Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. B. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Jis nubaustas už tai, kad 2015-07-16 patikrinus jam nuosavybės teise priklausančias miško valdas, esančias Panevėžio miškų urėdijos K. girininkijos 16 kvartalo 5, 6,12 taksaciniuose sklypuose, M. k., kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog buvo kasami grioviai, tiesiami keliai, naikinama miško paklotė, kurios sunaikinta 0,3791 ha miško plote, neturint galiojančio suderinto projekto, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 1 str., 9 str. 2 d., 5 d., 17 str., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 31.1 p. reikalavimus.

Cituodamas ATPK 35 str., tvirtina, kad Institucijos atstovas F. K. apie atliekamus darbus buvo informuotas dar 2015 m. birželio mėn. pradžioje, ką patvirtino ir Institucijos atstovai teismo posėdžio metu, todėl atsižvelgus į tai, teismas negalėjo skirti nuobaudos suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui.

Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad Pažeidėjas padarė jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus, nurodo, kad šie veiksmai buvo padaryti būtinojo reikalingumo atveju, kadangi miškas buvo apsemtas, todėl stengdamasis pašalinti iškilusį pavojų ne tik savo, bet ir valstybiniam miškui, ir taip padaryta žala išvengti didesnės žalos, atliko griovių valymo darbus, kurie buvo neišvengiami.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti pirmos instancijos teismo priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Iš bylos matyti, kad 2015-12-31 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) Pažeidėjui buvo surašytas už tai, kad jam nuosavybės teise priklausančiose miško valdose neturint galiojančio suderinto projekto, buvo kasami grioviai, tiesiami keliai, naikinama miško paklotė. Sunaikintos paklotės plotas 0,3791 ha, taip pažeidžiant administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytus teisės aktus. Miškų įstatymo 1 str. (Žin. 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) numatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. To paties įstatymo 9 str. (kuriame išvardintos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos) 2 d. nurodyta įpareigojimas saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; pagal 9 str. 5 d., miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Šio įstatymo 17 str. apibrėžia miško apsaugos uždavinius – saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų : savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (1997 m. liepos 24 d. Nr. 799, aktuali redakcija nuo 2013-05-05) IV sk. 31.1. p. taip pat apibrėžtos privačių miškų savininkų pareigos, t. y. saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai. Papildomai pažymėtina, kad Miškų įstatymo 14 str. 1 d. apibrėžta, kad miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Apylinkės teismas, įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, teisminio nagrinėjimo metu Pažeidėjo paaiškinimus, Institucijų atstovų A. M., S. T. paaiškinimus, liudytojo L. P. J. parodymus, konstatavo, kad Pažeidėjui visiškai pagrįstai skirta nuobauda pagal ATPK 60 str., 68 str., 78¹ str. 2 d. Nors Pažeidėjas skunde savo kaltę formaliai neigia, tačiau dar iš jo 2015-07-17 paaiškinimo akivaizdžiai matyti, kad jis pripažino faktą, jog dėl trumpo projekto pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai termino bei didelės techninio projekto apimties, jis nespėjo minėto techninio projekto suderinti su reikiamomis Institucijomis ir nurodė, kad šį projektą teiks kitais, t. y. 2016 metais (administracinės bylos 71-73 l.). Kita vertus, bylos duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad Pažeidėjas dėl parengto patikslinto miškotvarkos projekto suderinimo, kuriame buvo numatyti miškotvarkos projekto pakeitimai, be kita ko, dėl poreikio papildomai suprojektuoti priemones, kurioms teikiama Europos Sąjungos parama – keliai su melioracijos grioviais, į Instituciją kreipėsi tik 2015-12-17 – administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną (administracinės bylos 47 l.). VšĮ (duomenys neskelbtini) centras 2015-12-23 rašte patvirtino, kad Pažeidėjo pateiktas projektas 2015-12-21 užregistruotas kaip pateiktas, o 2015-12-28 projektas buvo derinamas su Institucija (administracinės bylos 48 l.). Iš miškotvarkos projekto 2016-2033 metams matyti, kad projektas suderintas tik 2015-12-31 (administracinės bylos 27-36 l.). Iš Institucijos 2016-03-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išnagrinėtas prašymas dėl leidimo išdavimo naujai iškasti griovį per plynai iškirsto miško privačias miško valdas, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad griovių įrengimo darbus gali atlikti remiantis patvirtintu miškotvarkos projektu 2016-02-15 reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (70 b. l.). Reiškia, apylinkės teismas visiškai pagrįstai, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad Pažeidėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir nesuderinęs savo veiksmų su kompetentingomis institucijomis – neturėdamas galiojančio suderinto projekto, pažeidė aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimus.

Pažeidimų apimtis akivaizdžiai matosi iš 2015-07-16 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kad per Pažeidėjui priklausančią valdą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) iškastas kanalas, pažeista miško paklotė, iškastomis žemėmis užpilta miško paklotė (administracinės bylos 55 l.); 2015-07-16 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vakarinėje Pažeidėjui priklausančios valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalyje pagal valdos ribą supilta kelio sankasa ir šalia iškastas griovys, prieš vykdant šiuos darbus išrauti kelmai ir nustumdyta miško paklotė (administracinės bylos 56 l.); 2015-07-16 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vakarinėje Pažeidėjui priklausančios valdos dalyje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal valdos kraštą iškastas kanalas, užpilta sankasa dėl kelio, šiaurinėje iškastas kanalas, nurodytose valdos dalyse išrauti kelmai ir nustumdyta miško paklotė (administracinės bylos 57 l.). Iš fotonuotraukų vienareikšmiškai matyti iškasti melioracijos grioviai, tiesiamas kelias, miško valdoje esanti speciali motorinė transporto priemonė, be to, matyti transporto priemonėmis išvažinėta miško paklotė, jos sunaikintas plotas siekia 0,3791 ha (administracinės bylos 53, 65-70 l.). Visiškai akivaizdu, kad Miškų įstatymas nenumato galimybės atlikti veiksmus, kurie ne tik šio, tačiau ir kitų, aukščiau paminėtų įstatymų, yra draudžiami, t. y. atlikti bet kokius darbus, kai nėra patvirtintas miškotvarkos projektas. Pagal bylos duomenis nekyla jokių abejonių, kad toks projektas nebuvo suderintas laiku – jis nebuvo galiojantis. Taigi, šie įrodymai neabejotinai patirtina, jog Pažeidėjui priklausančiose miško valdose buvo kasami grioviai, tiesiami keliai, naikinama miško paklotė, neturint privalomo galiojančio nustatytos formos leidimo. Galima teigti, kad viena vertus Pažeidėjo įsitikinimas, kad jis tik valė apsinešusius griovius, kuriems leidimas nėra reikalingas, yra tiesiog klaidingas, kita vertus, pradėti rengti, vėliau papildyti ir koreaguoti miškotvarkos projektai iš esmės šį įsitikinimą ar nežinojimo faktą paneigia, kadangi akivaizdu, jog reikalavimai dėl miško tvarkymo ir tam būtinų galiojančių projektų būtinumo Pažeidėjui buvo gerai žinomi.

Taip pat teismas savo sprendimą grindė kitais bylos duomenimis, iš kurių matyti, kad sertifikuotas Institucijos specialistas M. L., parengė pažeistos paklotės schemą, matavimai atlikti specialiu, tam skirtu prietaisu (administracinės bylos 54 l.), kuris abejonių dėl savo techninių galimybių bei paskirties nekelia. Nors apeliantas skunde nurodo, kad abejoja šio specialisto atliktais matavimais, kadangi miškui nebuvo atlikta inventorizacija, tačiau tai yra tik Pažeidėjo išreikšta nuomonė, kadangi abejoti specialias žinias turinčių specialistų kompetencija teismas neturi jokio pagrindo. Kita vertus, Institucijos atstovas S. T. patvirtino, kad administracinio protokolo surašymo metu jis turėjo patikrinimo aktus, įvykio vietoje padarytas fotonuotraukas, ištrauką apie pažeistą plotą iš Lietuvos miškų kadastro, paaiškinimą, miškotvarkos projektą darbams atlikti. Paaiškino, kad jokių duomenų dokumentuose apie esamus griovius ir kelius tuo metu nebuvo, t. y. pirminiame miškotvarkos projekte nebuvo inventorizuotų griovių, kelių. Kaip minėta anksčiau, patikslintas suderintas projektas buvo paruoštas tik po 2015-12-31 jam surašyto nutarimo, todėl jokių abejonių, kad Pažeidėjo priklausančiose miško valdose darbai buvo atliekami neturint patvirtinto būtino miškotvarkos projekto, nėra. Apelianto reiškiamos abejonės dėl specialistų kvalifikacijos, jų darbo metodų bei priemonių yra visiškai nepagrįstos, kadangi netikėti specialistų, turinčių specialių žinių ir atliekančių savo tiesiogines pareigas, teismas neturėjo jokio pagrindo, tuo labiau, kad pats Pažeidėjas skunde nenurodo jokių daugiau mažiau objektyvių, jo abejones pagrindžiančių duomenų. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojo L. P. J. parodymus, kuris jo prašymu atliko projektavimo darbus, ir kuris patvirtino, jog pirminiame miškotvarkos projekte buvo inventorizuoti grioviai, keliai ir kt. Visgi čia būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šis liudytojas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad Pažeidėjas 2015 m. birželio mėn. kreipėsi į jį dėl keliukų suprojektavimo miške, adresu M. k., K. sen., Panevėžio raj. Suprojektuoti du etapai: pirmas etapas – iš Europos Sąjungos lėšų, antrasis – iš asmeninių. Suprojektavo kelią su grioviais. Pirminio miškotvarkos projekto nematė, juo nesivadovavo, o paruošęs antrą projektą – jo nederinęs perdavė Pažeidėjui. Šioje vietoje pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad Pažeidėjas laiku nespėjo suderinti miškotvarkos projekto, tai jis ir pats pripažino, todėl abejonių nekyla, kad atlikti bet kokius darbus, nesant galutinai iš esmės patvirtintiems būtiniems dokumentams, negalima.

Tokie jo veiksmai buvo neabejotinai kalti, nes Pažeidėjas suaugęs žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, disponuojantis nuosavu mišku, susipažinęs su reikalavimais gauti Europos Sąjungos paramą, todėl žinodamas ne tik savo teises, tačiau ir pareigas, privalėjo jų laikytis bei atsakingai vykdyti nurodytus reikalavimus. Nekyla abejonių, kad apeliantas šioje srityje turi sukaupęs pakankamai žinių, tame tarpe susipažinęs ir su miško tvarkymo pagrindinėmis taisyklėmis ir principais. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. skelbia, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Taigi, šiuo atveju neatsakingas Pažeidėjo požiūris į nustatytų reikalavimų pakankamai griežtą laikymąsi neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės.

Nepripažindamas savo kaltės, Pažeidėjas skunde apeliuoja į tai, kad jam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str., keliamų reikalavimų, visgi su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka. Susipažinęs su nagrinėjamoje byloje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, apygardos teismas konstatuota, kad jame nurodyti visi ATPK 260 str. numatyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusių asmenų pareigybės, vardai, pavardės, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas, esmė, administracinę atsakomybę už pažeidimus numatantys teisės aktai ir kiti poįstatyminiai aktai bei kiti būtini duomenys. Esminių paties protokolo ar administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų, kurie būtų trukdę nagrinėti bylą teisme, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nenurodė. Be to, priešingai, nei nurodo Pažeidėjas, administracinio teisės protokole yra nurodyti teisės aktai, jų straipsniai ir punktai, kurie Pažeidėjo buvo pažeisti, todėl šis apelianto skundo argumentas yra visiškai deklaratyvus.

Apeliantas skunde, be kita ko tvirtina, kad tuo atveju, jie teismas visgi pripažintų, kad pažeidimai jam inkriminuoti pagrįstai ir teisingai, jie turėtų būti vertinami kaip padaryti būtinojo reikalingumo atveju, siekiant pašalinti pavojų ne tik savo, tačiau ir valstybiniam miškui, o ši galbūt padaryta žala yra mažesnė, nei išvengtoji, todėl kitų galimybių, kaip tik išvalyti buvusius griovius, nebuvo. Reiškia, nors Pažeidėjas savo kaltę ir neigia, tačiau neneigia to, jog galėjo atlikti darbus, kuriems nebuvo gautas galiojantis suderintas projektas, kadangi nurodo, kad jis veikė būtinojo reikalingumo atveju. Tokie skundo argumentai yra ne tik neįtikinami, tačiau ir vienas kitam prieštaraujantys. Dar daugiau, iš bylos duomenų neabejotinai matyti, kad nusausinti mišką (kirsti mišką) leidimai buvo duoti iki 2014 m. pabaigos (72-80 b. l.), o atžymėjime apie atliktus darbus, pastabose nurodyta, kad dėl šlapio miško leidimai kirsti mišką pratęsti nuo 2015-01-06 iki 2015-06-30 (70 b. l.), todėl akivaizdu, kad Pažeidėjas teigdamas, kad veikė iš būtinybės, siekiant sumažinti miškui galimai kilsiančią žalą, paprasčiausiai bet kokiu būdu siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Apygardos teismas, patikrinęs šią bylą, neturi pagrindo išvadai, jog atmesdamas Pažeidėjo skundą ir palikdamas galioti Institucijos priimtą nutarimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus, bei juos gretindamas tarpusavyje, apylinkės teismas pažeidė ATPK reikalavimus. Priešingai, skundžiamos nutarties turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė motyvus, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams jų neplėtoja ir nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju Pažeidėjui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl Pažeidėjo kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, teismas konstatuoja, kad Pažeidėjas padarė pažeidimus, numatytus ATPK 60 str., 68 str., 78¹ str. 2 d. Todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.