- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- 1-1148-297/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Advokatai
- Kęstutis Staniulis, Vilma Petrauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku-vairuotoju, teistas Ispanijos Karalystės 5-ojo Malagos baudžiamųjų bylų teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 368 straipsnį, 369 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui; perdavus iš Ispanijos Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartimi pritaikius Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 7 mėnesius 21 dieną, 2012 m. balandžio 17 d. išbrauktas iš įskaitos, teistumas neišnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. A. 2018 m. rugpjūčio 2 d. apie 06.45 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo vonioje ir kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę R. U., kuriai rankomis suėmęs už kaklo pakėlė nuo grindų, suėmęs už kaklo penkis kartus daužė galvą į sieną, dilbiu sudavė du smūgius į krūtinės sritį, sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, sudavė kumščiu tris smūgius į galvos sritį, ranką uždėjęs ant kaklo smaugė, o kita ranka spaudė veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaklo kairėje pusėje, kraujosruvų odoje ir poodyje kaklo dešinėje pusėje, krūtinės kairėje pusėje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. A. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad nukentėjusioji R. U. yra jo buvusi sugyventinė, jie turi bendrą vaiką. Nuo 2018 m. birželio mėn. abu gyvena skyrium, R. U. gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikas gyvena su motina, bet ji nedraudė kaltinamajam bendrauti su vaiku. 2018 m. rugpjūčio 2 d. ryte prieš 7 val. kaltinamasis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) tikslu pasiimti vaiką, kurį norėjo vežtis į Vilniaus miestą. Užėjo į gyvenamąjį namą, nes durys buvo neužrakintos. R. U. rado vonios kambaryje. Jo mažametis sūnus miegojo paguldytas ant fotelio, ne lovoje. Kaltinamasis supyko, kad R. U., jo manymu, netinkamai rūpinosi vaiku, dėl to ėmė reikšti jai priekaištus ir jie susibarė. Pagautas pykčio ir būdamas streso būsenoje, kaltinamasis nesusivaldė ir sudavė rankomis smūgius R. U. į krūtinę, buvo sugriebęs jai už kaklo ir smaugė, daužė jos galvą į sieną. Kaltinamasis pripažino, kad savo veiksmais padarė R. U. sužalojimus, kuriuos vėliau nustatė specialistas. Dabar suvokia, kad pasielgė negerai, nesuvaldė emocijų. Nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš pradžių neigė naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, bet vėliau jis pripažino, kad supykęs ant R. U., jog ši nežiūri vaiko interesų, suėmė rankomis jai už kaklo ir pakėlė nuo grindų, penkis kartus trenkė jos galvą į sieną, sudavė tris smūgius į krūtinę, tris smūgius kumščiu į galvos sritį, ją smaugė. Po to jis pasiėmė vaiką ir nuvažiavo į darbą. Netrukus atvyko ir R. U.. Kai paklausė, ar ji kreipsis į policiją, R. U. atsakė, kad nesikreips (1 t., b. l. 90–91, 100–101).
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant visoms BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Iš 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad R. U. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. į jos namus atvažiavo buvęs sugyventinis R. A. ir ją sumušė (b. l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 10–19).
Liudytojo apklausos protokoluose fiksuota, kad apklausta nukentėjusioji R. U. parodė, jog ji su R. A. kartu gyveno apie 13 metų, vedė bendrą ūkį, jie turi bendrą vaiką R. A., gim. (duomenys neskelbtini). Su R. A. 2013 m. įkūrė bendrą įmonę. Nuo tada prasidėjo jų tarpusavio nesutarimai, R. A. jai nuolat reiškė priekaištus dėl darbo. Ji kelis kartus buvo išėjusi su sūnumi pagyventi atskirai, bet paskui jie susitaikydavo ir vėl gyveno kartu. Paskutiniu metu R. A. rūpėjo tik pinigai ir įmonė, dėl ko jie ir pykosi. Nei ji, nei R. A. problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Paskutinį pusmetį abu vienas su kitu bendravo pakeltu balso tonu. 2018 m. birželio 15 d. ji pasiėmė sūnų ir išėjo iš namų, nes pavargo nuo R. A. nuolatinių priekaištų, be to, ji susidraugavo su kitu vyriškiu ir 2018 m. liepos 26 d. apsigyveno jo name. R. A. atvažiuodavo pasiimti sūnaus. Ji nedraudė jam bendrauti su sūnumi. R. A. labai emocionalus, užsispyręs, būna grubus, jam rūpi tik darbas ir pinigai. 2018 m. rugpjūčio 2 d. apie 6.30 val. jos draugas M. išėjo į darbą. Ji taip pat ruošėsi eiti į darbą. Jai būnant vonioje, į vonios kambarį atėjo R. A.. Tai buvo pirmas kartas, kai jis įėjo į namą. Atėjęs pasakė kokios čia sąlygos gyventi vaikui. Pradėjo priekaištauti, kad jo vaikas gyvena remontuojamame name, kur vonioje nesuklijuotos plytelės. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. R. A. priėjo prie jos, pakėlė chalatą. Ji pasakė, kad jis pasitrauktų ir jos neliestų, nes jai tai tiesiog nemalonu. Šaukė vienas ant kito. Konflikto metu R. A. sugriebė abiem rankomis jai už kaklo ir pakėlė į viršų, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Po to jis, suėmęs abiem rankomis jai už kaklo, ėmė daužyti jos galvą į sieną, sudavė penkis kartus. Paleidęs kaklą, sudavė jai į krūtinės sritį rankos dilbiu du smūgius ir vieną smūgį kumščiu, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Ji bandė jį atstumti nuo savęs. Taip jiems besistumdant, R. A. atsuko vonios čiaupą ir bandė pakišti jos veidą po tekančiu vandeniu, bet ji priešinosi, tada jis įkėlė ją į vonią ir paguldė, vieną ranką uždėjo ant kaklo ir smaugė, o kitą ranką uždėjo ant veido ir neleido kvėpuoti, spaudė nosį ir burną, dėl to jai skaudėjo, buvo sunku kvėpuoti. Tuo metu į vonią atėjo atsibudęs sūnus, kuris pradėjo šaukti, kad tėtis paleistų mamą. Jis paleido, sūnus atbėgo pas ją. Prie sūnaus R. A. sudavė tris smūgius kumščiu į galvos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. R. A. liepė aprengti sūnų. Ji nuėjo į miegamąjį paimti sūnaus drabužių. R. A. atėjo iš paskos ir ją stumdė. Virtuvėje jis kumščiu daužė į stalą, sulaužė kėdę, su kėdės koja grasino jai, bet smūgių nesudavė. Kai ji aprengė sūnų, R. A. jį pasiėmė ir išvažiavo į įmonę. Jis paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, kad ji negalėtų niekam paskambinti. Po 20 min. ji irgi nuvažiavo į darbą. Ten R. A. elgėsi ramiai, dirbo. Jų sūnus valgė ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Kai R. A. išvažiavo, ji, pasiėmusi sūnų, nuvyko į Alytaus apskrities policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Anksčiau R. A. smurtavo jos atžvilgiu tik vieną kartą, tačiau tada jie susitaikė ir viskas buvo gerai (b. l. 31–35).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 742/2018(06) patvirtina, kad nukentėjusiajai R. U. buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo dešinėje pusėje, krūtinės kairėje pusėje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje; sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 39–40).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. BK 248 straipsnyje pateikti sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimai, pagal šio straipsnio 2 dalį nusikatimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), taip pat sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo R. A. kaltei pagrįsti. Paties kaltinamojo paaiškinimais, taip pat nukentėjusiosios R. U. pareiškimu policijai ir jos parodymais, kurie užfiksuoti apklausos protokoluose, specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamasis R. A. dėl asmeninių paskatų tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. U. ir dėl tokių jo veiksmų atsirado padariniai – buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, jai sukeltas fizinis skausmas. Įvertinus tai, kad veikos padarymo metu kaltinamasis ir R. U. bendrai negyveno, taigi, nukentėjusioji nebuvo kaltinamojo šeimos narys BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamasis R. A. teisiamas už nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto jau ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir turi neišnykusį teistumą. Eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, šešios nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 63–76). Kaltinamasis, įžūliai įsibrovęs į svetimus namus, be jokios pateisinamos priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš R. U., savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai. Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad jis gailisi padaręs nusikaltimą, tačiau teismo vertinimu tai tėra deklaratyvus kaltinamojo pareiškimas, nes iš kaltinamojo elgesio ir požiūrio į savo veiksmus matyti, jog tai nėra nuoširdi atgaila, kaltinamasis prisipažino tik dėl to, kad byloje buvo surinkta pakankamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji R. U. byloje buvo pareiškusi 1020 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 136–137). Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas ir pinigų perlaidos kvitas patvirtina, kad kaltinamasis R. A. savanoriškai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (1 t., b. l. 145–148), šią aplinkybę teismas pripažįsta lengvinančia atsakomybę. Kaltinamasis dirba, šeimos neturi. Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kuri sumažintina vienu trečdaliu, nes yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnį, t. y. baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis visiškai pripažino kaltę. Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės formą (tyčia), ir siekiant bausmės tikslų, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
2018 m. rugpjūčio 2 d. 19.10 val. kaltinamasis R. A. buvo laikinai sulaikytas, paleistas 2018 m. rugpjūčio 3 d. 15.18 val. (b. l. 52, 109), šis laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Nukentėjusiosios R. U. atstovė advokatė V. Petrauskienė prašė priteisti iš kaltinamojo 300 Eur išlaidų už nukentėjusiosios atstovavimą teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinantį 2018 m. spalio 29 d. pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 14). Prašymas pagrįstas ir tenkintinas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje R. A. nuosprendžiu yra pripažįstamas kaltu, tuo pagrindu teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, advokatės V. Petrauskienės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad prašoma priteisti 300 Eur suma nėra pernelyg didelė, atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti R. U. iš R. A. 300 Eur (tris šimtus eurų) už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.