minėta, nusikalstama veika įvykdyta per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, pagal ankstesnius nuosprendžius, kas šiuo atveju iš esmės daro negalimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą. Todėl atsižvelgiant į visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, darytina išvada, kad kaltinamajam L. V. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.
Nukentėjusįjį E. S. teisminio nagrinėjimo metu atstovavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatas Ričardas Lilas, už kurio antrinės pagalbos teikimą valstybė patyrė 268 eurų 32 ct išlaidų. Todėl iš kaltinamojo L. V. išieškotina 268,32 eurų proceso išlaidų. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298 str., 303 str. 2d., -
nusprendžia:
L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteisti jį:
- pagal BK 138 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams laisvės atėmimo;
- pagal BK 178 str. 2 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1(vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;
- pagal BK 284 str. 1 d. – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. pagrindu bausmes pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, o subendrintą bausmę ir bausmes pagal BK 138 str. 1d. 178 str. 2 d. iš dalies sudėti prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirti L. V. - 2 (du) metus ir 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2015-04-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti – 3 (tris) metus ir 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią L. V. skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 21 d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis L. V. kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą ir baigti ją taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu L. V. į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2015-06-11 iki 2015-12-21 t.y. laiką išbūtą laikinai sulaikytu ir suėmime.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti A. J. naudai 50 (penkiasdešimt) eurų turtinės žalos ir 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš L. V., o L. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš įstatyminio kaltinamojo atstovo V. V., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai L. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti E. S. naudai 110 (vieną šimtą dešimt) eurų turtinės žalos ir 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš L. V., o L. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš įstatyminio kaltinamojo atstovo V. V., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai L. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Priteisti iš L. V. 1107 (vieną tūkstantį vieną šimtą septinis) eurus 24 ct, o L. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš įstatyminio kaltinamojo atstovo V. V., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai L. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).
Priteisti iš L. V. 559 (penkis šimtus penkiasdešimt devynis) eurus 76 ct, o L. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš įstatyminio kaltinamojo atstovo V. V., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai L. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).
Priteisti iš L. V. 268,32 (du šimtus šešiasdešimt aštuonis) eurus 32 ct., proceso išlaidų į valstybės pajamas (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam L. V. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.