- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-685-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01133-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.1Atskirojo skundo nagrinėjimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų M. V. ir M. V. atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutarties, kuria tenkintas UAB „Bikuvos“ prekyba prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4494-1055/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Bikuvos“ prekyba prašė 36 716,21 Eur dydžio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų – M. V. ir M. V. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą.
2. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB MV BALTIC COMPANY pagal tarp šios bendrovės ir ieškovės 2014 m. liepos 30 d. sudarytą prekių pirkimo – pardavimo sutartį už prekes yra neatsiskaičiusi 35 606,92 Eur suma. Be to, už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. birželio 28 d. trečiajam asmeniui yra apskaičiuoti delspinigiai 928,84 Eur sumai. Ieškinio pateikimo dienai įsiskolinimą sudaro 35 606,92 Eur už prekes, 180,45 Eur palūkanų ir 928,84 Eur delspinigių, viso 36 716,21 Eur.
3. Ieškovė su atsakovu M. V. 2014 m. liepos 30 d. sudarė laidavimo sutartį, o tų pačių metų spalio 3 d. tokia sutartis sudaryta su atsakovu M. V. Atsakovai pagal šias sutartis yra laidavę UAB MV BALTIC COMPANY ir įsipareigoję atsakyti ieškovei visu savo turtu.
4. Ieškovė pažymėjo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas dėl didelės, kaip fiziniams asmenims, skolos, galimo turto perleidimo ar paslėpimo.
5. Pažymėjo, kad atsakovai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis savo vardu nekilnojamojo turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, jeigu ieškinys būtų patenkintas, net ir atsižvelgiant į solidarią atsakovų atsakomybę, turi nepakankamai, lyginant su ieškinio suma, todėl būtina surasti kitą atsakovų turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018-07-02 nutartimi UAB „Bikuvos“ prekyba prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui nutarė areštuoti solidariai atsakovams M. V. ir M. V., nuosavybės teisėmis priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus arba pas trečiuosius asmenis, ir nekilnojamuosius daiktus 36 716,21 Eur sumai, jų nesant, ar nepakankant, nutarė areštuoti solidariai atsakovams priklausančias pinigines lėšas (bendrai areštuota daiktų ir/ar piniginių lėšų suma turi būti ne didesnė nei 36 716,21 Eur), ieškinio įvykdymo užtikrinimui.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo turtinio pobūdžio reikalavimą, nes atsakovai, ieškovės teigimu, neapmoka skolos ir palūkanų. Reikalavimo suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikoma didele, todėl yra pagrindo manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pasisakė, kad atsakovams priklausančių piniginių lėšų areštas laikytinas kraštutine ieškovės pareikšto reikalavimo užtikrinimo priemone, ji tikslinga tuomet, jei atsakovai neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir nustatė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, t.y. pirmiausia areštuotini solidariai atsakovams nuosavybės teisėmis priklausantys kilnojamieji daiktai, esantys pas atsakovus arba pas trečiuosius asmenis, ir nekilnojamieji daiktai 36 716,21 Eur sumai, jų nesant ar nepakankant, areštuotinos solidariai atsakovų piniginės lėšos ir turtinės teisės, kad bendrai būtų areštuota daiktų ir/ar piniginių lėšų, turtinių teisių ne daugiau kaip už 36 716,21 Eur.
9. Teismas nustatė, kad atsakovams iš piniginių lėšų, jeigu jos būtų areštuotos, leistina: atsiskaityti su kreditore UAB „Bikuvos“ prekyba; kas mėnesį disponuoti pinigų suma pragyvenimui; 3) mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas išaiškino, kad nesant tikslių duomenų kiek ir kokio turto turi atsakovai, ieškovė dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atsakovas M. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.
12. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Atskirajame skunde cituojama šio teismo praktika ir pabrėžiama, kad sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas tokioms priemonėms taikyti.
13. Mano, kad teismas nemotyvavo dėl kokių priežasčių gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba pasidaryti neįmanomas. Nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo galimą nesąžiningumą, ketinimą paslėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą. Vien ieškinio pateikimas negali suteikti ieškovui pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtui bei piniginėmis lėšomis nustatymo. Ieškovė iš esmės galėjo reikšti reikalavimą UAB „MV Baltic Company“, kuri buvo tiesioginis ginčo teisinių santykių dalyvis, tačiau reiškė ieškinį atsakovams remdamasi laidavimo sutartimis.
14. Teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos, jų taikymo sąlygos nėra pagrįstos įrodymais ir pažeidžia atsakovų teises.
15. Atsakovas M. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-07-02 teismo nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.
16. M. V. atskirojo skundo argumentacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo nepagrįstumo yra analogiška atsakovo M. V. pateiktiems atskirojo skundo argumentams.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimais į atskiruosius skundus ieškovė UAB „Bikuvos“ prekyba prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeista. Nurodo, kad atskiruosiuose skunduose yra vienpusiškai aptariami tik teoriniai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybių aspektai, tačiau nieko nepasisakyta apie apeliantų turtinę padėtį bei realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui būtina paneigti, t.y apeliantui reikia įrodyti jo gerą finansinę padėtį.
18. Pažymi, kad atsakovas M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo tik 2 kambarių butą, kuriam taikoma hipoteka, kito jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Apeliantas M. V. nepateikė įrodymų, kad jo finansinė padėtis yra gera. Apeliantas M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 2 butus po du kambarius, kuriems taikoma hipoteka. Kitas, M. V. nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini), kurio jam priklausančios dalies vidutinė rinkos vertė siekia tik 4099 Eur. Tai, kad aprašyto pagal ginčijamą nutartį, abiejų atsakovų turto nepakanka ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, patvirtina antstolės S. V. sudarytas turto aprašas. Atitinkamai nėra paneigta prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą.
19. Nurodo, kad aplinkės teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą ir interesų pusiausvyrą, yra proporcingos ir nevaržo atsakovų daugiau nei būtina teisėtam tikslui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
20. Atskirieji skundai atmestini.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
24. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas, jo faktinis bei teisinis pagrindas, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad ieškinys galėtų būti akivaizdžiai nepagrįstas. Šiuo aspektu atsakovai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neginčija. Todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi antrosios sąlygos – sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų – vertinimas.
26. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip pagrįstai pasisakė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas 36 716,21 Eur sumai dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis nevykdymo.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskiruosiuose skunduose dėstoma pozicija, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, jog didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017).
28. Atsižvelgiant į virš aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas tikslina apylinkės teismo nutarties motyvus ir pasisako dėl apeliantų elgesio sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovės argumentaciją bei įrodymus, kuriais grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas.
29. Ieškovės į bylą pateikti ir teismo įvertinti duomenys apie atsakovų valdomą nekilnojamąjį turtą, daliai jo nustatytus apribojimus, atsižvelgiant į jiems pareikštų reikalavimų dydį pagrindžia apylinkės teismo išvadą dėl galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Kita vertus, ieškinys pareikštas UAB MV BALTIC COMPANY laiduotojams, pastarajai bendrovei, ieškovės vertinimu, netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus – neatsiskaitant už iš ieškovės pirktas prekes. Atsakovai dar 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. spalio 3 d. su ieškove sudarė laidavimo sutartis pagal kurias įsipareigojo atsakyti ieškovei visu savo turtu, jei trečiasis asmuo tinkamai neįvykdys ieškovei visų ar dalies prievolių pagal sutartį. Kas leidžia spręsti, kad ieškovė nuo pat sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu, turėjo abejonių dėl trečiojo asmens galimybių savalaikiai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
30. Juridinių asmenų registro duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad UAB MV BALTIC COMPANY (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. spalio 3 d. buvo atsakovas M. V., o atsakovas M. V. yra vienas iš (duomenys neskelbtini). Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ matyti, kad M. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB MV BALTIC COMPANY ir teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi priėmė jo pareiškimą. Atitinkamai yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. UAB MV BALTIC COMPANY Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą.
31. Nutarties 30 punkte aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai, kurie yra tiesiogiai susiję su UAB MV BALTIC COMPANY valdymu žinojo apie įmonės finansinę padėtį ir prisiimtų įsipareigojimų apimtis, tačiau sprendžiant klausimą dėl sutartinių įsipareigojimų vengė bendradarbiauti su ieškove, atitinkamai tokios pat pozicijos atsakovai laikėsi ir po jiems, kaip laiduotojams, ieškovės siųstos pretenzijos, o netrukus po ieškinio pareiškimo atsakovas M. V. kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui.
32. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia abejoti atsakovų sąžiningumu, o iš pateiktų duomenų, kaip minėta, negalima spręsti, kad atsakovų turtinė padėtis yra tokia gera, kad ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Todėl sutiktina su ieškovės atsiliepimuose į atskiruosius skundus dėstoma pozicija, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymo konstatavimui. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kitaip tariant, tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė egzistuoja.
33. Atsižvelgiant į virš išdėstytą daroma išvada, kad skundžiamos nutarties išvada dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos, iš esmės patvirtina.
34. Teiginiai, kad ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingas ir pažeidžia atsakovų interesus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra argumentuoti. Apylinkės teismas nustatė laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą bei mastą, kuris atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei šalių interesų pusiausvyros principą, taip pat nepažeidžia ekonomiškumo principo, nes taikomų apribojimų bendra suma neviršija pareikšto ieškinio sumos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, todėl išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia proporcingumo principą nėra pagrindo.
35. Atsakovai, jei jų finansinė padėtis yra gera ir prašoma priteisti suma jiems nėra tiek reikšminga, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 straipsnio 2 dalis) ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba nurodyti konkretų kilnojamąjį turtą ieškinio sumai, kuris gali būti areštuojamas, taikant nutartyje nurodyto eiliškumo.
36. CPK 328 straipsnis numato, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Procesinės teisės normų netinkamai taikymas ar išaiškinimas taip pat teikia pagrindą procesiniam teismo sprendimui panaikinti tik tuomet, jeigu dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir trūkumų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi šio procesinio klausimo išnagrinėjimo rezultatas pirmosios instancijos teisme yra teisingas, o grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą patvirtinančios aplinkybės buvo aptartos šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje tikslinant apylinkės teismo nutarties motyvus, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
37. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.
38. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar keisti, atskiruosiuose skunduose nenurodyta ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.