Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. R., jo atstovui advokato padėjėjui R. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, registruotas darbo biržoje, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 16 d., apie 17.20 val., Kaune, Varnių g. ties 40 namu, M. R., vairuodamas transporto priemonę BMW 330, v. n. (duomenys neskelbtini), nebuvo atidus, neatsižvelgė į transporto priemonių intensyvumą, apvažiuodamas sustojusią transporto priemonę Peugeot 407, v. n. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė vairuojamo automobilio ir ją kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Po eismo įvykio nesustojo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 133; 231.1, 232 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 16d. jis važiavo kartu su dukra su jo sutuoktinei priklausančiu automobiliu. Važiavo į Lampėdžius Varnių gatve. Kaip ir kada galėjo kliudyti kitą automobilį ir jį apgadinti, nesupranta, nes nieko nejuto ir niekas jo nestabdė. Vienu momentu jį dukra buvo užkalbinusi ir jis buvo atsisukęs į ją, o kai vėl pradėjo žiūrėti į kelią, matė, jog jo priekyje yra išsirikiavę automobiliai. M. R. prasuko pro priekyje jo stovėjusį automobilį ir nuvažiavo, bet kad jį būtų kliudęs, nejuto. Grįžęs namo, nepastebėjo, kad ant automobilio būtų buvę matyti nauji apgadinimai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio M. R. paaiškinimo matyti, kad jis neigė ir paaiškino, kad įvykio padarymo metu jis buvo namuose ir prižiūrėjo dukrą, jo sutuoktinei priklausančio automobilio priekis buvo subraižytas kito įvykio metu liepos mėnesį (b. l. 7).

Liudytoja M. A. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 16d. 17.20 val. ji savo automobiliu Peugeot 407, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo Varnių gatve link Milikonių kalno. Ties pėsčiųjų perėja, esančia prie „Iki“ parduotuvės, važiuojant trečia eismo juosto, ji pristabdė, kadangi priešais važiuojanti mašina pristabdė, norėdama sukti į priešpriešinę juostą. Pristabdžiusi, M. A. laukė, kad galėtų važiuoti toliau. Paskui važiuojantis juodos spalvos automobilis BMW pristabdė ir bandė ją apvažiuoti. Bandydamas persirikiuoti iš trečios į antrą kelio juostą, automobilis kliudė M. A. automobilio galinio buferio dešinę pusę. Ji ir abu jos vaikai, sėdėję automobilyje, labai gerai pajautė automobilio užkliudymą, nes tai buvo gerai juntamas smūgis, nors garsas ir nebuvo labai didelis. Užkliudęs automobilį, tamsios spalvos automobilis net nepristabdė ir nuvažiavo. M. A. užfiksavo, kad automobilis buvo juodos spalvos, jo valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras, kuris nuvažiavo Milikonių kalno link. M. A. sūnus įsidėmėjo, kad tai buvo BMW markės automobilis. Policijoje ji atpažino vyrą, kuris vairavo minėtą automobilį, ir tai buvo M. R.. Kadangi jis neigė, jog įvykio metu vairavo automobilį, todėl M. A. pasiūlė savo lėšomis apmokėti autotechninę ekspertizę, tačiau pasiūlius skirti ekspertizę, vyriškis su tuo nesutiko ir nebeneigė savo kaltės.

Liudytoja R. R. parodė, kad ji savo vardu registruotu automobiliu BMW nesinaudoja, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo. Minėtu automobiliu naudojasi jos vyras R. R.. R. R. paaiškino, kad po 2014 rugsėjo 16d. jokių naujų apgadinimų ant automobilio nepastebėjo, o priekyje esantys apgadinimai buvo padaryti 2014 m. liepos mėn. pabaigoje-rugpjūčio mėn. pradžioje šeimai važiuojant į sodą.

Liudytojas S. K. parodė, kad jis tyrė 2014 m. rugsėjo 16d. eismo įvykio medžiagą bei apžiūrėjo abu automobilius. Apžiūrint automobilį BMW, ant jo kairės pusės priekinio bamperio bei posūkio žibinto matėsi nauji apgadinimai, kurių aukštis ir pobūdis pilnai atitiko ant M. A. automobilio užfiksuotiems apgadinimams. S. K. nustatė, jog ant abiejų automobilių apgadinimai buvo padaryti nuo 50 cm. iki 70 cm. aukštyje. Policijoje susitikus M. A. ir M. R., M. A. atpažino vairuotoją, o jam ginčijant savo kaltę, ji siūlė skirti autotechninę ekspertizę, kurią pati norėjo apmokėti, tačiau M. R. su tuo nesutiko, bet po to jokių prieštaravimų nebereiškė ir jam buvo surašytas protokolas. Pagal apgadinimus ir jų vietą, S. K. nuomone, automobilio BMW vairuotojas kontaktą turėjo jausti.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu apgadinta automobilio Peugeot 407, v. n. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinė pusė, žymė yra apie 70 cm aukštyje (b. l. 2), D. Č. tarnybinis pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio (b. l. 3), 2014 m. rugsėjo 28 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto inspektoriaus S. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad automobilio BMW 330, v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu jis nustatė, kad į automobilį Peugeot 407, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilis BMW 330, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė su priekiniu kairės pusės kampu, kadangi atitiko automobilių apgadinimo pobūdis bei aukščiai. M. R. neigė dalyvavęs eismo įvykyje Varnių g., o dėl apgadinimo priekiniame automobilio kampe paaiškino, kad anksčiau buvo atsitrenkęs į medį, tačiau įvykio neregistravo. Papildomai iškviesta M. A. iškart atpažino automobilį BMW bei nurodė, kad vairuotojas panašus į tą, kurį spėjo pamatyti per galinio vaizdo veidrodėlį bei siūlė skirti ekspertizę bei apmokėti jos išlaidas, tačiau po tokio pasiūlymo M. R. apsiramino, nutylėjo ir daugiau nieko nepasakė (b. l. 4), fotolentelės Nr. 1-5, iš kurių matyti abiejų automobilių- BMW 330, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot 407, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 11; 12; 13; 14; 15), transporto techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad automobiliui BMW 330, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti techniniai defektai – nubrauktas variklio dangčio priekinis kairys kampas, priekinio kairio sparno priekinė dalis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis bamperis bei pateikta išvada, kad automobilis apgadintas eismo įvykyje susidūrus su kitu automobiliu Peugeot 307 (b. l. 16), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18-30).

Liudytoja M. A. patvirtino, kad ji gerai įsidėmėjo jos automobilį kliudžiusio automobilio spalvą, markę ir valstybinius numerius, o atvykusi į policiją ir ten sutikusi vyriškį, jį atpažino kaip asmenį, 2014 m. rugsėjo 16d. vairavusį BMW markės automobilį ir kliudžiusį M. A. automobilį bei jį apgadinusį. M. A. analogiškus paaiškinimus pateikė teikdama pirminius paaiškinimus renkant pažeidimo medžiagą. Jos parodymus pilnai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad abiems automobiliams apgadinimai padaryti 50 cm. - 70 cm. aukštyje, jų pobūdis atitinka vieni kitiems. Iš liudytojo S. K. parodymų matyti, kad jis, apžiūrėdamas automobilio BMW 330, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, esančius nuo 50 cm. iki 70 cm. aukštyje, matė, jog jie yra nauji, kai tuo tarpu kiti ant automobilio esantys apgadinimai buvo senesni, be to jų aukštis ir pobūdis atitiko apgadinimams, rastiems ant M. A. priklausančio automobilio. Iš surinktų įrodymų matyti, kad ant automobilio BMW 330, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti nauji apgadinimai buvo būtent toje vietoje, kuri M. A. teigimu, kliudė jos vairuojamą automobilį. Nėra nustatytos jokios objektyvios aplinkybės, priešiškumo M. A. ir M. R. vienas kitam faktorius, be to M. A. parodymus patvirtinant kitiems aukščiau išdėstytiems įrodymams, daroma išvada, kad jos parodymus yra pagrindas pripažinti patikimais ir jie vertinami M. R. kaltės įrodymais.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad M. R. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 17.20 val., Kaune, Varnių g. ties 40 namu, M. R., vairuodamas transporto priemonę BMW 330, v. n. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Peugeot 407, v. n. (duomenys neskelbtini) bei po eismo įvykio nesustojo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.

Kelių eismo taisyklių 232 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. paaiškino, jog jis, apvažiuodamas priešais jį sustojusį automobilį, nejuto, jog kliudė minėtą automobilį, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ant abiejų automobilių buvo rasti techniniai defektai –automobilio Peugeot 407, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinta galinio bamperio dešinė pusė, automobilio BMW 330, v. n. (duomenys neskelbtini) nubrauktas variklio dangčio priekinis kairys kampas, priekinio kairio sparno priekinė dalis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis bamperis. Iš fotolentelių ir liudytojo S. K. parodymų matyti, kad abiejų automobilių rasti apgadinimai buvo tame pačiame aukštyje ir tokio paties pobūdžio. Iš liudytojos M. A. parodymų matyti, kad tiek ji, tiek abu jos vaikai, sėdėję automobilyje, labai gerai pajautė automobilio užkliudymą, nes tai buvo gerai juntamas smūgis, nors garsas ir nebuvo labai didelis. Iš fotolentelės matyti, kad M. A. automobiliui padaryti apgadinimai nėra nežymūs, matyti ne tik braukimo žymės, bet ir įlenkimas, todėl konstatuojama, kad smūgis buvo pakankamai stiprus ir juntamas. Be to sprendžiant M. R. tyčios klausimą, atsižvelgiama į jo automobiliui padarytų apgadinimų vietą, t.y. kad jie padaryti kairės pusės priekinėje dalyje, t.y. vairuotojui gerai matomoje automobilio dalyje, todėl atsižvelgiant į visus surinktus ir aptartus įrodymus, į nustatytas įvykio aplinkybes, transporto priemonių apgadinimo mastą bei pobūdį, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog M. R. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Tokie M. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir jo kaltė dėl šio pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. R. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais.

Skiriant nuobaudas M. R., atsižvelgiama į tai, kad padaryti pažeidimai yra vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir paties pažeidėjo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, dėl ko galėjo kilti itin skaudžių padarinių. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. neigė savo kaltę ir dėl eismo įvykio padarymo iki tol, kol M. A. pasiūlė savo lėšomis byloje paskirti autotechninę ekspertizę. Jokio apgailestavimo dėl įvykio M. R. neišreiškė, nesidomėjo dėl M. A. galimai turėtų nuostolių padengimo. Jokio gailesčio dėl savo netoleruotino elgesio neišreiškė ir teismo posėdžio metu. Byloje nustatyta viena M. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš pažymos apie baustumą matyti, kad M. R. nuo 2003 m. 13 kartų buvo baustas už KET pažeidimus, už kai kuriuos itin pavojingus ir šiurkščius, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, be to, M. R. jau tris kartus buvo paskirta nuobauda - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog paskirtos nuobaudos tikslų nepasiekė, pažeidėjas atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Dėl neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Už padarytus administracinės teisės pažeidimus turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30 ² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 200,00 Lt (dviejų šimtų litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 3800,00 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3800,00 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų litų 00 ct), kas atitinka 1100 EUR (tūkstančio šimto eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.