Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-295-654/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-03
Bylos Nr.
1S-295-654/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
A. T.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-295-654/2018
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. T. skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti 2018 m. liepos 13 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-134, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. 2014 m. gruodžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistojo A. T. apeliacinis skundas buvo atmestas. Į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos (nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. liepos 22 d.). Bausmės atlikimo pradžia – 2014 m. birželio 25 d., pabaiga – 2022 m. birželio 23 d., ½ bausmės atliko 2018 m. birželio 25 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2018 m. liepos 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-26 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 ir 4 dalimis, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2018 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą Nr. 59-134 taikyti A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2018 m. liepos 13 d. Komisijos nutarimą. Spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, padarytos žalos atlyginimą, tarnybos psichologų išvadas bei kitas aplinkybes. Teismas įvertino, jog yra pastebimi teigiamai nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, tačiau atsižvelgė į tai, kad šie pokyčiai jau buvo iki nuteistojo 2018 m. vasario 28 d. svarstymo Komisijoje, kurioje buvo nutarta netaikyti A. T. lygtinio paleidimo ir nuo tada esminių pokyčių, išskirtinės pažangos nuteistajam keičiant savo elgesį neužfiksuota. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kurį jį paveiktų. Teismas atsižvelgė į ankstesnius A. T. nusikaltimus, jo smurtinio elgesio rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos rodiklius ir jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir konstatavo, kad A. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Ypatingai teismas akcentavo aplinkybę, kad nuo pastarojo nuteistojo svarstymo Komisijoje 2018 m. vasario 28 d., A. T. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo, nors buvo galimybė ją sumažinti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis tik iš dalies kritiškai vertina savo veiksmus bei menkina alkoholio įtaką jo gyvenimo būdui. Teismui abejonių sukėlė ir aplinkybė, kad paleidus nuteistąjį lygtinai jis grįžtu gyventi į paskutinės nusikalstamos veikos padarymo vietą, kurioje pasikėsino nužudyti savo kaimyną.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis A. T. skundu prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad situacija vertinama su anksčiau padarytu nusikaltimu, kuris jau yra išnykęs dėl senaties termino ir patvirtintas šiame nuosprendyje, už kurį A. T. ir atlieka bausmę. Pagal įstatymus už tą patį nusikaltimą antrą kartą negali būti baudžiama. Pareiškėjas pažymi, kad tuomet, kai buvo pusiaukelės namuose, grįždavo į namus pas motiną, kur gyveną tas pats nukentėjusysis ir jie yra susitaikę. A. T. nukentėjusiajam paaiškino, kad jiems nenaudinga pyktis, nes nuteistasis negali atlyginti padarytos žalos, kol atlieka bausmę pataisos namuose, nes yra bedarbis. Prašo teismo taikyti lygtinį paleidimą, nes neseniai mirė jo motina, jis pradėjo tvarkyti turto paveldėjimo klausimus ir turi Panevėžyje gerai apmokamą darbą. Ketina ateityje daugiau nebepakliūti į panašias situacijas. Dėl alkoholio vartojimo nurodė, kad atlikdamas bausmę pusiaukelės namuose pats eidavo į parduotuvę maisto apsipirkti ir nepirkdavo alkoholio, nes jis jam nerūpėdavo ir dabar nerūpi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinusi formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, kad skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos A. T. laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija A. T. lygtinio paleidimo klausimą sprendė trečią kartą. Komisija nusprendė taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą. Priimdama sprendimą Komisija atsižvelgė į žemą nusikalstamo elgesio riziką – 33 balai, vidutinio smurtinio elgesio riziką, į antrąjį asmens teistumą, pavyzdingą jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakankamai didelę atliktos bausmės dalį, dalyvavimą pozityviose ir skatinančiose veiklose ir renginiuose, įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai, kad turėtos nuobaudos nebegalioja, buvo 4 kartus skatintas, bausmę atlieka lengvoje grupėje, rūpinasi nepilnamečiais savo vaikais, stengiasi palaikyti stabilius santykius, atlikdamas bausmę Pusiaukelės namų poskyryje dirbo, išvykų į namus metu laikėsi visų sąlygų. Nuteistasis turi realius planus dirbti darbo vietoje, kurioje dirbo iki laisvės atėmimo, jo psichologinė būsena yra gera, motyvuotas keisti savo elgesį. Teismo vertinimu, Komisijos išvada taikyti A. T. lygtinį paleidimą yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Komisija įvertino visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymo aplinkybes rodančias, jog nuteistasis pakeitė savo elgesį, o bausmės tikslai bus pasiekti jį taisant neizoliavus nuo visuomenės.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai įvardijo A. T. teigiamus bruožus, kurie iš esmės reiškia įstatyme nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų atitikimą. Įvertino, kad visi teigiami pokyčiai egzistavo iki nuteistojo ankstesnio svarstymo, o po paskutinio svarstymo iš esmės reikšmingų pokyčių keičiant elgesį nepadarė, todėl sprendė, kad A. T. nepadarė jokios pažangos ir nėra pagrindo jam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atkreipė dėmesį, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę, kuri jį paveiktų, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad nuteistasis tik iš dalies kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus bei menkina alkoholio įtaką jo gyvenimo būdui. Nuteistojo manymas, kad jis yra atsparus priklausomybei alkoholiui, paleidus jį lygtinai gali ir nepasitvirtinti. Be to, išlieka didelė pakartotinio nusikalstamumo rizika, nes paleidus nuteistąjį lygtinai jis grįžtų gyventi ten pat, kur pasikėsino nužudyti savo kaimyną. Teismas atkreipė dėmesį, jog Komisijos nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam nebuvo vieninga, viena Komisijos narė atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, siūlė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tokie apylinkės teismo motyvai nėra teisingi, teisėti ir pagristi.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 59-94 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam ir savo sprendimą pagrinde motyvavo tuo, kad nuo paskutinio svarstymo Komisijoje nuteistasis reikšmingų elgesio pokyčių nepadarė. Šį apylinkės teismo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip formalų ir nepagrįstą. Kaip minėta, nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika yra 33 balai. 10 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai, o dinaminiai (kintantys) sudaro 23 balus. Nuo paskutinio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika nepakito, todėl apylinkės teismas konstatavo, jog A. T. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama. Tačiau žemas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kartu su kitomis lygtinio paleidimo sąlygomis, yra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, žymus šios rizikos sumažinimas nėra būtinas veiksnys išskirtinai lemiantis lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Įstatymas nereikalauja, kad nusikalstamo elgesio rizika būtų žema ir tuo pačiu būtų žymi pažanga ją mažinant, pakanka, jog yra vienas iš šių požymių.

Apylinkės teismo sprendimas netaikyti lygtino paleidimo motyvuojant jį visuomenės interesu bei paskirtos bausmės taikymo reikšmingumu yra deklaratyvus ir stokoja detalesnio pagrindimo. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Įstatymas nustato galimybę suėjus pusei paskirtos bausmės, o vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi sutinkant su intensyvia priežiūra, likus 9 mėnesiams iki šio termino, lygtinai paleisti nuteistąjį. Nustatydamas tokį reguliavimą įstatymų leidėjas įvertino įvairias aplinkybes, tarp jų padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, ar užteks atliktos bausmės laiko nuteistajam nubausti. Įstatymo leidėjo nuomone nuteistiesiems, nuteistiems iki 10 metų laisvės atėmimo, užtenka atlikti pusę paskirtos bausmės ir pretenduoti į lygtinį paleidimą. Į šį terminą įeina bausmės už bet kokius nusikaltimus, tarp jų ir už sunkiausius, sukėlusius negrįžtamas pasekmes. Kolegija pripažįsta, kad visuomenės interesas yra labai svarbus, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartyje visuomenės interesas pagrįstas labai formaliai, nepateikta konkrečių motyvų, kodėl gi šioje situacijoje labai gerai besielgiantį nuteistąjį, kuris ir taip jau dalį bausmės atlieka laisvėje ir be priežiūros, paleidus iš įkalinimo įstaigos būtų pažeistas visuomenės interesas. Be to, įstatymų leidėjas nesieja atlikto bausmės termino su galimybe daryti išvadą, kad bausmė nuteistajam padarė pakankamą įtaką ir leidžia manyti, kad jis ateityje nenusikals, o tokią išvadą sieja su pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika arba pasiekta žema nusikalstamo elgesio rizika. Apylinkės teismo išvada lyg ir reiškia, kad kuo ilgiau nuteistasis pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, tuo jam daroma didesnė įtaka ir ateityje jis nenusikals. Kolegijos nuomone svarbiausias veiksnys, leidžiantis manyti, kad nuteistasis ateityje nenusikals, yra jo resocializacija, jo elgesys bausmės atlikimo metu, galimybė jį resocializuoti ne laisvės atėmimo vietoje, jo pasiekimai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip yra nurodyta BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismo motyvas prieštaringas dar ir dėl to, kad nutartyje yra išvardintos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o daroma išvada, kad atlikta bausmės neįtakojo nuteistojo elgesio ateityje nenusikalsti. Tokie bendro pobūdžio argumentai neatsižvelgiant į nagrinėjamos situacijos specifiką yra paviršutiniški

Teismo motyvas dėl Komisijos sprendimo nevieningumo, neanalizuojant su Komisijos sprendimu nesutikusių Komisijos narių argumentų, neatitinka įstatymo nuostatų. Tai, jog viena Komisijos narė nesutiko dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, negali būti laikoma pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Nusikalstamos veikos pobūdis yra įvertinamas paskiriant bausmę nuteistajam, o juo vadovautis sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra neteisinga, nes tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada negalėtų būti pritaikytas. Tokio pagrindo nenumato ir įstatymas. Teismas yra teisingumą vykdanti institucija ir jos sprendimui Komisijos nario balsavimas neturi turėti įtakos. Teismas turi pasielgti teisingai ir vadovautis įstatymu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti susiję su įstatymo reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apylinkės teismo išsakyta tikimybė, jog paleidus A. T. lygtinai, jo polinkis piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais atsinaujins, yra paremta prielaidomis. Iš pateiktų duomenų matyti, jog A. T. jau daugiau nei 3 metus nevartoja alkoholio, bausmės atlikimo metu piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis nefiksuota. Nors nuteistasis atsisakė dalyvauti AA grupėje, tačiau aktyviai dalyvavo priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų tematikos programose. Kolegija mano, kad siekiant teigiamai paveikti nuteistąjį, yra pagrindas skirti papildomą įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančiose programose, orientuotose į alkoholio vartojimo prevenciją.

Teismo nurodyta aplinkybė, jog išlieka didelė pakartotinio nusikalstamumo rizika, nes paleidus nuteistąjį lygtinai jis grįžtų gyventi ten pat, kur pasikėsino nužudyti savo kaimyną, negali būti pakankamas pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nes iš dalies yra paremta prielaidomis. Skunde nuteistasis nurodė, kad tais atvejais, kai jam bausmės atlikimo metu buvo leidžiama grįžti namo, jis parvažiuodavo gyventi pas motiną į tą vietą, kur padarė nusikalstamą veiką. Jokių kivirčų su kaimynu nebuvo ir jie praktiškai yra susitaikę. Tokių motyvų paneigimo byloje nėra. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gyventų ten pat, nes jo motinai mirus paveldėjo jos turtą, tačiau yra išreiškęs ketinimą keisti gyvenamąją vietą.

Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai yra atleidžiamas nuo jam paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas būtų svarstomas jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį pataisos namuose klausimas.

2018 m. liepos 13 d. Komisijos nutarime rekomenduojamos probacijos sąlygos – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymųsi iki 2022 m. birželio 23 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. birželio 23 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (keičiančioje smurtinį elgesį), yra tinkamos priemonės nuteistajam, kurios padės mažinti nusikalstamo elgesio riziką, greičiau integruotis į visuomenę bei atitiks nukentėjusiųjų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bausmės atlikimo metu buvo skatinamas lankyti AA grupę, tačiau atsisakė, nes manė, kad yra atsparus aplinkai, kolegija mano, jog papildomai A. T. paskirtinas įpareigojimas dalyvauti papildomoje elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (AA grupę ar kitas prevencijos nuo priklausomybės alkoholiui programas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.

Patvirtinti 2018 m. liepos 13 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-134 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 5 dalimi bei BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7, 10 punktais įpareigoti A. T. neišeiti iš namų nuo 21.00 iki 6.00, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022 m. birželio 23 d; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. birželio 23 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (keičiančioje smurtinį elgesį); dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (AA grupę ar kitas prevencijos nuo priklausomybės alkoholiui programas), per 3 mėnesius nuo paleidimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė