Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) bei 129 str. 2 d. 11 p. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. – laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., BK 65 str., prie šios bausmės pridėta dalis Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams dviems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Iš D. S. , solidariai su J. N. , R. K. priteista 5982 (penki tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt du) litai turtinei žalai bei 200000 (du šimtai tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. N. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su J. N. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.00 val., išdaužė 90 Lt vertės lango stiklą, pro langą įsibrovė į patalpą – E. K. gyvenamąjį namą, esantį Sodelių k., Juodupės sen., Rokiškio r., ir, išnešdamas iš jo bei padėdamas kieme prie krūmų, pagrobė svetimą turtą – 150 Lt vertės dujų balioną ir 150 Lt vertės magnetolą, o po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje – E. K. sodyboje, D. S. išdaužė 90 Lt vertės garažo lango stiklą, bet dėl grotų įsibrauti į patalpą jam nepavyko. Tuomet J. N. vamzdžiu laikė pakabinamą durų spyną, o D. S. pjūklu pjovė 20 Lt vertės spynos kilpą, ir taip kėsinosi įsibrauti į patalpą – E. K. garažą ir iš ten pagrobti benziną, tepalus, motociklo detales ir kitus daiktus, tačiau jų nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas nukentėjusiojo E. K. .

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. N. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – E. K. sodybos, esančios Sodelių k., Juodupės sen., Rokiškio r, kieme, užkluptas darant nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., t. y. iš E. K. namo pagrobęs dujų balioną ir magnetolą bei kėsindamasis įsibrauti į nukentėjusiojo garažą ir pagrobti ten esantį turtą, siekdamas nuslėpti šį nusikaltimą, E. K. , kuris siekė sutrukdyti bendrininkams tęsti nusikalstamą veiką bei sulaikyti juos, parvertęs ant žemės, suduodamas nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į galvą, kairę ranką, juosmenį, dešinę plaštaką ir koją, o taip pat suduodamas kelis smūgius metaliniu strypu į pilvą ir krūtinę, tuo padarydamas stiprų kūno sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir kairiame skruoste, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame smilkinyje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, smakre ir pilvo dešinėje pusėje, muštinėmis žaizdomis kairiame petyje, kairiame žaste, juosmens kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvomis krūtinės abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 3-4-5-6-7-8-9-10 šonkaulių bei kairės pusės 3-4-5-6-7 šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, kraujosruvomis dešinio smilkinio ir pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių, momeninių ir pakaušinių skilčių dangalais, galvos smegenų sumušimu, dėl ko nuo sužalojimų visumos, įvykus trauminiam šokui, nukentėjusysis mirė, tyčia, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė E. K. .

Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam smūgius, tačiau teigia, kad šie smūgiai nebuvo tokie stiprūs, kad atimtų žmogui gyvybę, nes po apelianto suduotų smūgių E. K. buvo gyvas ir kalbėjo.

Nuosprendžio dalies dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 str. 2 d. pagrįstumo ir teisėtumo apeliantas neginčyja.

Byloje dalyvaujanti nuteistojo D. S. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neigdamas savo kaltę dėl E. K. nužudymo, iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teisme išsakytus argumentus apie tai, kad nuo jo smūgių nukentėjusysis mirti negalėjo.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pirmiau minėtus D. S. argumentus ir išsamiai motyvavo savo sprendimą juos atmesti, kaip nepagrįstus. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. S. prisipažino E. K. ranka sudavęs 3-4 kartus į veidą bei tiek pat kartų spyręs į šonus, teigdamas, kad nuo jo nukentėjusiajam suduotų smūgių galėjo lūžti tik keli šonkauliai, bet mirti jis negalėjo. Be to, D. S. neigė E. K. sudavęs metaliniu strypu. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, D. S. bendrininkas J. N. taip pat pripažino E. K. sudavęs po kelis smūgius rankomis ir kojomis į krūtinę, nugarą, galvą, o taip pat metaliniu strypu du – tris smūgius į krūtinės sritį. Be to, J. N. parodė, kad tuo pačiu strypu E. K. kelis smūgius sudavė ir D. S. . Teismas pagrįstai konstatavo, kad J. N. parodymai tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, jie atitinka teismo medicinos specialisto išvadą, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Tuo tarpu D. S. parodymai nebuvo nuoseklūs, be to jis pačios pirmos apklausos įtariamuoju metu (t. 1 b. l. 161-162) pripažino E. K. sudavęs ne tik rankomis, bet ir kelis smūgius metaliniu strypu.

Kita vertus, L. A. Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ teismams išaiškinta, kad tuo atveju, kai smur­tą prieš nu­ken­tė­ju­sį­jį nau­do­ja ke­li as­me­nys ir šis mir­šta nuo pa­da­ry­tų su­ža­lo­ji­mų vi­su­mos, tai pa­gal BK 129 straips­nį at­sa­ko vi­si kū­no su­ža­lo­ji­mus pa­da­rę as­me­nys.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad E. K. mirtis įvyko nuo jam padarytų sužalojimų, kurie sukėlė trauminį šoką, visumos. Nei J. N. , nei D. S. teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad visus nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus padarė jie bendrais veiksmais. Tai patvirtina ir liudytojos V. G. parodymai bei specialisto išvados Nr. M 510b/06(05) duomenys.

Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, abu nuteistieji veikė kartu, turėdami tyčią nužudyti E. K. , kiekvienas iš jų naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Nuo jų abiejų padarytų sužalojimų visumos, sukėlusios E. K. trauminį šoką, nukentėjusysis ir mirė, todėl darytina išvada, kad D. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl E. K. nužudymo.

D. S. skunde taip pat nurodo, kad važiuoti pas nukentėjusįjį jį įkalbėjo J. N. , kurio apeliantas bijojo, kadangi girtas J. N. būna labai nervingas ir nevaldo savo veiksmų.

Kaip matyti iš bylos duomenų, D. S. ir J. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kieno iniciatyva buvo važiuojama pas nukentėjusįjį, skyrėsi. D. S. tvirtino, kad tai padaryti pasiūlė J. N. , o pastarasis – atvirkščiai, kad nuvažiuoti pasiūlė D. S. . Teisme D. S. taip pat tvirtino, kad nuvažiuoti pas E. K. pasiūlė J. N. , o pastarasis teisme nurodė, kad tokia mintis jiems kilo bendrai su D. S. . Bet kuriuo atveju, ši aplinkybė esminės reikšmės nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi. Tiek iš J. N. , tiek ir iš paties D. S. parodymų matyti, kad jokios prievartos ar psichologinio smurto D. S. atžvilgiu J. N. nevartojo, jam negrasino, atlikti kokius nors veiksmus nevertė. Nuteistasis D. S. pats aktyviai dalyvavo darant visus nusikalstamus veiksmus, jis pirmasis išdaužė nukentėjusiojo name langą, vėliau kartu su J. N. jo neverčiamas nešė iš namo pagrobtus daiktus, o nukentėjusiajam užklupus, vienodai aktyviai mušė jį rankomis, kojomis ir strypu. Taigi, D. S. skundo teiginys, kad jį nusikalsti privertė baimė patirti smurtą iš J. N. pusės, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas, kaip siekis sumenkinti savo vaidmenį, atimant gyvybę nukentėjusiajam.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti D. S. paskirtą bausmę. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, yra jaunas, turi neįgalią seserį, kuriai reikalinga priežiūra.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. bausmę, nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šią išvada. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas viso bylos tyrimo metu nepripažino nužudęs nukentėjusiojo, teigdamas, kad jo smūgiai negalėjo sukelti E. K. mirties. Savo kaltės jis nepripažįsta ir apeliaciniame skunde, o nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įmanomas tik pripažinus savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo skunde nurodyto nuoširdaus gailėjimosi.

Apeliantas skunde nurodo turįs neįgalią seserį, kuriai reikalinga priežiūra. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas turi ne vieną, bet tris seseris ir du brolius. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kažkuris iš jų būtų neįgalus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktame rašte nurodyta, kad visus vaikus augina nuteistojo motina, taigi, D. S. seserys neliko be priežiūros ir paskyrus D. S. laisvės atėmimo bausmę, todėl vien dėl šios aplinkybės mažinti bausmę nėra jokio pagrindo. Į apeliaciniame skunde nurodytą jauną D. S. amžių teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė, todėl dar kartą į tai atsižvelgti taip pat nėra pagrindo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei nepilnamečių baudžiamosios atskomybės ypatumus, D. S. paskyrė teisėtą, teisingą ir bausmės tikslus atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

D. S. apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodydamas, kad yra baigęs tik 6 klases ir 200000 Lt suma jam ir jo šeimai yra labai didelė. CK 6.250 str. 2 d. nustato aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį: į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl D. S. bendrininkaujant su J. N. padarytų nusikalstamų veiksmų R. K. neteko savo sūnaus, pablogėjo jos sveikata, sutriko širdies veikla, pakilo kraujospūdis, kankina nemiga ir baimės jausmas, nuolat tenka lankytis pas gydytojus, vartoti raminamuosius ir kitokius vaistus, nusikaltimas buvo padarytas tiesiogine tyčia, juo padaryta ir 5982 Lt turtinės žalos. Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistojo D. S. ir jo šeimos turtinė padėtis sunki. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas apklinkybes, tarp jų ir turtinę kaltininko padėtį bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas sumažino R. K. reikalautą 300000 Lt neturtinės žalos sumą iki 200000 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią sumą privalo atlyginti ne vien tik D. S. , bet solidariai ir J. N. . Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, sutinka su apygardos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir neturi pagrindo jo mažinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.