- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-1218-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. J. (toliau – A. J.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-574 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra A. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis nuteistas galutine subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2003 m. spalio 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 13 d..2016 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-574 nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-574 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
3.1. Nuteistojo teigimu, jam inkriminuoti nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti prieš 13 metų, t. y. nuteistajam būnant labai jauno amžiaus. Tuo tarpu jis jau eilę metų nepažeidinėja pataisos namų vidaus taisyklių, vykdo visus įsipareigojimus, laisvu nuo darbo metu dalyvauja visuomeninėje veikloje bei savišvietoje.
3.2. Pasak A. J., pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, visiškai nepagrįstai vertino jo buvusius baustumus pataisos namuose. Juo labiau, kad šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 51 iki 44 balų ir yra prilyginama vidutinei, o atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį bei sunkumą manyti, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažės iki minimalios, nuteistojo įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra. Nevertintina ir didelė likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, kadangi tolesnis bausmės atlikimas laisvėje su intensyvia priežiūra yra papildoma garantija A. J. integruotis visuomenėje.
Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.1. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant intensyvią priežiūrą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei teigiama A. J. skunde, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant
5.2. 2016 m. rugpjūčio 12 d., atlikus nuteistojo A. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 44 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju, įvertinus dar ir tai, kad A. J. siekia lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 12 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli A. J. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – agresyvus nuteistojo elgesys, visų savo pasekmių neįvertinimas, nepasimokymas iš ankstesnio patyrimo bei ankstesnis jo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
6.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, turi draugų ir pažįstamų, yra patenkintas savimi, t. y. tuo, kokia asmenybė jis yra. A. J. yra linkęs veikti greitai ir nors šiuo metu teigia sprendimus besistengiantis priimti atsakingai, tačiau praeityje jis dažnai kartodavo tas pačias klaidas, neįvertindavo ankstesnio patyrimo, neapgalvodavo savo veiksmų pasekmių, ką neabejotinai patvirtina ir nuteistajam inkriminuotos dvi analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, bei priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Ir nors nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, sunkumas bei įvykdymo aplinkybės negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjamu atveju, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Juo labiau įvertinus ir tai, kad, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. J. įvykdytuose nusikaltimuose dominuoja smurtiniai/agresijos veiksmai prieš kitą asmenį, o šis faktas buvo fiksuotas ir pataisos namuose – nuteistasis smogė prižiūrėtojui, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Šių duomenų visumoje vertinant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir šiuo metu A. J. ne visuomet atpažįsta savo problemas bei stengiasi jas spręsti tinkamai, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, o neturėdamas jokių ilgalaikių planų, nuteistasis geba išsikelti tik trumpalaikius tikslus, kas visumoje neabejotinai labiau neigiamai apibūdina nuteistąjį.
6.2. Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu įvertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, A. J. režimo reikalavimus buvo pažeidęs net 11 kartų, iš jų net 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors, kaip teisingai pažymima A. J. skunde, jam paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu A. J. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Juo labiau įvertinus tai, kad šiuo metu nuteistasis siekia lygtinio paleidimo taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą, o remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, ankščiau į priežiūrą jis reagavo minimaliomis pastangomis, ką neabejotinai patvirtina ir aukščiau aptarti A. J. drausmės pažeidimai. Šiame kontekste įvertintinas ir nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas (44 balai), prilyginamas vidutinei rizika, o atsižvelgiant į paskutiniojo A. J. drausmės pažeidimo datą – 2012 m. birželio 11 d. – darytina pagrįsta išvada, jog nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2003 m. spalio 13 d., aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos A. J. elgesio korekcijos.
Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir 17 pataisos namuose nuteistajam skirtų paskatinimų už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje A. J. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir pakitusi A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuo paskutiniojo vertinimo, atlikto 2015 m. rugsėjo 30 d., ji sumažėjo nuo 51 iki 44 balų, tačiau, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius apibūdinančias aplinkybes, manyti, jog toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokytis yra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, teisinio pagrindo vis tik nėra.
7.1. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 22 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. J. lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis ši nuteistojo gyvenamoji vieta nesiejama su jo nusikalstamumu, tačiau vis tik įvertintina tai, kad tuo pačiu adresu A. J. gyveno ir jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo metu, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikaltimų įvykdymo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. J. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.