- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-239-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39367-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- V. G., O. Z.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. G. ir O. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. G. ir O. Z. skundą dėl antstolio A. B. neteisėtų veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Andrius Bublys, UAB „Vilniaus energija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio A. B. veiksmų. Pareiškėjai skunde nurodė, jog antstolio 2015-10-23 patvarkymas dėl skolos išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0042/11/01585, 0042/10/02813, 0042/12/00488, 0042/13/01626 priimtas nepagrįstai ir prašo jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b.l. 9-11) pareiškėjų V. G. ir O. Z. skundą dėl antstolio A. B. neteisėtų veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad antstolio padėjėjas veikė pagal rašytinį antstolio įgaliojimą, todėl pareiškėjų teiginys, jog 2015-10-23 patvarkymas dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio priimtas ir pasirašytas tam neturinčio teisės asmens, neturi teisinio pagrindo, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad 2015-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22987-871/2015 nustatyta, jog skolininkui V. G. priklauso ½ dalis O. Z. gaunamos pensijos VSDFV Vilniaus skyriaus 4 – ajame pensijų skyriuje. Minėta nutartis 2015-10-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1950-798/2015 palikta nepakeista. Darytina išvada, jog antstolis veikė laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o pareiškėjų argumentai dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko V. G. sutuoktinės O. Z. pajamas, laikytini teisiškai nepagrįstais. Nurodė, kad skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis (pensija) yra bendra su skolininku nuosavybė, į kurią galima nukreipti išieškojimą, antstolis, surašydamas skundžiamą patvarkymą, ėmėsi teisėtų priemonių, kad vykdomi dokumentai būtų realiai įvykdyti, tuo nepažeisdamas vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi antstolis veikė laikydamas teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teismas taip pat nurodė, jog reikalavimo teisės turėjimas į kitą asmenį pats savaime nereiškia, jog realiai tokia teisė bus įgyvendinta, kadangi neaiškus to asmens mokumas, galimybės padengti teismo priteistą įsiskolinimą bei laikas, per kurį įsiskolinimas gali būti padengtas. Skolininkas turi teisę jam priteistas lėšas panaudoti skolos bei vykdymo išlaidų sumokėjimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu (b.l. 13-14) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nukreipdamas išieškojimą į O. Z. pensiją, antstolis neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad jos gaunama pensija yra vienintelės šeimos pajamų šaltinis, tokiu būdu antstolis pažeidė LR CPK 668 str. 1 d. reikalavimus. Nurodo, kad pensija tiesiogiai patenka į CPK 668 str. 1 dalies reglamentavimą ir turėtų būti suprantama kaip „kitas turtas, būtinas šeimos pragyvenimui“. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atmetė pareiškėjų argumentą, jog antstolis gali nukreipti išieškojimą į pareiškėjui V. G. teismo priteistas sumas iš G. K.. Be to atmesdamas pareiškėjų argumentą, teismas nepaisė, kad vadovaujantis CPK 688 str. antstolis privalo išieškojimą nukreipti į lėšas, esančias pas kitus asmenis. Teismas nepasisakė dėl CPK 688 str. nuostatos, bendro pobūdžio išvedžiojimais, vengdamas šios normos taikymo.
Atsiliepimas
Antstolis Andrius Bublys ir išieškotojas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nors apeliantai skunde nurodo, kad prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį, tačiau iš byloje esančių duomenų ir skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad apeliantai skundžia 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį.
Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Teismo sprendimo privalomumo principas, kuris akcentuojamas ir kasaciniame skunde, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Šiuo straipsniu nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai (tai priklauso nuo pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo, nustatyto CK 1.138 straipsnyje) nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (CPK 634 straipsnio 1, 2 dalys, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims, už antstolio reikalavimų vykdymo procese nevykdymą teismo gali būti skiriamos baudos (CPK 585 straipsnio 1-3 dalys). Be to, už teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, nevykdymą antstolio surašyto akto pagrindu teismas skolininkui gali skirti baudą (CPK 771 straipsnio 5-7 dalys).
Apeliantai savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad išieškojimo nukreipimas į sutuoktinės gaunamas pajamas (pensiją) pažeidžia CPK 668 str. 1 d. reikalavimus. Tačiau sutikti su tokiais apeliantų teiginiais nėra teisinio pagrindo. CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 str. 2 d. 5 p.). Remiantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintose Sprendimų vykdymo instrukcijose (toliau – SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas SVI. Remiantis CPK 739 straipsniu taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos.
Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas geranoriškai neįvykdė reikalavimo sumokėti skolas išieškotojui. 2015-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22987-871/2015 nustatyta, jog skolininkui V. G. priklauso ½ dalis O. Z. gaunamos pensijos VSDFV Vilniaus skyriaus 4 – ajame pensijų skyriuje. Minėta nutartis 2015-10-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1950-798/2015 palikta nepakeista. Remianti išdėstytu, darytina išvada, jog antstolis veikė laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir nesant lėšų pas V. G. išieškojimą nukreipė į V. G. priklausančią ½ dalį O. Z. gaunamų pajamų – pensijos, kaip tai ir numato CPK 624 str. Papildomai pažymėtina, kad CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų (šiuo atveju iš skolininkui priklausančios ½ dalį O. Z. gaunamos pensijos.
Apeliantai savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog antstolis gali nukreipti išieškojimą į pareiškėjui V. G. teismo priteistas sumas iš G. K.. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis CPK 688 str. antstolis privalo išieškojimą nukreipti į lėšas, esančias pas kitus asmenis. Tačiau ir su šiais apelianto argumentais negalima sutikti. CPK 688 str. 1 d. numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Tai gi, ši įstatymo norma nėra imperatyvioji ir priešingai nei teigia apeliantai, antstoliui pareigos nukreipti išieškojimo į tretiesiems asmenis priklausantį turtą nesukuria. Kita vertus tiek antstolis tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė jog apeliantas turi reikalavimo teisę į kitą fizinį asmenį savaime nereiškia, kad apelianto skoliniai įsipareigojimai gali būti patenkinti iš turimos reikalavimo tieses. Apeliantas nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių aplinkybę, jog asmuo į kurį apeliantas turi reikalavimo teisę gali realiai grąžinti skolą iš kurios apeliantas galės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal išduotus vykdomuosius raštus. Pažymėtina, kad sprendimų vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą, ko pasėkoje, antstolis vykdydamas vykdomąjį raštą turi jį įvykdyti per įmanomai trumpiausią laiką.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.