- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- I-4615-208/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02515-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) administracijos darbuotojai aplaidžiai vykdo savo pareigas, t. y. pareiškėja patyrė neturtinę žalą dėl netinkamai įrengtų trumpalaikių pasimatymų patalpų . Paaiškina, kad 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. birželio 8 d. jai buvo suteikta galimybė pasimatyti su jos draugu A. A. trumpalaikiuose pasimatymuose, tačiau trumpalaikių pasimatymų patalpos buvo įrengtos netinkamai, nes jose nebuvo jokios garso izoliacijos (bendraujant teko garsiai rėkti, be to, girdisi kitų asmenų, kurie yra kitose pasimatymų patalpose). Taigi Lukiškių TI-K įrengti pasimatymų patalpos visiškai neužtikrina privatumo, tokiu būdu netinkamai įrengiant pasimatymų patalpas yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21 ir 22 straipsniai. Dėl to pareiškėja patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos 3,66 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Nurodo, kad pareiškėjos trumpalaikių pasimatymų be fizinio kontakto su nuteistuoju A. A. metu 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. birželio 8 d. galimai buvo sugedęs pasikalbėjimo įrenginys, tačiau pareiškėja į pareigūnus dėl to nesikreipė ir jokių priekaištų dėl neveikiančių pasikalbėjimų įrenginių nepareiškė. Lukiškių TI-K administracijoje nėra įregistruota jokių pareiškėjos prašymų ar nusiskundimų. Pareiškėja savo skundą grindžia, pateikdama samprotavimus apie galimai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių. Toks pareiškėjos reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai, kurią ji patyrusi 2017 m. kovo 3 d. ir 2017 m. birželio 8 d. dėl Lukiškių TI-K netinkamų įrengtų trumpalaikių pasimatymų patalpų, būdama pasimatyme be fizinio kontakto su nuteistuoju A. A..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pareiškėja neturtinę žalą kildina dėl netinkamai įrengtų trumpalaikių pasimatymų patalpų, teigdama, kad tokiu būdu buvo pažeistas jos privatumas.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) IV skyrius reglamentuoja, kaip turi būti įrengtos pasimatymų patalpos.
Pagal minėtų Taisyklių 18 punktą pasimatymų salėse įrengiamos vietos pasimatymams fiziškai atskiriant suimtąjį nuo lankytojų ir vietos – neatskiriant suimtojo nuo lankytojų. Pasimatymams fiziškai atskiriant suimtąjį nuo lankytojų tardymo izoliatorių pasimatymų patalpose įrengiama salė. Išilgai salės įrengiamas ne siauresnis kaip 120 centimetrų ir ne aukštesnis kaip 70 centimetrų stalas. Stalas vienu galu turi remtis į salės sieną. Nuo stalviršio apačios iki grindų stalas pertveriamas ištisine pertvara. Pagal stalo ilgį nuo lubų iki stalo viršaus įrengiama saugi permatoma pertvara, izoliuojanti lankytojus ir suimtąjį nuo fizinio kontakto. Toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti suimtieji, įrengiamos kabinos. Visos kabinos nuo grindų iki lubų atskiriamos pertvaromis. Nuo grindų iki stalo viršaus pertvarų šonai turi būti nepermatomi. Likusioje pertvarų dalyje iki lubų įrengiamos saugios permatomos pertvaros. Kiekvienos kabinos viduje įrengiamas telefoninis pasikalbėjimo su priešais kabiną kitoje pertvaros pusėje esančiais asmenimis įrenginys, kuris įjungiamas ir išjungiamas iš pasimatymų prižiūrėtojo vietos; pastatoma po vieną taburetę, nejudamai pritvirtintą prie grindų. Kabinos uždaromos užsklendžiamomis arba rakinamomis durimis. Kabinos sunumeruojamos.
Taisyklių 19 punkte numatyta, kad toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti suimtieji, įrengiamos kabinos. Visos kabinos nuo grindų iki lubų atskiriamos pertvaromis. Nuo grindų iki stalo viršaus pertvarų šonai turi būti nepermatomi. Likusioje pertvarų šonų dalyje iki lubų įrengiamos saugios permatomos pertvaros. Kiekvienos kabinos viduje įrengiamas telefoninis pasikalbėjimo su priešais kabiną kitoje pertvaros pusėje esančiais asmenimis įrenginys, pastatoma po vieną taburetę, nejudamai pritvirtintą prie grindų. Kabinos uždaromos užsklendžiamomis arba rakinamomis durimis. Kabinos sunumeruojamos.
Toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti asmenys, atvykę pasimatyti su suimtaisiais, pastatomas reikiamas kiekis taburečių arba kėdžių. Šioje stalo pusėje kabinos neįrengiamos ir taburetės arba kėdės prie grindų nepritvirtinamos (Taisyklių 20 punktas).
Byloje ginčo nėra dėl aplinkybių, kad 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. birželio 8 d. pareiškėjai buvo suteikta galimybė pasimatyti su nuteistuoju A. A. trumpalaikiuose pasimatymuose be fizinio kontakto.
Atsakovės atstovas tvirtina, kad pareiškėja, būdama trumpalaikiuose pasimatymuose, galimai negalėjo susikalbėti su A. A. dėl to, kad kabinos viduje įrengtas telefoninis pasikalbėjimo su priešais kabiną kitoje pertvaros pusėje esančiais asmenimis įrenginys buvo sugedęs. Iš byloje esančio 2017 m. liepos 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. birželio 8 d. vykusių trumpalaikių pasimatymų su A. A. dėl sugedusių pasikalbėjimų įrenginių nei pareiškėja, nei pats A. A. į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė ir jokių priekaištų dėl netinkamai įrengtų trumpalaikių pasimatymų patalpų ar neveikiančių pasikalbėjimo įrenginių nereiškė.
Minėtoje CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl trumpalaikių pasimatymų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėja nepateikė ir nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Pareiškėjos bendro pobūdžio, tačiau faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Teismas primena, kad pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jos patirtą žalą ir įrodyti, kad Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus, kad tarp jos patirtos žalos ir Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė, kad Lukiškių TI-K neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip numato teisės aktai ir kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos argumentai laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 str. 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos M. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.