- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- TS-109-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16007-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- J. B.
- Kategorijos
- 2.5.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-828 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą - paskirta galutinė – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 17 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-828 nutarta taikyti nuteistajam J. B., lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, kurią nuteistasis sumažino nuo vidutinės iki žemos. Nuteistasis pirmą kartą teistas, atlieka pirmą realią laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurį įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Savo kaltę nuteistasis pripažino pilnai, prisiima atsakomybę, gailisi. Liko atlikti tik 4 mėnesius bausmės. Pastaraisiais metais nuteistasis nedaro drausminių pažeidimų, nuo bausmę atlieka atviro tipo bausmių atlikimo vietoje. Nuteistojo nusikalstama veika įvykdyta alkoholio poveikyje, tačiau nuteistasis bausmės atlikimo metu pripažino šią problemą, ją sprendžia (bausmės atlikimo metu nefiksuotas nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio ar jo surogatų), stebima jo aukšta motyvacija išlaikyti blaivybę. Nuteistasis sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą paremtą 12 žingsnių programa, dalyvavo smurtinio elgesio prevencijos užsiėmimuose, šis kriminogeninis veiksnys šiuo metu valdomas. Lygtinio paleidimo atveju yra pateikęs pažymą apie įsidarbinimo galimybę. Lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi pas mamą. Nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama jį panaikinti ir nuteistajam J. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad nors nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalsimo elgesio rizika, tačiau jam nustatyta gana daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos nuteptasis gali ir privalo savo pastangų dėka sumažinti ar visai eliminuoti tam, kad nekiltų jokia abejonė, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti |jam skirtus - draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka dėl draudžiamų daiktų (mobilaus telefono) laikymo - toks nuteistojo elgesys parodo asmens neigiamą požiūrį į reikalavimų laikymąsi bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis nei struktūruotoje aplinkoje, nei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertindamas save kaip asmenybę, nuteistasis savo atžvilgiu išlieka itin pozityvus. Sau skiria 10 balų iš 10 galimų, dėl ko toks savęs vertinimas neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, todėl nuteistajam būdingi elgesio bei asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Taip pat pažymėtina, kad nuteistajam yra būdingas instrumentinė agresija, tiek agresyvūs/kontroliuojantys, tiek ir impulsyvūs veiksmai, žema tolerancija frustruojančioms situacijoms. Minėtos aplinkybės asmenį charakterizuoja neigiamai ir atsižvelgus ir į aukščiau nurodytas aplinkybes, šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad J. B. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, teismas konstatuoja, jog nuteistojo J. B. elgesyje jau egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Taigi, tiek formaliojo, tiek materialiojo pagrindų egzistavimas, kartu ir įvertinus nuteistojo charakteristiką, sudaro neabejotiną pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, dėl ko spręstina, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema, o kaip aukščiau nurodyta, tai sudaro vieną iš pagrindų lygtinio paleidimo taikymui. Nepaisant to, teismas siekdamas visapusiškai įvertinti lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, įvertina nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir šiuo atveju konstatuoja, kad nuteistasis kryptingai ir nuosekliai viso bausmės atlikimo metu siekė teigiamos elgesio korekcijos ir dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimo savo elgesyje. Nors nuteistojo elgesyje vis dar yra fiksuojama dinaminių kriminogeninių veiksnių, tačiau įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis bei atsižvelgus į tai, kokiose intervencinėse, elgesio keitimo programose nuteistasis dalyvauja, teismas sprendžia, kad nuteistasis imasi aktyvių veiksmų siekiant valdyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, kas leidžia teigiamai vertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio raišką. Be kita ko, įvertinama ir tai, kad nustatyti du apsauginiai veiksniai – teigiama nuostata į darbinę veiklą ir socialinių ryšių palaikymas. Šiuos apsauginius veiksnius teismas vertina kaip itin teigiamus ir neabejotinai nuteistąjį skatinančius laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
Iš 2025 m. lapkričio 3 d. pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ nustatyta, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis vieną kartą (2023 m. rugsėjo 29 d.) baustas už tai, kad gamino, įsigijo arba laikė draudžiamus daiktus. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis taip pat buvo skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą (2024 m. kovo 26 d.). Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kas leidžia spręsti, kad ir paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nuoseklus ir teigiamas elgesys, teismo vertinimu jau sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad šiuo metu atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, nustatyta, jog nuteistojo elgesyje yra teigiamų pokyčių, kontroliuojant ir valdant egzistuojančias rizikas. Taip pat sutiktina su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, kad socialinis gyvenimas laisvėje ir artimųjų palaikymas, įvertinus ir nedidelę likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, bus paskata nuteistajam savo nusikalstamas nuostatas esmingai keisti, o elgesį būnant laisvėje sieti išimtinai su įstatymų laikymusi.
Nuteistojo neabejotiną siekį koreguoti nusikalstamą elgesį patvirtina ir tai, kad nuteistasis įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, geba apibūdinti priemonių tikslus, turinį, įvardinti taikytų priemonių asmeninį poveikį ir naudą, taip pat įvardina, kad nusikaltimo įvykdymui turėjo įtakos alkoholio vartojimas. Stebima teigiama nuostata į darbinę veiklą. Geba išlaikyti ilgą laiką teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, laikosi struktūruotos aplinkos taisyklių. Yra įvykdęs lygtinio paleidimo komisijos numatytas rekomendacijas. Stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys. Ir sugeba tinkamą elgesį struktūruotoje aplinkoje išlaikyti ilgą laiką. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir priešingai nei teigiama prokurorės skunde, yra pakankamos spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat, įvertinus, kad nors šiuo metu nuteistojo atliekama laisvės atėmimo bausmė ir yra subendrinta ir skirta už kelių nusikaltimų įvykdymą, vis tik tai yra pirma jo atliekama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, todėl spręstina, kad jau atliktos bausmės dalis, nuteistajam bus paskata paleistam lygtinai laikytis visuomenėje vyraujančių moralės ir elgesio principų ir nebesielgti nusikalstamai. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis yra gana jauno amžiaus, todėl yra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tolesnis atlikimas lygtinio paleidimo sąlygomis, taip išreiškiant valstybės pasitikėjimą nuteistuoju, bus paskata J. B. elgtis išimtinai laikantis įstatymų. Tuo labiau, nuteistasis bausmės atlikimo metu, įkalinimo įstaigoje, dėjo pakankamas pastangas, jog įrodytų, kad yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti paleistas lygtinai. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus atleidimas nuo bausmės, priešingai tai yra tolesnis bausmės atlikimas tik švelnesnėmis sąlygomis, vykdant nuteistojo asmens probaciją, o nuteistajam, pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas, šio instituto taikymas gali būti panaikintas.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-828 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundo, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-828 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.