Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2021-01-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-49-1129/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-29
Bylos Nr.
A15.-49-1129/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02075-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Dominykas Rusonis (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. N.
Nukentėjusysis
M. G.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-49-1129/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02075-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1; 1.4.4; 1.4.7; 1.5.7; 16.9.3; 16.9.10; 21.9.9; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Megilei Čekalinaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. N.,nukentėjusiajam M. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. N. 2020 m. spalio 15 d., apie 22.10 val. Kaune, ties K. Baršausko g. 66A, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „VW Passat“, iš eismo įvykio vietos, nesupildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs policijai, pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „VW Passat“, padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais Ž. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija Ž. N. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. N. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad gal nesilaikė saugaus atstumo, važiavo per arti, mirksėjo ilgomis šviesomis, kad sustotų šalikelėje, bet jis vietoj to kirto per stabdžius, dėl ko jis atsitrenkė į galinį buferį. Tas vairuotojas lėtai nuvažiavo, o jis apžiūrėjęs savo automobilį pamatė, kad padaryta žala yra minimali. Jis dar palaukė kelias minutes, pažiūrėjo, kad kitas vairuotojas nuvažiavo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Teigia, kad tas žmogus nuvažiavo pirmas. Jis tą vakarą su draugais žiūrėjo krepšinį, jie gėrė alų ir vėliau pritrūko alkoholio, paskambino kažkokiam žmogui, kurios šioje byloje yra nukentėjęs, kad jis privežtų alkoholio. Jis atvažiavo, tačiau jie nesutarė dėl pinigų, ir tas žmogus paėmęs pinigus nuvažiavo. Įlipęs į automobilį jam draugas sako „gaudom“, jis prie Girstupio jį prisivijo, tačiau jis per ištisinę liniją apsisuko ir pradėjo važiuoti atgal link „Molo“, Baršausko gatvės. Jis jį vėl pasivijo ir pradėjo mirksėti ilgomis šviesomis, bet vairuotojas vietoj to kirto per stabdžius, dėl ko jis ir atsitrenkė. Tuomet jis išlipo iš mašinos, priėjo prie vairuotojo, pradėjo jam sakyti „ar tu durnas“ ir jis pradėjo važiuoti. Jam einant prie vairuotojo, jo draugas priėjo prie to automobilio dešinės pusės ir spyrė į veidrodėlį. Pasikėlęs automobilio ženkliuką apsižiūrėjo ir nusprendęs, kad padaryta žala yra nedidelė, policijos nekvietė. Mašina buvo nuomota, to alkoholio jam pačiam nereikėjo, todėl po įvykio jis užpyko ant draugų ir atsisakė toliau tą automobilį vytis. Po to, kai įvyko eismo įvykis, kito automobilio vairuotojas išvažiavo per minutę ar nepilną minutę. Suvokė, kad buvo apgadintas to asmens automobilis.

Nukentėjusysis M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis Baršausko g. prie vieno iš namų turėjo susitikti su draugu, kur pamatė prie namo besišlapinančius vyriškius, jų ten buvo keli. Vienas iš jų (kaip vėliau posėdžio metu patikslino nukentėjusysis, tai buvo Ž. N.) jam surėkė „ko čia žiūri“, jie visi rėkavo, todėl jis, siekdamas išvengti konflikto, apsisuko ir nuvažiavo. Vėliau, jam stovint prie Chemijos g. ir Kovo 11-osios g. sankryžos, tie patys asmenys jį pasivijo, užstatė mašiną, ir pradėjo link jo eiti, kiek pamena išlipo visi. Pamatęs juos jis pavažiavo atbulas, apsisuko ir nuvažiavo atgal link Baršausko g. Važiuodamas Baršausko g. prie „Molo“ pamatė, kad dideliu greičiu iš paskos atvažiuoja mašina, tačiau nematė kokia, nes buvo tamsu. Kažkas priekyje rikiavosi į kitą eismo juostą, jis truputį švelniai pristabdė ir tas automobilis atsitrenkė į jo automobilio galą, smūgis jo manymu buvo nemažas. Tada jis iškart sustojo, įsijungė „avarinį“, ruošėsi lipti iš mašinos, tačiau iš to automobilio išlipęs pribėgo keleivis ir pradėjo spardyti jo mašiną ir rėkti „daryk duris“. Jis iškart puolė skambinti policijai, ir, įsijungęs pirmą pavarą, siekdamas, kad nespardytų jo mašinos, pradėjo lėtai judėti. Tuomet tas asmuo grįžo į automobilį, jie jį aplenkė, prie „Molo“ apsisuko ir nuvažiavo. Tuomet jis „Molo“ aikštelėje laukė policijos ir automobilio daugiau nebematė. Vairuotojas iš to automobilio išlipęs nebuvo. Jo manymu visi asmenys, buvę tame automobilyje, buvo neblaivūs. Vėliau, kai jį išsikvietė policija, Ž. N. prie tyrėjo jį dar gąsdino, sakė „springsi kraujais“. Ž. N. draudimo bendrovė žalą dėl jo automobilio apgadinimo jau atlygino.

Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir Ž. N. kaltę pagrindžia: 2020 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2); 2020 m. spalio 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. spalio 15 d., apie 22.33 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu K. Baršausko g. 66A, Kaunas, pranešėjo automobilį „VW Passat“ priešais PC „Molas“ gatvėje kliudė kitas automobilis – VW autobusiukas pilkos spalvos, valstybinių numerių nežino, iš kurio išlipę asmenys konfliktavo, pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, pranešėjas M. G. paaiškino, kad sidabrinės spalvos automobiliu VW važiavę asmenys jį sekė, jam važiuojant K. Baršausko gatve, 2-ąja eismo juosta link Tunelio gatvės, iš paskos labai dideliu greičiu privažiavo minėtas sidabrinės spalvos automobilis ir stipriu smūgiu trankėsi į jo vairuojamo automobilio galą, jis po smūgio sustojo, įjungė avarines automobilio šviesas, prie jo automobilio iškart priėjo iš sidabrinės spalvos automobilio išlipę 3-4 nepažįstami asmenys, kurie bandė atidaryti automobilio dešinės pusės priekines ir galines dureles, o nepavykus pradėjo spardyti automobilio dešinę pusę taip apgadindami dešinės pusės priekines dureles, galines dureles ir dešinės pusės veidrodėlį, po to asmenys įsėdo į savo minėtą automobilį ir nuvažiavo link VI-ojo forto žiedo, pranešėjas bandė vytis automobilį, tačiau nepavyko (b. l. 3); 2020 m. lapkričio 3 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nustatyta, jog 2020 m. spalio 15 d., 22.10 val. eismo įvykį sukėlė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino asmenys, važiavę automobiliu „, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Touran“, kurio savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini), automobilių nuomos bendrovės vadovas įsipareigojo, kad iki teismo galutinio sprendimo automobilio niekam neperleis, neparduos bei nurodė, kad eismo įvykio dieną minėtas automobilis buvo duotas naudotis Ž. N., gim. 1992-08-30, ant automobilio „VW Touran“ priekinio bamperio matėsi apgadinimai, atsiradę po eismo įvykio, Ž. N. elgėsi agresyviai nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl eismo įvykio nurodė, kad atsitrenkė į galinę „VW Passat“ dalį, nes priekyje važiavęs automobilis staigiai stabdė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nes nusprendė, kad žala niekam nepadaryta, Ž. N. pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą JAV, CDB rodo, kad Ž. N. Lietuvoje teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs nuo 2002 m. (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6); Ž. N. paaiškinimas (b. l. 7); M. G. paaiškinimas (b. l. 8); asmens duomenys (b. l. 9-10); Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS išrašas (b. l. 11); duomenų apie asmenį SODROS DB išrašas (b. l. 12); Gyventojų registro išrašas apie asmenį (b. l. 13); informacijos apie Ž. N. paieškos rezultatai (b. l. 14-17); VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 18); įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 19-20); el. laiškai su fotonuotraukomis (b. l. 21-25); pranešimas apie draudimo išmoką, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu buvo padaryta 340,97 eurų žala (b. l. 26); sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (b. l. 27); raštas dėl užsienio valstybėse išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimo (b. l. 28-29); CD laikmena (b. l. 30); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad Ž. N. baustas administracine tvarka.

Ž. N. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte numatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Šių taisyklių 2.4 punkte apibrėžta, kad nuolatine gyvenamąja vieta, be kita ko, laikoma pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. N.nuo 2002 m. sausio 28 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, Kaune, P. Višinskio g. 81-1 (b. l. 9), be to, jis administracinių nusižengimų Lietuvos Respublikoje yra padaręs 2020 m. spalio 4 d., 2020 m. sausio 7 d., 2019 m. rugsėjo 21 d., kas sudaro pagrindą išvadai, jog Ž. N. pažeidimo padarymo metu nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, taigi, būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, privalėjo jį tikrinančiam pareigūnui pateikti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Neturint tokio vairuotojo pažymėjimo pripažįstama, jog Ž. N. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Ž. N. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir pagal 423 straipsnio 1 dalį (Neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) ir užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų), ANK 426 straipsnio 1 dalį (Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė asmenims, neturintiems teisės vairuoti už Kelių eismo taisyklių pažeidimu padarytą turtinę žalą, Ž. N. veika papildomai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotina.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ž. N. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jo kaltę patvirtina teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo M. G. parodymai, rašytinė byloje surinkta medžiaga. Ž. N. teigimu jis, įvykus eismo įvykiui, niekur nevažiavo, o iš įvykio vietos pasišalino pats M. G.. Vis tik ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija buvo paneigta nukentėjusiojo, kuris neigė pasišalinęs iš eismo įvykio ir pats iškvietė policijos pareigūnus, ką patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas (b. l. 4). M. G. nurodė, kad sustojus prie automobilio priėjo kito automobilio keleivis ir pradėjo jo automobilį spardyti (to neneigė ir Ž. N.), dėl ko jis, siekdamas to išvengti, pirma pavara pavažiavo į priekį. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, M. G. buvo priverstas pavažiuoti nuo eismo įvykio vietos, kad išvengtų agresyvių asmenų veiksmų savo turtui – vairuojamai transporto priemonei. Pažymėtina ir tai, kad pirminiame paaiškinime Ž. N. nurodė, jog M. G. ne nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, o tik riedėjo į priekį, kuomet jis galvojo ką daryti (b. l. 7). Teismo nuomone, motyvą iš eismo įvykio vietos pasišalinti būtent Ž. N. sustiprina tai, kad jis sukėlė eismo įvykį (nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio), kartu su kitais automobilyje važiavusiais asmenimis nukentėjusiojo atžvilgiu elgėsi agresyviai (vienas iš jų priėjęs spardė nukentėjusiojo automobilį), nukentėjusiojo teigimu visi asmenys atrodė neblaivūs, taip pat Ž. N. nurodė, kad automobilis priklauso ne jam, todėl jis nenorėjo patirti su eismo įvykiu susijusių neigiamų padarinių. Darytina išvada, kad Ž. N. supratęs, kad kitam automobiliui žala buvo padaryta (tą jis pats patvirtino teismo posėdžio metu), neišsiaiškinęs įvykio aplinkybių, nesusitaręs dėl žalos atlyginimo, nusprendė iš eismo įvykio vietos pasišalinti nepranešęs policijai, tokius savo veiksmus pateisindamas tuo, kad jo automobiliui žala nepadaryta, tačiau nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad jo veiksmuose yra visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. N. 2020 m. spalio 15 d., apie 22.10 val. Kaune, ties K. Baršausko g. 66A, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „VW Passat“ ir jį apgadino, padaręs turtinę žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais veiksmais Ž. N. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. N. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame, t. y. ANK 417 straipsnyje, padarytas pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui (ANK 36 str. 1 d. 12 p.).

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju nustatyta, kad Ž. N. neturi teisės vairuoti transporto priemones, yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Ž. N. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, taip keldamas grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitam asmeniui buvo padaryta turtinė žala, eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu elgėsi agresyviai, iš eismo įvykio vietos neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs policijai, pasišalino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, Ž. N. taikytina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo Ž. N., priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o UAB (duomenys neskelbtini). Ž. N. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės, sukėlė eismo įvykį, tačiau atsižvelgtina į tai, kad iš esmės sunkių pasekmių dėl padaryto nusižengimo neatsirado, Ž. N. už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, susijusius su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nebaustas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Be to, šiuo atveju, kuomet automobilis priklauso trečiajam asmeniui, Ž. N. turėtų būti taikomos ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatos ir išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kas, teismo nuomone, šiuo atveju, paskyrus gana didelę sankcijoje numatytą baudą, nepadėtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, labiau neužkirstų kelio nedaryti naujų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas asmeniui, pirmą kartą padariusiam tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, neskirtinas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Ž. N. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose, su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Galutinė administracinė nuobauda skirtina ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje – 11 (vienuolikos) eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje – 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y., galutinę nuobaudą Ž. N. paskirti 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:20124526722.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dominykas Rusonis