Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2020-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-96-606/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
AN2-96-606/2020
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00023-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. G.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius
Suinteresuotas asmuo
K. Geco prekybos įmonė
Nukentėjusysis
"Kelių priežiūra"
Advokatai
Viktoras Gecas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-96-606/2020Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00023-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. G. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. atstovo advokato Viktoro Geco apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarimu E. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 23 d. 11 val., (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 5, 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,58 promilės), nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apsauginę tvorą nuo žvėrių ir ją apgadino.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. atstovas advokatas V. Gecas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarimą ir E. G. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 423straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį, administracinės bylos dalį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo E. G. nutraukti, panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų protokolinę nutartį dėl juridinio asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo nukentėjusiuoju, pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jos padėjimą išaiškinti administracinį nusižengimą ir savanorišką nuostolių atlyginimą AB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi administracinėje byloje nebuvo nukentėjusiojo asmens civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad E. G. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, sumažinti administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones – iki dvejų metų pagal nuo 2020 m. sausio 2 d. įsigaliojusią ANK 423 straipsnio 4 dalies redakciją.

2.1.Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos 2019 m. gruodžio 23 d. administracinio nusižengimo protokole Nr.93-ANR_P-2899-2019 (ROIK:19109168591) neteisingai buvo kvalifikuotas E. G. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi po eismo įvykio nebuvo kvalifikuotai nustatytos eismo įvykio kilimo priežastys, dėl šios priežasties policijos pareigūnui nebuvo pakankamo teisinio pagrindo nustatyti Kelių eismo taisyklių atitinkamą pažeidimą, kuris nulėmė turto sugadinimą. Apelianto nuomone, Kelių eismo taisyklių 5 ir 14 punktų pažeidimai šio eismo įvykio metu nenulėmė turto sugadinimo, todėl E. G. atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį pagal esamą administracinės bylos medžiagą buvo negalima. E. G. veiksmai dėl 2019 m. gruodžio 23 d. eismo įvykio turėtų būti kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi nėra patikimai nustatyti Kelių eismo pažeidimai, kurie galbūt nulėmė turto sugadinimą. Asmens neblaivumas yra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo veiką kvalifikuojantis požymis, todėl pagal ANK 423 straipsnio 3 dalies reglamentavimą turėtų būti nustatyti konkretūs kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie nulėmė turto sugadinimą. Policijos pareigūnų nustatyti Kelių eismo taisyklių 5 ir 14 punktų pažeidimai savaime nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad šie pažeidimai nulėmė turto sugadinimą. Eismo įvykis ir jo kilimo priežastys nebuvo tiriamos, todėl nebuvo kvalifikuotai nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie lėmė turto sugadinimą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalies reglamentavimą. Įstatymo leidėjas ANK 423 straipsnio 3 dalyje reglamentavo neblaivių asmenų atitinkamą atsakomybę už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie lėmė turto sugadinimą. Neblaivaus asmens transporto priemonės vairavimas yra aiškiai reglamentuotas ANK 422 straipsnyje, todėl neblaivaus asmens būsena eismo įvykio metu nelaikytina Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nulėmusiu turto sugadinimą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju E. G. atsakomybė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo turėjo būti išskaidyta atitinkamai už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, o dėl atsakomybės už turto sugadinimą jos veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu kvalifikuotai būtų buvę nustatyti kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie galbūt lėmė turto sugadinimą.

2.2.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino ANK 423 straipsnio 3 dalies kvalifikavimą dėl žalos dydžio ir turto sugadinimo fakto, kadangi teismo nuomone, pakanka nustatyti tik sugadinto turto faktą. ANK 423 straipsnio 3 dalyje įstatymo leidėjas atitinkamai yra nustatęs asmens atsakomybę dėl turto sugadinimo, tačiau šioje teisės normoje yra nustatyta būtina atsakomybės sąlyga, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie nulėmė turto sugadinimą. Apelianto nuomone, Kelių eismo taisyklių 5 ir 14 punktų pažeidimai savaime nenulėmė turto sugadinimo, kadangi Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam yra ANK 423 straipsnio 3 dalies veiką kvalifikuojantis požymis, todėl šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas savaime negali būti priskirtas Kelių eismo taisyklių pažeidimui, kuris nulėmė turto sugadinimą. Eismo įvykio kilimo priežastys nebuvo tirtos ir nustatytos, todėl nebuvo galima teismo išvada, kad šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė turto sugadinimą. Kelių eismo taisyklių 5 punktas nėra draudžiamoji taisyklė, kadangi ši taisyklė yra nurodomoji, todėl atsakomybė už Kelių eismo taisyklių 5 punkto nežinojimą ar nevykdymą ANK nėra numatyta. Asmens atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį negali būti grindžiama pagal administracinio nusižengimo protokole išdėstytą eismo įvykio aprašymą ar policijos pareigūno atitinkamą paaiškinimą. Asmens atsakomybė už turto sugadinimą, vairuojant transporto priemonę neblaiviam, turi būti pagrįsta kvalifikuota kelių eismo specialisto išvada, joje turi būti nustatytos eismo įvykio kilimo priežastys ir atitinkamai kvalifikuotai įvertinti vairuotojo veiksmai susidariusioje konkrečioje eismo situacijoje.

2.3.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino savanorišką nuostolių atlyginimą E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymima, kad administracinėje byloje nebuvo pateiktas civilinis ieškinys, todėl ieškinio dydis nebuvo žinomas, taip pat nebuvo tinkamai įformintas nukentėjusiojo asmens statusas, apylinkės teismas pagal ANK reglamentavimą neturėjo teisės protokoline nutartimi pripažinti atitinkamą asmenį nukentėjusiuoju, kadangi byloje nebuvo duomenų apie sugadinto turto savininką ir sugadinto turto apimtis bei padarytą žalą. K. G. prekybos įmonės savininkas K. G. yra administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. tėvas, jis dukrai nereiškė jokių materialinio pobūdžio pretenzijų. E. G. savarankiškai ėmėsi priemonių tam, kad būtų nustatytas sugadinto turto savininkas, kuris vėliau pateikė atitinkamą sąskaitą K. G. prekybos įmonei. Aplinkybė, kad žalos atlyginimas buvo atliktas ne iš E. G. banko sąskaitos, negalėjo būti pagrindu išvadai, kad E. G. savanoriškai neatlygino žalos. Žala atlyginta netgi be teisinio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie padarytos žalos dydį, o nukentėjusysis asmuo apskritai administracinės bylos procese nedalyvavo ir jam procesinės teisės niekada nebuvo išaiškintos.

Šalies argumentai

2.4.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad E. G. atstovas prašė teismo pripažinti atsakomybėn traukiamos E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos padėjimą išaiškinti administracinį nusižengimą. Teismas šioje dalyje nepriėmė jokio procesinio sprendimo. Apie eismo įvykį buvo pranešta E. G. telefonu. Eismo įvykio vieta nuo Šilalės rajono policijos komisariato yra nutolusi daugiau kaip (duomenys neskelbtini) atstumu, todėl policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po atitinkamo laiko tarpo. Policijos pareigūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykus į eismo įvykio vietą buvo rastas lengvasis automobilis, jis buvo nuvažiavęs nuo važiuojamosios automagistralės kelio dalies. Įvykio vietoje prisistatė E. G., ji paaiškino, kad ji vairavo minėtą transporto priemonę. Vairuotoja E. G. turėjo galimybę išvengti susitikimo su policijos pareigūnais, tačiau ji sulaukė policijos pareigūnų ir paaiškino eismo įvykio aplinkybes. Kadangi policijos pareigūnai jokių eismo įvykio tyrimo veiksmų neatliko, todėl E. G. prisipažinimas dėl administracinio nusižengimo turėjo būti įvertintas kaip jos padėjimas išaiškinti administracinį nusižengimą. Pažymima ir tai, kad policijos pareigūnai eismo įvykio vietoje vairuotojai E. G. neišaiškino jos teisės atlikti kraujo mėginio tyrimą dėl alkoholio koncentracijos kiekio nustatymo kraujyje. Patys policijos pareigūnai taip pat nesiekė įgyvendinti šio vairuotojos medicininio patikrinimo. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad eismo įvykis buvo tiriamas aplaidžiai, todėl eismo dalyvės E. G. prisipažinimas turėtų būti įvertintas kaip pagalba išaiškinti administracinį nusižengimą, kadangi be jos paaiškinimo ir prisipažinimo pagal esamą administracinės bylos medžiagą nebūtų galimybių nustatyti eismo įvykio kilimo fakto ir asmens, kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

2.5.Jeigu apeliacinės instancijos teismas E. G. veiksmus kvalifikuotų taip pat pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tai tokiu atveju apeliantas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nusprendė skirti minimalaus termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau paskyrė ne minimalų terminą, bet trejų metų terminą. Nuo 2020 m. sausio 2 d. įsigaliojo nauja ANK 423 straipsnio 4 dalies redakcija, kurioje yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nuo dvejų iki ketverių metų. Kadangi nuo 2020 m. sausio 2 d. įsigaliojo lengvesnė ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija, todėl ši teisės norma galioja atgal ir turi būti taikoma E. G..

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK viršininkas A. L. mano, kad Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. atstovo advokato V. Geco apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), numato atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta būtina atsakomybės sąlyga, t. y. turi būti nustatyta, kad neblaivus asmuo, vairavęs transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nulėmė turto sugadinimą.

9. 2019 m. gruodžio 23 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarimu E. G. nubausta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 23 d. 11 val., (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 5, 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,58 promilės), nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apsauginę tvorą nuo žvėrių ir ją apgadino.

10. Kelių eismo taisyklių 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

11. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir skundžiamu nutarimu E. G. nubausta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 14 punkto reikalavimus. Tačiau Kelių eismo taisyklių 5 punkte numatytas reikalavimas – išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis – yra bendro pobūdžio, o Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytas draudimas – šiuo atveju – vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims – yra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką kvalifikuojantis požymis. Todėl akivaizdu, kad tam, jog būtų pagrindas nubausti asmenį pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, neužtenka nustatyti ir inkriminuoti, kad asmuo padarė tik Kelių eismo taisyklių 5 ir 14 punktų pažeidimus. Kaip jau minėta, ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta būtina atsakomybės sąlyga, kad neblaivus asmuo, vairavęs transporto priemonę ir taip pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, padarė dar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nulėmė turto sugadinimą. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų nenustatyta, jog būtų tirtos eismo įvykio kilimo priežastys, kartu nenustatyta ir tai, koks Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir, ar iš viso koks nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė turto sugadinimą, t. y. šiuo atveju E. G. iš esmės neinkriminuota, kad ji, vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį turto sugadinimą. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamai E. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,58 promilės), nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apsauginę tvorą nuo žvėrių ir ją apgadino, t. y. šiuo atveju nenurodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, susijęs su automobilio nesuvaldymo priežastimi, lėmusia turto apgadinimą.

12. Pažymėtina, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apeliacinį skundą padavė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, todėl apygardos teismas ir nustatęs, kad nusižengimo padarymo metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausęs turtas galbūt dėl E. G. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, grąžinti bylą Institucijai tirti iš naujo tam, kad būtų nustatyta, kokius galbūt papildomus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, lėmusius turto apgadinimą, kurie net nebuvo E. G. inkriminuoti, ji padarė, neturi teisinio pagrindo, kadangi tokiu atveju būtų peržengtos apeliacinio skundo ribos ir pasunkinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis. Šiuo atveju apygardos teismas privalo vertinti tik tuos bylos duomenis, kurie susiję su inkriminuotais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Todėl šiuo konkrečiu atveju pagal byloje esamus duomenis ir objektyviai nustatytas aplinkybes bei, atsižvelgiant į E. G. inkriminuotus padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, E. G. veika iš ANK 423 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į ANK 422 straipsnio 5 dalį.

13. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, to neneigė ir E. G., kad ji nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apsauginę tvorą nuo žvėrių ir ją apgadino, K. G. prekybos įmonė atlygino ir AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą. Tačiau kadangi iš esmės neinkriminuota, kad E. G. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apsauginę tvorą nuo žvėrių ir ją apgadino dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, jos veika negali būti kvalifikuojama papildomai ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija).

14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad E. G. 2019 m. gruodžio 23 d. 11 val., (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 5, 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,58 promilės).

15. Skirdamas E. G. administracinę nuobaudą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, apygardos teismas atsižvelgia į ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, į tai, kad nenustatyta E. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad ji prisipažino padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), anksčiau bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą nebausta, dirba, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti E. G. paskyrus ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą bei atėmus teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

16. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti.

E. G. administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirti jai 800 Eur dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Edita Lapinskienė