Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-274-317/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-27
Bylos Nr.
1S-274-317/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis
B. V.
Advokatai
Kristina Rutkauskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-274-317/2022
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo B. V. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. V. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, jam paskirta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2015 m. liepos 21 d. nutarimas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, B. V. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi B. V. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jam paskirtą ir likusią neatliktą 4 metų 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. To paties teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. ir nutarta laikyti, kad nuteistojo likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai ir 13 dienų.

4. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2022 m. kovo 14 d.) buvo 1 metai 8 mėnesiai ir 8 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

5. Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą Komisija nurodė, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

6. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi, padarius išvadą, jog B. V. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Nutartyje atkreiptas dėmesys į nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, tai, kad, atliekant bausmę už šias nusikalstamas veikas, nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis panaikintas neįvykdžius visų lygtinio paleidimo sąlygų. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad B. V. nustatomas kriminogeninis veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai, bei įvertino nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį, jo socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, jog: nuteistasis praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu; kalbant apie esamas problemas, nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu; didžiausia jam problema yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę; nuteistasis spręsdamas finansines problemas vogė, savinosi turtą, elgdamasis nusikalstamai apie savo elgesio pasekmes negalvojo.

7. Nuteistasis B. V. ir jo gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtini Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimą taikyti B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, jos motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam nuosekliai nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių B. V. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Skundo autorių nuomone, šiuo atveju Komisija tinkamai įvertino nuteistojo B. V. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai. Tuo tarpu apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, bei tam, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau neįvykdžius visų lygtinio paleidimo sąlygų, nuteistasis grąžintas į pataisos namus. Tačiau teismų praktikoje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nurodoma, jog nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Nors B. V. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama BVK 157 straipsnio 2 dalyje bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą - bendrai yra atlikęs beveik 6 metus iš nuosprendžiu paskirtų 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Tai leidžia spręsti, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, bei nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

7.2. Sprendžiant B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju yra žema. B. V. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą bei įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, bausmės atlikimo metu nėra padaręs drausmės pažeidimų ir baustas, tačiau jis 6 kartus buvo paskatintas, kas leidžia daryti išvadą, kad jo elgesio korekcija vertintina kaip teigiama. Nuteistasis nuo 2019 m. lapkričio 29 d. bausmę atlikinėja Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1 sektoriuje, jau nuo 2020 m. vasario 15 d. dirbo Ūkio dalyje, nuo 2020 m. liepos 30 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ir be palydos už pataisos įstaigos ribų, 2020 m. rugsėjo 7 d. jis įsidarbino ir iki šiol dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Išėjęs į laisvę toliau vadovaus savo įmonei UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Komisijos nutarime nurodoma, kad B. V. labai motyvuotas dirbti, turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus 6-12 mėnesių laikotarpiui ir turi nemažai trumpalaikių tikslų, kurie padės įgyvendinti tuos ilgalaikius siekius. Šiuo metu nuteistasis gyvena iš savo atlyginimo, vykdomųjų raštų nėra gauta, remdamasi įvertinimo metu gauta informacija, Komisija padarė išvadą, kad šiuo metu nuteistajam nėra būdinga sunki finansinė padėtis, aiškūs kriminogeniniai poreikiai lėšų tvarkymo ir pajamų srityje šiuo metu nėra identifikuojami (nors nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvacija siejama su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais).

7.3. Be to, nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros, jo požiūris į priežiūrą teigiamas. Tokius jo mąstymo pokyčius patvirtina ir teigiamai koreguojamas elgesys pataisos namuose, jis ne tik dirba, bet ir mokėsi, įgijo baldžiaus specialybę, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos programose, teigiamai vertinamos nuteistojo pastangos skirti laiko saviugdai: dalyvavo Vilniaus arkiviskupijos „Caritas“ socialinio darbuotojo paskaitoje „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai“, dalyvavo viktorinoje „Ką žinome apie Lietuvą“ ir laimėjo 3 vietą, dalyvavo viktorinoje skirtoje Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti ir užėmė 2 vietą, dalyvavo protų mūšyje „Geografijos džiunglėse“ ir laimėjo 1 vietą, dalyvavo pozityvaus užimtumo užsiėmime „Meditacija ir kvėpavimo praktikos“, sėkmingai baigė „Sveikatingumo programas“ 4 paskaitų (8 val. kursą), dalyvavo „Žinių viktorinoje“ ir užėmė 3 vietą, dalyvavo viktorinoje „ Menu menų mįslę.“ ir laimėjo 3 vietą, Dalyvavo Kryžiažodžių turnyre ir užėmė 1 vietą, sukūrė, organizavo ir pravedė viktoriną „Lietuvos istorijos labirintuose“. 2021-09-27 dalyvavo užsiėmime „Geografijos viktorina“, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu B. V. elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Faktoriumi, didinančiu sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę bei mažinančiais pakartotinio nusikaltimo riziką, laikytini ir jo turimi socialiniai ryšiai bei tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis suvokia savo teisės pažeidimo pasekmes, nuo nusikaltimų padarymo jau praėjo 19 metų, nei iki nuteisimo, nei po to, jis naujų nusikaltimų nepadarė, per šį laikotarpį taip pat nebuvo baustas administracine tvarka.

7.4. Vertindami skundžiamoje nutartyje nurodytą motyvą, kad B. V. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis pažeidė teismo įpareigojimą, todėl lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas, skundo autoriai teigia, kad svarbu įvertinti nutartyje, kuria buvo panaikintas lygtinis paleidimas, nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis B. V. tinkamai vykdė du (paskirti trys) įpareigojimus per likusį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per likusį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, laikėsi įstatymų ir nedarė teisės pažeidimų, jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nuteistasis neįvykdė tik įpareigojimo atlyginti „ (duomenys neskelbtini)“ 25 000 Eur žalos. B. V. po paleidimo visada dirbo, gavo pajamas ir iš jo pajamų buvo daromos išskaitos žalai atlyginti, tačiau jo darbinės pajamos nebuvo tokio dydžio, kad realiai suponuotų galimybę atlyginti teismo nustatytą 25 000 Eur sumą. Nesugebėjimas per trumpą laiką, atsižvelgiant į šalies pargyvenimo lygį uždirbti pakankamai didelės – 25 000 Eur sumos ir dar iš gautų pajamų išlaikyti save, negali būti vertinamas kaip rodantis netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ar rodyti asmens didesnį pavojingumą visuomenei.

Šalies argumentai

7.5. Apibendrindami visa, kas išdėstyta jų skunde, nuteistasis ir gynėja nurodo, jog teigiamai B. V. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo atveju neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Be to, lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių privaloma laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje. Be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. V. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, jog bet koks sprendimas, taigi ir Komisijos nutarimas, yra laikomas teisėtu, kai jis yra priimtas ir surašytas laikantis teisės normų reikalavimų. Tuo tarpu pagrįstu sprendimas laikomas tuomet, kai jame padarytos išvados yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai bei teisingai įvertintais objektyviais duomenimis.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs jam pateiktą teikimo medžiagą, apylinkės teismo nutarties turinį bei nuteistojo ir jo gynėjos skundo argumentus aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos argumentai ir motyvai, kurie nėra nei formalūs, nei deklaratyvūs. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo teisingam išsprendimui. Nors Komisija nutarė B. V. prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tenkinti, tačiau teismo tai neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė B. V. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia abejoti sprendimo taikyti B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstumu. Taigi, Komisija, kaip beje ir skunde nuteistasis ir jo gynėja, selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus.

10. Šiuo atveju nustatyta, kad B. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu nustatomas ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo apylinkės teismas. Priešingai nei teigia nuteistasis ir jo gynėja, apylinkės teismas nesuteikė išskirtinės reikšmės B. V. padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, bei tam, kad nuteistajam, atliekant Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau neįvykdžius visų lygtinio paleidimo sąlygų, lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir nuteistasis grąžintas į pataisos namus. Nors apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, atsižvelgė ir į šias aplinkybes, o, kaip teisingai pastebėta skundo autorių, pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją jos negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau vien tik šios aplinkybės nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, jos tik buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, o tai nei BVK įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, nei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

11. Abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi B. V. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtą ir likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistasis motyvuotai tęsė darbinę veiklą pataisos įstaigoje, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo 6 kartus paskatintas už gerą elgesį ir darbą, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiam, šiuo metu jo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Be to, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – 2019 m. gruodžio 5 d. atlikto B. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertimo metu buvo nustatyta vidutinė jo rizika pakartotinai nusikalsti, o šiuo metu ji vertinama kaip žema, nusikalstamo elgesio rizika mažėja šioje srityse: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; emocinė gerovė; nuostatos. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma.

12. Vertindama realius nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, teisėjų kolegija pažymi, kad B. V. socialinio tyrimo išvadoje vis dar yra nurodoma, kad nuteistasis, kalbant apie esamas problemas, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema jam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, jo savivertė aukšta, savianalizė paviršutiniška. Šie teiginiai socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti srityse, apibūdinančiose B. V. emocinę gerovę bei mąstymą ir elgesį. Iš jų galima spręsti, kad nuteistasis dar neturi pakankamų savianalizės įgūdžių, yra linkęs priimti sprendimus išimtinai remdamasis savo subjektyviu supratimu ir praeityje įgyta patirtimi, neatsižvelgdamas į kitų asmenų patirtį, nesimokydamas iš jų klaidų, o paskirtą bausmę laiko nepelnyta savo nusikalstamo elgesio pasekme, kas reiškia, jog jis kritiškai savo elgesio nevertina, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Šiame kontekste taip pat pažymima, jog sėkmingas nuteisto asmens pataisos procesas yra įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo geba tinkamai identifikuoti savo paties turimas problemas, objektyviai įvertinti savo elgesį, atsižvelgti ne tik į savo asmeninį patyrimą ir suvokimą, bet ir aplinkinių nuomonę ir patirtis, bei yra padaręs pozityvias išvadas dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų, kurių, kaip matyti, B. V. nėra padaręs, kadangi, kaip jau minėta, jam didžiausia problema vis dar yra tai, kad turi atlikti už savo neteisėtą elgesį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

13. Pastarąją išvadą patvirtina ir nuteistojo elgesys po to, kai jam Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šia nutartimi teismas, be kita ko, įpareigojo nuteistąjį atlyginti dalį - 25 000 Eur - nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, tačiau nuteistasis akivaizdžiai vengė vykdyti šį įpareigojimą (per 4 metų probacijos laikotarpį jis atlygino tik apie 1 500 Eur žalos), tuo ignoruodamas nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų interesus. Nors nuteistasis ir jo gynėja skunde bando įrodyti, kad nuteistasis neturėjo finansinių galimybių probacijos laikotarpiu atlyginti žymesnę žalos dalį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo aspektu jau buvo pasisakyta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimas dėl lygtinio paleidimo B. V. panaikinimo, bei Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 19 d. nutartyje, kuria buvo išnagrinėtas ir atmestas nuteistojo gynėjos Kristinos Rutkauskienės skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties. Tiek žemesnės, tiek aukštesnės instancijos teismai konstatavo, jog įvertinus tai, kad nuteistasis dirbo, neturėjo jokių išlaikytinių, bei kad turėjo ilgą probacijos laikotarpį gauti pajamų ir imtis maksimalių priemonių stengtis atlyginti žalą, negalima sutikti, jog įvykdyti paskirtą įpareigojimą - atlyginti dalį - 25 000 Eur – žalos, buvo nerealu. Tai, kad nuteistasis ir toliau laikosi pozicijos, jog jis buvo finansiškai nepajėgus lygtinio paleidimo laikotarpiu atlyginti civiliniam ieškovui didesnę turtinės žalos dalį, tik dar labiau įrodo, jog jis nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir dėl jų kilusių padarinių mąsto, jų neanalizuoja, kritiškai nevertina net ir šioje bausmės atlikimo stadijoje. Taigi spręsti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nėra jokio pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apygardos teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis po to, kai jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis buvo pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį, būtų padengęs dar kokią nors dalį likusios neatlygintos žalos, nors, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, tokią galimybę turėjo, kadangi nuo 2020 m. vasario 15 d. pradėjo dirbti pataisos namų Ūkio dalyje, o nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo įdarbintas UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis ir jo gynėja skunde taip pat nenurodo, jog nuteistasis, tęsdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimą pataisos namuose, būtų vykdęs nuosprendžio dalį dėl priteisto civilinio ieškinio. Nors jam taikyto lygtinio paleidimo metu B. V. iš tiesų nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų/administracinės teisės pažeidimų, taip pat vykdė likusius Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi jam paskirtus įpareigojimus, tačiau visiškai neigiamas, nepateisinamas, neatsakingas jo požiūris į paskirtą įpareigojimą atlyginti dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos suponuoja išvadą, kad nuteistasis nesuvokė padarytų nusikaltimų pasekmių ir nesistengė dėti maksimalių pastangų jų pašalinimui, ignoravo jam teismo parodymą pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje, bei iš tiesų atskleidžia jo netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad vertinamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas buvo konstatuota skundžiamoje nutartyje.

14. Vertindama galimybę B. V. pakartotinai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistajam nustatomi ne vien pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, bet ir jo riziką nusikalsti didinantys veiksnys. Be to, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo suteikti reikšmę kai kuriems nuteistajam priskiriamiems apsauginiams veiksniams, o būtent šiems veiksniams: gyvenimo sąlygos; ryšiai; piktnaudžiavimo narkotikais ar alkoholiu nebuvimas, kadangi jie egzistavo ir iki nuteistajam įvykdant nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau, kaip matyti, nebuvo pakankami sulaikyti B. V. nuo tyčinių turtinio pobūdžio ir netgi veikiant organizuoto susivienijimo sudėtyje įvykdytų nusikalstamų veikų.

15. Nuteistojo ir jo gynėjos skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, kurių privaloma laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje. Šio skundo argumento teisėjų kolegija neginčija, tačiau konstatuoja, jog remiantis tokio pobūdžio argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

16. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo ir jo gynėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo B. V. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė