Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 254 str. 1 d. 45 parų arešto bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 2 d., apie 23 val., naktiniame (duomenys neskelbtini), esančiame prekybinio centro (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, pagrobė A. K. priklausantį „D“ kategorijos šaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BLOW CLASS“ Nr. 6-011138, kurio vertė 300 Lt, 4 vnt. šaudmenų - fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių bei 4 vnt. šaudmenų - fabrikinės gamybos garsinių šovinių, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurių bendra vertė 40 Lt, iš viso padarydamas nukentėjusiajam 340 Lt vertės turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam G. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 254 str. 1 d. Nuteistojo G. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta nukentėjusiojo A. K. , liudytojų A. K. , M. R. , D. Z. , S. Č. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais bei kitais apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo G. P. versiją, kad 2007 m. vasario 2 d. jis dirbo klube su D. Z. ir buvo pasikvietę dar vieną asmenį, kurio vardas Audrius, kad pastarasis padirbėtų vieną dieną ir išmoktų dirbti. Šį asmenį jis pasikvietė, kad pastarasis pabandytų dirbti. Prie durų stovėjo D. Z. ir Audrius. Nuteistasis G. P. teigė, kad Audrius tą ginklą gal ir paėmė. Jis tą vakarą prie durų nestovėjo, buvo arba salės viduryje, arba gale, todėl nematė, kada atėjo nukentėjusysis, ir salėje jo nematė. Naktį prie jo priėjo nukentėjusysis A. K. ir pasakė, kad jis paėmė jo ginklą ir liepė grąžinti, siūlė išeiti į lauką. Prie jo buvo priėjęs ir nukentėjusiojo draugas, kuris taip pat reikalavo grąžinti ginklą. Tai įvyko apie 3 val. Apie 4-5 val. buvo atėjęs nukentėjusiojo giminaitis, jis ir jam pasakė, kad jokio ginklo neėmė, nes nestovėjo prie durų. Daiktai, kurių negalima įsinešti į klubą, paprastai padedami į stalčių ir vėliau grąžinami klubo lankytojams. Jie nebūna registruojami, lankytojams jokie žetonai neišduodami. Jis pats jokių daiktų paprastai neimdavo, klubo lankytojų netikrindavo. Po to, kai nukentėjusysis pareikalavo grąžinti ginklą, jis stalčių netikrino. Kitų darbuotojų jis taip pat neklausė, kur yra ginklas, nes viskas vyko labai greitai. Po keleto savaičių jam paskambino S. Č. ir pasakė, kad dingo ginklas ir visi jį kaltina. Jis nuvažiavo į klubą ir ginklą rado stalčiuje. Kad jis stalčiuje, jam pasakė klubo direktorius, kurio pavardės nežino. Ginklą jis atidavė Sauliui, o pastarasis jį nuvežė į policiją. Kad jis rado ginklą stalčiuje, matė kažkokia padavėja.

Šie nuteistojo parodymai neatitinka byloje surinktiems įrodymams, prieštarauja nukentėjusiojo A. K. ir liudytojų A. K. , M. R. parodymams. Be to, neįtikėtina tai, kad G. P. , dirbdamas klube apsaugos darbuotoju ir žinodamas, kad iš klientų paimti daiktai, kurių negalima neštis į klubą, laikomi stalčiuje, net nebandė ten ieškoti ginklo. Tai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo A. K. parodymams, kad tą vakarą, apie 23 val., jis kartu su savo draugu A. K. atėjo į klubą ir prie durų ginklą atidavė nuteistajam, kuris dirbo apsaugos darbuotoju ir stovėjo prie durų. Klube jis lankėsi ne pirmą kartą ir nuteistąjį dirbant matė taip pat ne vieną kartą. Su ginklu į klubą atėjo pirmą kartą, tačiau žinojo, kad jį reikia palikti, nes į klubą su ginklu eiti negalima. Kad iš jo ginklą paėmė nuteistasis, matė kartu su juo atėję A. K. ir M. R. . Apie 3 val. jis nuėjo prie nuteistojo ir paprašė atiduoti ginklą, tačiau G. P. jam pasakė, kad jokio ginklo jis iš jo neėmė. Po konflikto jis išėjo į lauką, paskambino savo pusbroliui, kuris atvažiavo, bet jam taip pat buvo paaiškinta, kad ginklo nuteistasis neėmė. Liudytojas A. K. patvirtino tas pačias aplinkybes. Taip pat ir liudytoja M. R. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai pastaroji parodė, kad kreipėsi į antrąjį apsaugos darbuotoją, kuris taip pat matė, kaip buvo paimtas ginklas. Buvo atidarytas stalčius, tačiau jis buvo tuščias. Be to, nuteistojo G. P. parodymus paneigia liudytojo D. Z. parodymai, kur jis nurodo, kad tą vakarą jis dirbo kartu su nuteistuoju ir nebuvo jokio trečio asmens. Liudytojas S. Č. parodė, kad patiems pasikviesti dirbti asmenį, kuris nėra jų tarnybos darbuotojas negalima. Be to, liudytojas parodė, kad nuteistasis jam sakęs, jog ginklą G. P. atidavė administratorius.

Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde teigia, kad ginklo neėmė, nukentėjusysis jį galėjo paduoti kitam asmeniui tuo metu stovėjusiam prie įėjimo. Tačiau šis nuteistojo argumentas paneigtas anksčiau minėtų liudytojų parodymais bei kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog nukentėjusysis ir jo draugai buvo girti, todėl patys neprisimena kam davė ginklą nėra pagrįstas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos liudytojai A. K. ir M. R. davė nuoseklius parodymus, kurie atitiko kitą byloje surinktą medžiagą, be to, iš asmens parodymo atpažinti protokolų nustatyta, kad liudytojai kategirškai atpažino nuteistąjį G. P. , kaip apsaugos darbuotoją, paėmusį iš nukentėjusiojo A. K. dujinį pistoletą BLOW CLASS Nr. 6-011138, kurio išeinat iš klubo nukentėjusiajam negrąžino, paaiškindamas, kad šis jam ginklo nėra palikęs saugojimui.

Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 str. 1 d.

Apygardos teismas, paskirdamas G. P. 45 parų arešto bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54, 61 str.) nepažeidė.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.