Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei A. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei E. G. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas jai įteiktas CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ieškinį palaikė. Pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas vaiku rūpinasi tinkamai, jo namuose vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovės ir atsakovo šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2010 m., buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu. 2013-10-07 ieškovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos kreipėsi į tarnybą su prašymu grąžinti jam vaiką. Įvertinus ieškovo pastangas ir konkrečius veiksmus keisti gyvenimo būdą ir siekį susigrąžinti vaiką, G. V. buvo grąžintas tėvui. Nuo 2018-07-01 duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus R. V. šeimoje gauta nebuvo.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

G. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių sūnus. Vaikas gimė iš nesusituokusių tėvų. Kaip nurodė ieškovas, 2010 metais jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. 2013-02-22 Trakų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. P2-170, likusiam be tėvų globos vaikui G. V. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Lentvario vaikų globos namai. 2013-11-07 Trakų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. P2-1175, įsakymas dėl laikinosios globos skyrimo buvo pripažintas netekusiu galios, o vaikas grąžinus jo tėvui R. V.. Kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos išvados ieškovas su vaikais G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) bei žmona J. V. gyvena name su daliniais patogumais. Būstas nuosavybės teise priklauso R. V.. Name yra įrengti 2 kambariai, virtuvė, vonios kambarys. G. svetainėje yra įrengta vieta poilsiui, pamokų ruošai, yra reikalingiausi baldai, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaikas aprūpintas būtiniausiais daiktais, higienos priežiūros priemonėmis, drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Tarnybos specialistams bendraujant su vaiku ji išreiškė norą gyventi su tėvu. Nurodė, kad kartu gyvena ir mama Joana, kad turi maža broliuką. Vaikas nurodė, kad tėvo sutuoktinė „kaip tikra mama“. Kalbėdamas apie motiną nurodė, kad pas ją bute yra tarakonai, ateina draugai. Kai užėjo pas mamą, jos bute mėtėsi buteliai, garsiai grojo muzika, močiutė buvo ant grindų, buvo svetimas dėdė, mamos nebuvo. Nurodė, kad su mama nenori gyventi, nes pas tėtį ramiau. Vaikas prisiminė, kaip jam važinėjant dviračiu, priėjo girta mama ir liepė atiduoti dviratį. G. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 5 klasėje. Mokykloje pradės lankyti krepšinio treniruotes. Berniukas registruotas pas šeimos gydytoją Lentvario ambulatorija. Išvadoje nurodyta, kad E. G. kartu su savo motina gyvena bendrabučio tipo 1 kambario savivaldybės būste su patogumais. Kol atsakovė E. G. augino sūnų, skyriuje buvo gaunami pranešimai, kad vaiko motina piktnaudžiauja alkoholiu, galimai ir psichotropinėmis medžiagomis, nesirūpina savo mažamečiu vaiku. Rengiant išvadą teismui tarnybos specialistams su atsakovė susisiekti nepavyko. Buvo gauta informacija, kad atsakovė toliau piktnaudžiauja alkoholiu, elgiasi neadekvačiai, konfliktuoja su kaimynais, nedirba, dirbti yra nemotyvuota, stokoja motyvacijos keisti gyvenimo būdą, neigia turinti problemų, atsisako bendrauti su specialistais.

Esant nurodytoms aplinkybėms G. V. gyvenamoji vieta nustatoma su motina.

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti įstatyme, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) kuri šiuo metu po mokesčių nuo 2019-01-01 yra 395,78 Eur. Orientuojantis į teismų praktikoje pripažintą minimalų vaiko poreikių tenkinimo lygį, ieškovas, laikydamasi tėvų teisių ir pareigų lygybės principo, prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui pusę šios sumos, nežiūrint to, kad jis pats turi teikti išlaikymą dviem vaikams. Ieškovo pajamos pagal UAB „Z“ išduotą pažymą apie R. V. darbo užmokestį sudaro vidutiniškai 316 Eur per mėnesį. Šiuo metu šalių sūnui yra 11 metų. Augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, todėl vertinant ieškovo pateiktą per mėnesį reikalingų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, apskaičiavimą, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodyta suma, neviršija vaiko poreikių bei tėvų galimybių. Nors atsakovė nedirba, byloje nėra duomenų, kad ji dėl objektyvių aplinkybių negalėtų uždirbti pajamų, užtikrinančių vaiko poreikių tenkinimą, o jos gyvenimo būdas, sąlygojantis jos turtinę padėtį, ir nusišalinimas nuo vaiko išlaikymo, nesudaro pagrindi didesnę vaiko išlaikymo dalį perkelti tėvui.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Sprendžiat dėl reikalavimo nustatyti konkrečią motinos bendravimo su vaiku tvarką, teismas pažymi, kad bendravimas su vaiku yra atskirai gyvenančio tėvo ar motinos teisė ir pareiga. Ši teisė sąlygoja su vaiku gyvenančio tėvo ar motinos pareigą netrukdyti šiam bendravimui. Ieškovas teigė, kad jis nedaro kliūčių motinai, kai ji būna blaivi, bendrauti su vaiku. Atsakovė nenurodė, kad ieškovas būtų pažeidęs šią jos teisę. Teismas nustato atskirai gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo traką, tarp tėvų kilus dėl to ginčui (CK 3.175 str.). Šioje byloje ginčo tarp šalių dėl motinos bendravimo su vaiku nėra. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo taip pat nenurodė, kad motina, siekdama bendravimo su vaiku, pažeidžia vaiko teises, trikdo ieškovo šeimos gyvenimą ar pan. Todėl tarp šalių nesant ginčo, nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarką teismo sprendimu nėra pagrindo.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 99 str.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių ieškovas yra atleistas (CPK 96 str.) ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 270, 375-380 str. str., teismas

nusprendžia:

nustatyti nepilnamečio vaiko G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. V. jo gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš E. G. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. V., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2019-07-16 iki G. V. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka., atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. G. 129 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš E. G. 182 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.