Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-215-764/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-11
Bylos Nr.: eI3-215-764/2025
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „A. Ž. ir ko“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“

Kategorijos

14.10Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė
14.16Kiti su aplinkos apsauga susiję klausimai
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-215-764/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04527-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 14.16; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A. Ž. ir ko“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „A. Ž. ir ko“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 288 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - ATĮ) 2 str. 38 d., Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - PATĮ) 2 str. 6 d., Mokesčio už aplinkos teršimų įstatymo (toliau - MATĮ) 2 str. 11 d. laikomas importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.VŠĮ „Žaliasis taškas“ yra organizacija, turinti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir LR ATI bei LR PATĮ nustatyta tvarka kolektyviai organizuojanti gamintojų ir importuotojų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo/finansavimo pareigas, su VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo sudariusi 2013 m. - 2015 m. laikotarpiu galiojusią 2010-06-11 sutartį Nr. ZIL100611-1354, „Dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo“ (su vėlesniais pakeitimais), kuria pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdyti jai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo organizatoriaus pareigas. Pareiškėja, vykdydama savo įstatyminius ir sutartinius įsipareigojimus 2013 m. - 2015 m. perdavė sutvarkymui metalinių pakuočių atliekas ir pilnai apmokėjo VšĮ „Žaliasis taškas“ jų sutvarkymo išlaidas, o VšĮ „Žaliasis taškas“ organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų sutvarkymą ir išdavė Pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau - Patvirtinimai). Pareiškėjai išduoti VšĮ „Žaliasis taškas“ Patvirtinimai, remiantis LR MATĮ 5 str. 6 d., įrodė pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais Pareiškėja atitinkamai pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013 - 2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Netikėtai savo 2018 m. vasario 23 d. raštu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - VRAAD) informavo pareiškėją apie jos prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už jau praėjusius 2013 m. -2015 m. mokestinius laikotarpius. Kaip pagrindą VRAAD nurodė tai, jog VRAAD, atlikęs VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimą, 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ 2013 m. - 2015 m. laikotarpiu išrašytus pareiškėjai Patvirtinimus. Pareiškėja, laiku ir tinkamai įvykdžiusi jai teisės aktais nustatytas prievoles dėl pakuočių atlieku sutvarkymo organizavimo ir finansavimo bei teisėtai įgijusi įstatymo suteiktą teisę į mokestinę lengvatą, nutarė nevykdyti VRAAD 2018-02-23 rašte pateikto prašymo dėl mokesčio paskaičiavimo ir sumokėjimo. Tuomet Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjos patikrinimą ir 2018-10-02 surašė patikrinimo aktą Nr. K-149. Patikrinimą atlikęs subjektas, motyvuodamas tuo, kad VRAAD 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ 2013 m. - 2015 m. išrašyti pareiškėjai Patvirtinimai apie sutvarkytus pakuočių kiekius, nurodė esą ,,priimtina“ (kitur tekste - „nustatyta“), kad pareiškėja dalinai neįvykdė metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties (54 proc.), patvirtintos LR Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168, todėl pareiškėjai pagal LR PATĮ 7 str. 3 d. ir LR MATĮ 5 str. 6 d. „atsirado“ mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013 m. - 2015 m. laikotarpiais, tikslinant deklaracijas, viso - 19 320 eurų. Patikrinimo akto išvadose pažymima, jog tuo, kad Pareiškėja, atsakovui panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimus, jo prašymu nepatikslinto deklaracijų ir nesumokėjo mokesčių, pažeidė aukščiau nurodytas LR PATJ 7 str. 3 d. ir LR MATĮ 5 str. 6 d. normas Pareiškėja 2018 m. spalio 30 d. pateikė atsakovui savo rašytines pastabas dėl akto, kuriose prieštaravo mokesčių paskaičiavimui, atkreipdama atsakovo dėmesį į tai, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ yra apskundusi administraciniam teismui atsakovo sprendimą dėl aukščiau paminėtų Patvirtinimų panaikinimo, tad teismui pripažinus minėtą atsakovo sprendimą neteisėtu ir jį panaikinus, automatiškai pasikeistų ir Pareiškėjos situacija dėl Pareiškėjos mokestinės prievolės vykdymo. Pareiškėja prašė atsakovo iki teismo sprendimo nurodytoje administracinėje byloje įsiteisėjimo mokesčio neskaičiuoti. Atsakovas, remdamasis tais pačiais, kaip ir patikrinimo akte nurodytais motyvais, 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 288 pareiškėjai surašytą patikrinimo aktą patvirtino (toliau - Skundžiamas sprendimas). Pareiškėja su patikrinimo aktu ir jj patvirtinusio atsakovo Skundžiamu sprendimu visiškai nesutinka dėl jų nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Teigia, jog Skundžiamu sprendimu pareiškėjai yra taikoma teisinio poveikio priemonė/naikinama jau realizuota mokestinė lengvata nesant jokių Pareiškėjos neteisėtų veiksmų (padaryto pažeidimo) ir kaitės. Pareiškėja atliko visus teisės aktuose įtvirtintus ir nuo jos priklausiusius veiksmus bei pareigas tam, kad tokia jos teisė į mokestinę lengvatą būtų realizuota. O būtent, teisės aktuose nustatyta tvarka pareiškėja sudarė sutartį ir sutartimi pavedė atliekų tvarkymo organizavimą specialiam valstybės prižiūrimam ir licencijuotam subjektui (VšĮ „Žaliasis taškas“), perdavė sutvarkymui atliekas bei finansavo atliekų sutvarkymą/padengė sutvarkymo išlaidas. Visa tolesnė atliekų sutvarkymo organizavimo ir vykdymo procedūra nebepriklausė nuo Pareiškėjos valios ir veiksmų bei nebegalėjo būti jos kontroliuojama/įtakojama, kadangi likusioje teisės aktų reglamentuotoje atliekų sutvarkymo procedūroje Pareiškėja paprasčiausiai nebeturėjo ir nebegalėjo dalyvauti. Konkrečiai, VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjos importuojamų atliekų sutvarkymą turėjo pavesti į specialų sąrašą įrašytam licencijuotam atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Gavęs iš atliekų tvarkytojo dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą, VšĮ „Žaliasis taškas“ turėjo išduoti pareiškėjai raštiškus Patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie turėjo būti pagrindu Pareiškėjai teikti VMI atitinkamą deklaraciją ir būti atleistai nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Iš patikrinimo akto žinoma, kad žymiai vėliau - tik jau po 2018 m. pasibaigusio VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimo buvo pripažinti negaliojančiais VšĮ „Žaliasis taškas“ 2013 m. - 2015 m. pareiškėjai išduoti Patvirtinimai. Pastarasis atsakovo sprendimas buvo grindžiamas atsakovo ankstesniu sprendimu panaikinti atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“, kuriam VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo pavedusi atliekų sutvarkymą, išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (kurie savo ruožtu buvo tapę pagrindu VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Pareiškėjai jau minėtus Patvirtinimus). Dėl UAB „Metrail“ galimai nusikalstamų veiksmų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, mūsų žiniomis, atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0069-13. Tačiau nei dėl UAB „Metrail“ išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų tariamo neteisėtumo, nei dėl to rezultate atsakovo atlikto VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotų Patvirtinimų panaikinimo nėra nustatyta jokių Pareiškėjos neteisėtų veiksmų/pažeidimų ir kaltės. Pareiškėjos „pažeidimas“ patikrinimo akte yra suformuluotas dirbtinai ir ydingai bei yra išvedžiojamas iš kitų, su ja nesusijusių asmenų tariamų pažeidimų. Jis skamba kaip deklaracijos nepatikslinimas ir mokesčio neapskaičiavimas/nesumokėjimas, įvykęs po to, kai šito savo 2018-23 rašte iš pareiškėjos paprašė atsakovas, manydamas, jog dėl su Pareiškėja nesusijusių asmenų galimai padarytų pažeidimų pareiškėja prarado savo teisę į mokestinę lengvatą. Taigi neigiamos pasekmės Pareiškėjai (suteiktos/realiztuotos mokestinės lengvatos de facto panaikinimas ir įpareigojimas sumokėti mokesčius, nuo kurių ji buvo jau atleista) realiai yra inspiruotos ne Pareiškėjos, o su Pareiškėja nesusijusių trečiųjų asmenų galimai padarytų pažeidimų. Tiek pagal Viešojo administravimo įstatymą, tiek pagal Mokesčių administravimo įstatymą, tiek pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą patikrinimo metu turi būti nustatyta, kaip tikrinamasis subjektas (o ne kiti subjektai) laikosi teisės aktų reikalavimų, o jei nesilaiko - kokius kokių teisės aktų pažeidimus jis (o ne kiti subjektai) padarė. Tik tikrinamajam subjektui padarius atitinkamų teisės aktų pažeidimų, tai konstatuojama išvadose ir jam atsiranda atitinkamos įstatyme numatytos neigiamos teisinės pasekmės. Kitaip tariant, sisteminė teisės normų analizė suponuoja tai, kad iš esmės patikrinimas su išvadomis apie pažeidimus negalimas nenustačius tikrinamo subjekto neteisėtiį veiksmų ir kaltės. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad, Pareiškėjai atlikus visus teisės aktuose nustatytus veiksmus (įsipareigojimus), būtinus teisei į mokestinę lengvatą realizavimui, neturint galimybės ir pareigos įtakoti/prižiūrėti tolesnės atliekų sutvarkymo procedūros ir dokumentų įforminimo, nepadarius jokių neteisėtų veiksmų bei nesant dėl jų kaltės, vien atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ veikloje galimai padarytų pažeidimų fakto ir to rezultate įvykusio VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotų Patvirtinimų panaikinimo objektyviai nepakanka norint taikyti pareiškėjai atsakomybę/neigiamas pasekmes (įstatymu suteiktos mokestinės lengvatos panaikinimą). Pareiškėja (jos veiksmų teisėtumo aspektu) buvo teisėtai atleista nuo mokesčio, o mokesčio praradimą valstybei turi atlyginti dėl savo pažeidimo galimai kaltas ir neteisėtus veiksmus galimai atlikęs atsakingas subjektas (UAB „Metrail“). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad susidariusi negatyvi situacija kilo būtent dėl Atsakovo deramos kontrolės veiksmų nebuvimo/neveikimo: VšĮ „Žaliasis taškas“ veikia griežtai reguliuojamoje sferoje ir nėra laisva pasirinkti tvarkytojo, su kuriuo sudaro atliekų tvarkymo sutartį. Atliekų tvarkytojų veikla yra licencijuota, o organizacija (VšĮ „Žaliasis taškas“) tvarkytoją pasirenka iš licencijuotų atliekų tvarkytojų sąrašo; Tvarkytojas parenkamas ne komerciniais pagrindais, bet konkurso būdu pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. D1 -563 „Dėl Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Všį „Žaliasis taškas“ neturint galimybių laisvai pasirinkti ir atitinkamai kontroliuoti tvarkytojo, pastaroji kontrolė yra prisiimama valstybės institucijų, numatant pareigą atsakovui kasmet iki rugsėjo 1 d. patikrinti visų tvarkytojų dokumentų išdavimo kontrolę. Aplinkos ministerijos atsakingos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkyotojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl VšĮ „Žaliasis taškas“, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju, todėl didžiąją dalimi atsiradusi žala yra nulemta nepakankamos valstybės institucijų vykdytos atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ kontrolės, kas rodo ir tai, kad pažeidimai pastebėti tik praėjus keleriems metams po jų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad skundžiamas Sprendimas, numatantis pareiškėjai teisinio poveikio priemonę - mokestinės lengvatos panaikinimą už trečiojo, nesusijusio asmens – UAB „Metrail“, galimai neteisėtus veiksnius, už kuriuos nei pareiškėja, nei VšĮ „Žaliasis taškas“ nėra ir negali būti atsakingi, pažeidžia atsakomybės tik esant kaltei principą, todėl vien šiais pagrindais skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Teigia, jog Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas atsakovo sprendimu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismine tvarka nėra baigtas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atliekų sutvarkymo organizatorė Všį „Žaliasis taškas“ yra apskundusi administraciniam teismui atsakovo sprendimą dėl aukščiau paminėtų Patvirtinimų, išduotų Pareiškėjai, panaikinimo. Skundas grindžiamas visa eile argumentų ir įrodymų, patvirtinančių atsakovo sprendimo neteisėtumą. Teismui tenkinus VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą, Skundžiamas sprendimas taip pat praras bet kokį pagrindą.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, kad Skundžiamas sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų. Taigi, tiek pagal Mokesčių administravimo įstatymą, tiek pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tiek pagal mokslo doktriną su mokesčio lengvatomis susiję klausimai turi būti reguli uojami įstatymo. Konkrečiu atveju įstatymai nesuteikė atsakovui teisės patikrinimo aktu (Skundžiamu sprendimu yra tik patvirtintas pats aktas) panaikinti (kas iš esmės atsakovo ir buvo padaryta) mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą, kuria mokesčio mokėtojas jau yra pasinaudojęs įstatymo nustatyta tvarka. Skundžiamas sprendimas neatitinka mokestinius teisinius santykius (mokesčio lengvatos taikymą/panaikinimą) reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame perse atliktas mokestinės lengvatos panaikinimas negalimas kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atlikdamas patikrinimą tikslu panaikinti mokestinę lengvatą - konkrečiu atveju atsakovas peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjas įvertinęs savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau - ir Organizacija). Pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Pareiškėjas žinojo apie jam išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnio 14 dalis nustato, kad Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gamintojų ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 56 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.VR-19.3-2 panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. ei-182-764/2019 dėl 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr.VR-19.3-2. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ atžvilgiu priimto sprendimo nepasisakys, nes tai nėra šios bylos ginčo objektas. Atsakovo 2018 m. rugsėjo 7 d. pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Atsakovas, atlikdamas Pareiškėjo mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis ir 36 straipsnio 3 dalis) ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punktas). Atsakovas patikrinimo metu analizavo duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. (38-19)- VR-1.7-1585 pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų deklaracijų, forma FR0524 bei ataskaitų apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus.

Teigia, jog pagal pareiškėjo patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013-2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas, elektroniniu būdu pildydamas ir teikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugo departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ Pareiškėjui išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0428-4687-2142, metalinės pakuotės kiekis 1,910 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-2142, metalinės pakuotės kiekis 7,807 t; 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-2142, metalinės pakuotės kiekis - 0,003 t. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr.(38-19)-VR-1.7-14797 informavo Pareiškėją apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau Pareiškėjas iki Atsakovo vykdyto patikrinimo pradžios, t.y. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja; 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Atsakovo atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.VR-19.3-2 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad Atsakovas dalinai neįvykdė 2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.) ir 2015 m. (49) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduoties (54 proc.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma - 19320 Eur (3813 Eur už 2013 m., 15501 Eur už 2014 m., 6 Eur už 2015 m.). Mokėtino mokesčio dydis paskaičiuotas įvertinus mokesčio sumažinimo koeficientą (koeficientas (dFAK-dDEfc) įvertintas atsižvelgiant į 2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais įvykdytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduoties procentus. Patikrinimo akto priedas Nr. 1 „Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimas“). Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. spalio 2 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. K-149 ir įteiktas Pareiškėjui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 str. 1 d. per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos Pareiškėjas pateikė rašytines pastabas, nurodydamas, kad kol neįsigaliojo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 panaikinimo, neaišku ar apskaičiuota mokestinė prievolė bus egzistuojanti ir vykdytina.

Nurodo, jog pastabų dėl patikrinimo akto teikimo metu Pareiškėjas nepateikė jokių kitų įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduotis (54 proc.). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 str., 2018 m. spalio 2 d. patikrinimo aktas Nr. K-149 ir mokestinė prievolė už 2013-2015 m. laikotarpius sumoje 19320 Eur patvirtinta 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimu Nr. 288. Mokestinė prievolė - pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t.y. Pareiškėjui. Mokestinės prievolės dydis negali apspręsti teisinio santykio pobūdžio. Skundžiamu Sprendimu Pareiškėjui neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, nurodyta tik sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 m. laikotarpius. Organizacijos išrašyti patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas Pareiškėjui buvo pripažinti negaliojančiais remiantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359, 55 punktu (53 p. redakcija, galiojusi 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr.VR-19.3-2 priėmimo metu), kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Taigi, patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne Organizacijos išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 1-3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais). Tai reiškia, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai/importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalykas – Departamento 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 288, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. spalio 2 d. patikrinimo aktas Nr. K-149 ir apskaičiuota pareiškėjui privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką 2013 – 2015 m. išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį suma – 19 320 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiųdokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 54, 55 punktais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą, todėl pareiškėjai kilo pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad pripažinus išrašytus neteisėtai atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (UAB „Metrail“ išrašyti dokumentai VšĮ „Žalias taškas“), tuo pačiu dokumentai, kurie buvo išduoti įrodančių dokumentų pagrindu (patvirtinimai gamintojams ir (ar) importuotojams) pripažįstami išrašytais neteisėtai (šiuo atveju VšĮ „Žalias taškas“ išrašyti dokumentai UAB „A. Ž. ir ko“). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino dalį VšĮ „Žalias taškas“ UAB „A. Ž. ir ko“ išrašytuose patvirtinimuose apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0428-4687-2142 metalinės pakuotės kiekis 1,910 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-2142 metalinės pakuotės kiekis 7,807 t; 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-2142 metalinės pakuotės kiekis 0,003 t. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 nagrinėjamu atveju aktualu: 1) LVAT nutartimi panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007- 4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. 2013 m. Pareiškėjai VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0789-4687-0149 dėl 1,910 t atliekų kiekio. Šis patvirtinimas UAB „A. Ž. ir ko“ buvo išduotas pagal UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus Nr. 1314VI0002-4994-4687, Nr. 1314VI0003-4994-4687, Nr. 1314VI0004-4994-4687, Nr. 1314VI0006-4994-4687, Nr. 1314VI0007-4994-4687, Nr. 1314VI0009-4994-4687, Nr. 1314VI0010-4994-4687, Nr. 1314VI0011-4994-4687, Nr. 1314V10015-4994-4687, Nr. 1314VI0021-4994-4687, todėl paliktinas galioti dalyje dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio (0,060 t). 2) LVAT nutartimi likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 paliko nepakeistą, taigi VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2014 m. išduotas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-4687-2142 (dėl metalinės pakuotės kiekio 7,807 t) ir 2015 m. išduotas patvirtinimas Nr. 1514VI0001-4687-2142 (dėl metalinės pakuotės kiekio 0,003 t) laikytinas negaliojančiais (panaikintais), todėl neperskaičiuojamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Departamentas atliko 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 288 pareiškėjai paskaičiuotos 19 320 Eur sumos perskaičiavimą (Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2025 m. rugsėjo 16 d. išvada Nr. BDR-3076). Vadovaujantis LVAT nutarties 85 p., mokesčio perskaičiavimai atlikti už 2013 metus. 2014 ir 2015 metų Patikrinimo aktu paskaičiuotas ir Sprendimu patvirtintas paskaičiuotas mokestis UAB „A. Ž. ir ko“ nekeičiamas. Pagal pateiktus duomenis bendra perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma už 2013 – 2015 metų mokestinius laikotarpius yra 19 199 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjai įstatymu nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir kyla iš principo „teršėjas moka“, kuris glaudžiai susijęs su atsakomybės principu, pagal kurį supakuotų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai atsakingi už jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo. Nagrinėjamu atveju metalinės pakuotės atliekos nebuvo faktiškai sutvarkytos (perdirbtos ar panaudotos energijai gauti), todėl UAB „A. Ž. ir ko“ išlieka pareiga sumokėti 19 199 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis. Su pareiškėjos skundo argumentais nesutinkame, tačiau atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes su pareiškėjos skundu sutinkame dalyje dėl nepagrįstai apskaičiuoto mokesčio už 2013 m. mokestinį laikotarpį, nes Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 288 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtinta mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis keistina sumažinant ją nuo 19 320 Eur iki 19 199 Eur.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog prašo tenkinti Pareiškėjos skundą ir panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 288.

Teigia, jog Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog Pareiškėja iki patikrinimo pradžios, neįvertinusi Vilniaus RAAD sprendimu panaikintos dalies Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius ir tokiu būdu pažeidė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 3 d., Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 str. 3 p., 5 str. 6 d., 8 str. 2 d. ir 4 p. reikalavimus. Pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti Mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Vilniaus RAAD sprendimu, o vėliau Skundžiamu sprendimu Pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai, nėra nei Pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju. Taigi, Vilniaus RAAD sprendimu ir Skundžiamu sprendimu Pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybe), nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiuo pagrindu Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Tą, kad dėl susidariusios situacijos nėra Pareiškėjos ar Organizacijos kaltės, pripažino ir pats Vilniaus RAAD. Taigi, kadangi Pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas, mokestinė lengvata jai buvo pritaikyta pagrįstai ir remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl ji negali būti panaikinta remiantis Vilniaus RAAD sprendimu ir Skundžiamu sprendimu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konkrečiu atveju yra išaiškinęs, jog Vilniaus RAAD sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis todėl tiek Skundžiamame sprendime, tiek ir pareiškėjos patikrinimo akte yra daromos nepagrįstos ir neteisėtos išvados. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog Pareiškėja netikslino deklaracijos ir nemokėjo Mokesčio, kadangi Pareiškėjos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, o šiuo metu taip pat dar nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai.

Nurodo, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas vadovaujantis netesėtu Vilniaus RAAD sprendimu. Taigi, Vilniaus RAAD sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius (mokesčio lengvatos taikymą / panaikinimą) reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame numatytas Patvirtinimų pripažinimas išduotais neteisėtai negalimas kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atlikdamas Organizacijos patikrinimą tikslu panaikinti Patvirtinimus – t. y. dokumentus, reikšmingus sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims – Gamintojams ir importuotojams - Vilniaus RAAD peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas, todėl vien šiais pagrindais Vilniaus RAAD sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Vilniaus RAAD sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojusį ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo pažeidė lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl ir šiais pagrindais Vilniaus RAAD sprendimas yra naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Teigia, jog Vilniaus RAAD sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Vilniaus RAAD sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, tuo įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, pažeidė teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl vien šiais pagrindais Vilniaus RAAD sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Paaiškina, kad Vilniaus RAAD sprendimas yra neteisėtas, kadangi jį priimant nebuvo užtikrintas visų suinteresuotų asmenų įtraukimas į administracinę procedūrą (patikrinimą) ir dėl to grubiai pažeidžiantis Pareiškėjos teisę būti išklausyta prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą: Vilniaus RAAD sprendimu Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išduotus Patvirtinimus pripažinus išduotais neteisėtai, Gamintojams ir importuotojams buvo panaikinta 2013 - 2015 m. realizuota mokesčio lengvata. Taigi, Vilniaus RAAD sprendimu buvo priimtas patvarkymas, sukeliantis tiesiogines neigiamas mokestines pasekmes, susijusias su apmokestinimo tvarkos išimties taikymu Organizacijos Gamintojams ir importuotojams – mokesčio mokėtojams. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendimai, kuriais pripažįstami negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, sukelia teisines pasekmes ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir asmenims, kurių interesus gali paveikti priimamas administracinis aktas (gamintojams ir importuotojams, taip pat ir kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijoms). Dėl tos priežasties institucijos, prieš priimdamos sprendimą, turi sudaryti sąlygas visiems asmenims, kurių interesus gali paveikti priimamas administracinis aktas, būti išklausytiems. Taigi, net tais atvejais, kai panaikinami Įrodantys dokumentai, Gamintojams ir importuotojams, dalyvaujantiems kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, per se dar nesukeliantys tiesioginių mokestinių teisinių pasekmių, į sprendimo priėmimo procedūrą turi būti įtraukti visi suinteresuoti asmenys. Todėl daugiau nei akivaizdu, kad pastaruoju atveju, kai Vilniaus RAAD sprendimo tikslas – per Patvirtinimų panaikinimą identifikuoti konkrečius Gamintojus ir importuotojus, pasinaudojusius mokestine lengvata, į sprendimo priėmimo procedūrą privalėjo būti įtraukta Pareiškėja, kuriai Organizacijos išduoti Patvirtinimai Vilniaus RAAD sprendimu yra pripažįstami išduotais neteisėtai, nes būtent Pareiškėją tiesiogiai paveiks šis sprendimas, sąlygojantis mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimą ir įpareigojimą sumokėti mokestį. Nepaisant to, kad Organizacija įvykdė savo pareigą informuoti Gamintojus ir importuotojus apie pradėtą jos patikrinimą, tačiau tai neturi nieko bendra su viešojo administravimo subjekto (konkrečiu atveju Vilniaus RAAD) pareiga įtraukti Pareiškėją ir kitus Gamintojus ir importuotojus į administracinę procedūrą, kurios išdavoje buvo priimtas Vilniaus RAAD sprendimas, sukėlęs jiems itin reikšmingas neigiamas teisines pasekmes. Kaip nurodyta jau cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, įtraukimo į administracinę procedūrą tikslas yra teisės būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą užtikrinimas. Dėl paminėtų priežasčių Vilniaus RAAD sprendimas, į kuro priėmimo procedūrą neįtraukta Pareiškėja ir kiti Gamintojai ir importuotojai, kuriems Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra pripažįstami išduotais neteisėtai, negali būti laikomas priimtu laikantis įstatymų ir teismų praktikos suformuluotų procedūrinių reikalavimų, todėl ir pagal procedūras, turinčias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą, yra grubiai pažeidžiantis į patikrinimą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisę būti išklausytiems prieš priimant su jų interesais susijusį sprendimą, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nepagrįstas (prieštaraujantis) objektyviais duomenims ir taip pažeidžiantis imperatyvią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Pažymi, kad Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas teisės normomis. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 p. nuostatomis apskaičiuota nesumokėta mokėtino mokesčio už taršą metalinės pakuotės atliekomis suma. Pareiškėja teikdama Mokesčio deklaracijas 2014 - 2016 m. už 2013 - 2015 m. mokestinius laikotarpius disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą, o kaip jau buvo minėta, įstatyme nėra nustatyta galimybė panaikinti mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, atitinkamai panaikinant mokesčio lengvatą, kuria buvo pasinaudota. Taigi, Skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuojama, kad Pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi visos pareigos buvo įvykdytos laiku, o Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 p., 8 str. 2 d. ir 4 d., 9 str. 1 d. ar Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 p. nesukuria pagrindo Pareiškėjai mokėti mokesčio už aplinkos teršimą už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, esame įsitikinę, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas teisės normomis, Pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, o pats Skundžiamas sprendimas yra priimtas remiantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 288 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis ATĮ 2 str. 38 d., Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 6 d., Mokesčio už aplinkos teršimų įstatymo 2 str. 11 d. laikomas importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.VŠĮ „Žaliasis taškas“ yra organizacija, turinti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir LR ATI bei LR PATĮ nustatyta tvarka kolektyviai organizuojanti gamintojų ir importuotojų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą.

Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo/finansavimo pareigas, su VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo sudariusi 2013 m. - 2015 m. laikotarpiu galiojusią 2010 m. birželio 11 d. sutartį Nr. ZIL100611-1354, „Dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo“ (su vėlesniais pakeitimais), kuria pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdyti jai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo organizatoriaus pareigas.

Pareiškėja, vykdydama savo įstatyminius ir sutartinius įsipareigojimus 2013 m. - 2015 m. perdavė sutvarkymui metalinių pakuočių atliekas ir pilnai apmokėjo VšĮ „Žaliasis taškas“ jų sutvarkymo išlaidas, o VšĮ „Žaliasis taškas“ organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų sutvarkymą ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau - Patvirtinimai). Pareiškėjai išduoti VšĮ „Žaliasis taškas“ Patvirtinimai, remiantis LR MATĮ 5 str. 6 d., įrodė pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais Pareiškėja atitinkamai pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013 - 2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

Departamentas 2018 m. vasario 23 d. raštu informavo pareiškėją apie jos prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už jau praėjusius 2013 m. -2015 m. mokestinius laikotarpius. Kaip pagrindą VRAAD nurodė tai, jog VRAAD, atlikęs VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimą, 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ 2013 m. - 2015 m. laikotarpiu išrašytus pareiškėjai Patvirtinimus. Pareiškėja, laiku ir tinkamai įvykdžiusi jai teisės aktais nustatytas prievoles dėl pakuočių atlieku sutvarkymo organizavimo ir finansavimo bei teisėtai įgijusi įstatymo suteiktą teisę į mokestinę lengvatą, nutarė nevykdyti VRAAD 2018 m. vasario 23 d. rašte pateikto prašymo dėl mokesčio paskaičiavimo ir sumokėjimo. Tuomet Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjos patikrinimą ir 2018 m. spalio 2 d. surašė patikrinimo aktą Nr. K-149. Patikrinimą atlikęs subjektas, motyvuodamas tuo, kad VRAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ 2013 m. - 2015 m. išrašyti pareiškėjai Patvirtinimai apie sutvarkytus pakuočių kiekius, nurodė esą ,,priimtina“ (kitur tekste - „nustatyta“), kad pareiškėja dalinai neįvykdė metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties (54 proc.), patvirtintos LR Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168, todėl pareiškėjai pagal LR PATĮ 7 str. 3 d. ir LR MATĮ 5 str. 6 d. „atsirado“ mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013 m. - 2015 m. laikotarpiais, tikslinant deklaracijas, viso - 19 320 eurų. Patikrinimo akto išvadose pažymima, jog tuo, kad pareiškėja, atsakovui panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimus, jo prašymu nepatikslinto deklaracijų ir nesumokėjo mokesčių, pažeidė aukščiau nurodytas LR PATĮ 7 str. 3 d. ir LR MATĮ 5 str. 6 d. normas pareiškėja 2018 m. spalio 30 d. pateikė atsakovui savo rašytines pastabas dėl akto, kuriose prieštaravo mokesčių paskaičiavimui, atkreipdama atsakovo dėmesį į tai, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ yra apskundusi administraciniam teismui atsakovo sprendimą dėl aukščiau paminėtų Patvirtinimų panaikinimo, tad teismui pripažinus minėtą atsakovo sprendimą neteisėtu ir jį panaikinus, automatiškai pasikeistų ir pareiškėjos situacija dėl pareiškėjos mokestinės prievolės vykdymo. Pareiškėja prašė atsakovo iki teismo sprendimo nurodytoje administracinėje byloje įsiteisėjimo mokesčio neskaičiuoti. Atsakovas, remdamasis tais pačiais, kaip ir patikrinimo akte nurodytais motyvais, 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 288 pareiškėjai surašytą patikrinimo aktą patvirtino.

Pareiškėja su patikrinimo aktu ir jį patvirtinusio atsakovo Skundžiamu sprendimu visiškai nesutinka dėl jų nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ Žaliasis taškas skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 paliko nepakeistą.

Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, 2025 m. rugsėjo 23 d. teismui nurodė, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 288 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtinta mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis keistina sumažinant ją nuo 19 320 Eur iki 19 199 Eur.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, redakcija galiojo iki 2018 m. birželio 21 d. Aprašas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 1 dalimi. 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-833 (TAR, 2017, Nr. 2017-16092) nustatyta, kad 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą išrašomi, ataskaitos apie išrašytus 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą teikiamos pagal iki įsakymo Nr. D1-833 įsigaliojimo galiojančią tvarką. 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-971 (TAR, 2018, Nr. 2018-18671) nustatyta, kad įsakymo Nr. D1-971 1 punkto nuostatos taikomos išrašant 2018 metų laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.

Žemesnės instancijos teismas

Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje sąvoka „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apibrėžiama kaip „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą“. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 2 straipsnio 11 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu analogiškai buvo apibrėžiama ir sąvoka „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“. Taigi įstatymų leidėjas toje pačioje sąvokoje (ją apibrėždamas) vartoja tiek žodį „įrodantys“, tiek žodį „patvirtinantys“.

Šiame kontekste aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateikti išaiškinimai dėl „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvokos teisinio turinio. Nors pastarojoje byloje buvo tirtas vėlesnės redakcijos Aprašo 53 ir 54 punktų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija) nuostatų, reglamentuojančių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų gamintojams bei importuotojams pripažinimą išrašytais neteisėtais ir negaliojančiais, teisėtumas, esminės įstatymų normos, kuriomis vadovavosi teismas atskleisdamas „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvoką, išliko nepakitusios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pažymėjo, kad „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ bei „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ yra specialiosios Atliekų tvarkymo įstatyme bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos, todėl jas vertinti reikia sistemiškai kartu su kitomis šių įstatymų nuostatomis. Analizuojant šias sąvokas taip pat būtina atsižvelgti į nurodytų įstatymų tikslus ir jais reglamentuojamų teisinių santykių visumą, įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumą. Atitinkamai įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (ATĮ, PPATĮ, MUATĮ) žodžiai „įrodantys“ ir „patvirtinantys“ įstatymų leidėjo iš esmės vartojami kaip sinonimai, įstatymuose atskirai nedetalizuojant, kokios konkrečiai formos dokumentai laikomi atliekų sutvarkymą įrodančiais / patvirtinančiais dokumentais. Tuo tarpu loginė ir lingvistinė minėtų teisės aktų nuostatų analizė, vertinant jas kitų aktualaus teisinio reguliavimo nuostatų visumos kontekste ir atsižvelgiant į teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šiuose įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Sistemiškai vertinant Atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, toks aiškinimas yra pagrįstas tuo, kad šiais įstatymais inter alia (be kita ko) reglamentuojami tiek individualaus, tiek kolektyvinio atliekų tvarkymo atvejai, kas, be kita ko, lemia ir skirtingą tokių dokumentų išdavimo tvarką. Todėl nesant kitų (specialių) įstatymų nuostatų, atsižvelgiant į individualaus ir kolektyvinio atliekų tvarkymo specifiką, vertintina, jog minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytas vertinamų sąvokų aiškinimas užtikrina įstatymų leidėjo nustatyto analizuojamų teisinių santykių reguliavimo nuoseklumą (neprieštaringumą) ir vidinę darną (vientisumą), o priešingas minėtų įstatymų nuostatų vertinimas (aiškinimas) ir tokiu aiškinimu pagrįstas jų taikymas, neatliekant sisteminio šių sąvokų turinio vertinimo aktualių teisės aktų nuostatų visumos kontekste, būtų nelogiškas, prieštarautų protingumo kriterijui, neatitiktų sisteminio aiškinimo ir akivaizdžiai būtų nesuderinamas su kitomis nurodytų įstatymų nuostatomis. Be to, priešingas aiškinimas neatitiktų pačios atliekų tvarkymo sistemos paskirties ir logikos, iš esmės galėtų lemti skirtingą individualiai ir kolektyviai atliekas tvarkančių gamintojų ir importuotojų vertinimą, paneigtų vieną iš įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, kadangi nebūtų užtikrinamas veiksmingas atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas.

Minėtoje norminėje administracinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Nors atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir licencijuotų organizacijų išrašyti patvirtinimai formaliai (t. y. formos prasme) gali būti laikomi skirtingais dokumentais, tačiau savo turiniu ir esme šie dokumentai yra itin tampriai susiję – jie skirti patvirtinti atliekų sutvarkymą. Kitaip tariant, licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Išdėstytų argumentų kontekste išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimus, priėmė 2002 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 1691 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą“ (2012 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 775 redakcija), kurio 1.8.5 punktu įgaliojo Aplinkos ministeriją nustatyti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Šiame nutarime eksplicitiškai nurodyta, jog jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, kurioje, kaip minėta, įtvirtintas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apibrėžimas, pagal minėtame sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktą išaiškinimą apimantis ir licencijuotų organizacijų išrašomus patvirtinimus. Atitinkamai Aplinkos ministerijai inter alia įgyvendinant šiuos Vyriausybės nutarimu jai suteiktus įgaliojimus ir buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos Aprašas, kurio 2.2 punktas nustatė, kad šiuo Aprašu, be kita ko, turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos, kurios savo nariams ir pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos Aprašo priede nustatytos formos patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimas iš esmės numatė analogišką tvarką, t. y. 2.2 papunktyje nustatyta, kad šiuo Aprašu turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos), kurios savo pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos patvirtinimą apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą (toliau – patvirtinimas).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad ginčijamu atsakovo Sprendimu neteisėtais pripažinti VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013–2015 m. Šiuo aspektu jau minėta, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas.

Pareiškėja skunde teigia, kad ji nebuvo įtraukta į Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai procesą. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimas ir jos atžvilgiu surašytas sprendimas nėra tiesioginis nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Pareiškėja buvo įtraukta į ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo procedūrą, nes po atlikto jos patikrinimo, pareiškėja teikė pastabas į Patikrinimo aktą. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-191-624/2025, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Taigi pareiškėjai buvo suteikta galimybė būti išklausytai prieš priimant skundžiamą administracinį Sprendimą.

Ginčijamas administracinis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalimi gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Remiantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 straipsnio 1 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Minėtose įstatymų nuostatose minimų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 4 priede (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Iš Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatų yra aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog aptariamos išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymo tikslais būtent pareiškėja nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.

Įvertinus LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutarties išvadas, nebėra ginčo, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2014 m. išduotas patvirtinimas dėl metalinės pakuotės kiekio 2,250 t ir 2015 m. išduotas patvirtinimas dėl metalinės pakuotės kiekio 1,542 t yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to pareiškėja neturi įrodymų, kad Užduotis už 2014–2015 m. įvykdyta, nes pareiškėja šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą pareiškėja taip pat nepateikė tokių įrodymų.

Visgi, Departamentas, įvertinęs LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutarties išvadas, perskaičiavo Sprendimu apskaičiuotą pareiškėjai už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis 2013 m. mokesčio sumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti už 2013–2015 m. negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Pažymėtina, kad jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti mokestį už aplinkos teršimą yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai, kaip antai viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, tarp pastarųjų subjektų ir pareiškėjos susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai bei aplinkybė, kad jie (viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.

Teismas pažymi, jog Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės už 2013–2015 m. liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.

Pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (žr., pvz., MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.

Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad atsakovas galimai turėjo pozityvią pareigą savalaikiai tikrinti, tačiau to nepadarė, pastebėtina, jog tai, kad pareiškėjos pavedimu Užduoties neįvykdę viešąja įstaiga „Žaliasis taškas“ ir atliekų tvarkytojas (UAB „Metrail“) buvo licencijuoti ir, atitinkamai, valstybės prižiūrimi subjektai, nėra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjos mokestinių prievolių (jų apimties) – mokesčio įstatyme pareiškėjui aiškiai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra objektyvi ir nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Mokesčio mokėtojas (pareiškėja), manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Taigi byloje nustatyta, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), jog visos metalinių pakuočių atliekos už 2013–2015 m. yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėja 2013–2015 m. įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, pareiškėja iki 2018 m. rugsėjo 12 d. (Departamento vykdyto patikrinimo pradžios) nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. Dėl to darytina išvada, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. apskaičiuotas pagrįstai. Pažymėtina, kad Departamentas perskaičiavo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį) už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius, kuri po perskaičiavimo yra 2 911 Eur. Pareiškėja dėl perskaičiuotos mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Tad teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2013–2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašytas patvirtinimas už 2014 m. ir 2015 m. patvirtinimas yra negaliojantis, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo perduoti kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013–2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.

Pareiškėja nurodo, kad jau yra sumokėjusi trečiajam suinteresuotam asmeniui už pakuočių atliekų sutvarkymo organizavimą. Tokie mokėjimai atlikti vadovaujantis teisės aktais bei nepažeidžiant jokių reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja neįrodė (nepagrindė), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas ir už jį sumokėtas mokestis. Tai, kad pareiškėja atliko mokėjimus pagal su VšĮ „Žaliuoju tašku“ sudarytą sutartį, nereiškia, kad mokestis valstybės biudžetui buvo sumokėtas. Kadangi ji negali įrodyti, kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas ir už jį sumokėtas mokestis, todėl ji negali būti ir atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų vykdymo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtinta 19 320 Eur mokesčio suma, keistina, sumažinant mokestį iki 19 199 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A. Ž. ir ko“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 288 dalį, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 19 320 Eur dydžio mokesčio sumą iki 19 199 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė