Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Dianai Kasparavičienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui H. S. (H. S.), trečiojo suinteresuotojo asmens H. S. (H. S.) atstovui advokatui Arūnui Abraičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui H. S. (H. S.) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-15 sprendimo Nr. 2.7-79401-356 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiui H. S.“ bei dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2012-09-20 sprendimo Nr. 46S-261 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui H. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad H. S. (H. S.) senelis K. G. (K. G.) mirė 1932-01-25 (b. l. 23). Trakų rajono apylinkės teismas 1998-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-509 nepatenkino H. S. (H. S.) pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nusprendė H. S. (H. S.) pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jo senelis K. G. (K. G.) ir jo motina E. S. turėjo 16,31 ha žemės, netenkinti ir nurodė, kad pareiškėjo motina E. S. nuosavybės teisėmis valdė 2,40 ha žemės (b. l. 52-53). Vilniaus apygardos teismas 1998-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A32-2179/1998 Trakų rajono apylinkės teismo 1998-09-11 sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 54-55). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-06-13 sprendimu Nr. 79-10480 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui H. S.“ H. S. (H. S.) atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės jo motinos E. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,40 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrą 2,40 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai (b. l. 32-33). Trakų rajono apylinkės teismas 2003-09-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-566-02/2003 netenkino H. S. (H. S.) pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis K. G. (K. G.) nuosavybės teise valdė 2,78 ha žemės sklypą, kad jis kaip kraitį panaudos tikslais skyrė savo dukterims: E. S. – 2,40 ha, R. V. – 3,60 ha, M. G. – 1,20 ha dydžio žemės sklypus iš savo valdomos, naudojamos, disponuojamos 16 ha žemės sklypo, kuriuos vėliau paveldėjimo teise valdė jo motina E. S. iki žemės nacionalizavimo (b. l. 58-60). Vilniaus apygardos teismas 2003-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A29-1320/2003 bylą dalyje nutraukė dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2003-090-10 sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. nuosavybės teise valdė 4,80 ha žemės iki jos nacionalizacijos, kadangi jau yra priimtas 1998-09-11 sprendimas tuo pačiu pagrindu, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (b. l. 61-63). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2005-06-27 pažyma Nr. 4D-2004/03-926 rekomendavo Trakų rajono žemėtvarkos skyriui spręsti nuosavybės teisių atkūrimą į 2,50 deš. žemės sklypą, esantį buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 258 b. l. 69-71). Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-15 sprendimu Nr. 2.7-79401-356 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiui H. S.“ H. S. (H. S.) atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko K. G. (K. G.) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,73 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,3002 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18). NŽT 2012-09-20 sprendimu Nr. 46S-261 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui H. S.“ H. S. (H. S.) atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį – 2,3192 ha žemės buvusio savininko K. G. (K. G.) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,73 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra tris žemės sklypus – 1,3045 ha ploto, 0,9720 ha ploto, 0,0427 ha ploto (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-04-05 atskirąja nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-755/2013 nutarė informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko neteisėtus veiksmus, 2005-12-15 sprendimu Nr. 2.7-79401-356 atkurdama H. S. (H. S.) nuosavybės teises ne į 1940-06-15 pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininko nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-14). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2013-04-16 raštu Nr. 17.2-7839 perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo (b. l. 7).

Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, kurio 2 str. nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pagal aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą bei įvertinus byloje esančią medžiagą, surinktą prokuratūros atliekant tyrimą, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-05 atskirąja nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-755/2013, darytina išvada, kad H. S. atkurta nuosavybės teisė į K. G., mirusio 1932 m. sausio 25 d., nuosavybės teise valdytą žemę, t. y. atkurta ne į 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininko nuosavybės teise valdytą žemę. Žemės nacionalizavimo metu K. G. negalėjo būti šio žemės sklypo savininkas, o po jo mirties liko trys dukterys, o ne viena duktė (pareiškėjo motina E. S.). Aplinkybės, kurių pagrindu daroma išvada, jog K. G. (K. G.) nacionalizavimo metu nebuvo žemės savininkas ir, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005-12-15 sprendimu Nr. 2.7-79401-356 atliko neteisėtus veiksmus, atkurdama H. S. nuosavybės teises ne į 1940-06-15 pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininko nuosavybės teise valdytą žemę, išdėstytos aukščiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atskirojoje nutartyje, todėl šiame sprendime nekartojamos. Įvertinęs prokuratūros surinktą medžiagą, teismas su padarytomis išvadomis sutinka. Yra nustatyta, kad K. G. (K. G.) nacionalizavimo metu nebuvo žemės savininkas, todėl H. S. nuosavybės teisės abiem pareiškėjos skundžiamais sprendimais atkurtos neteisėtai. Nagrinėjamu atveju, nustatytas imperatyvių įstatymo normų pažeidimas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje – skundžiamais sprendimais nuosavybės teisės atkurtos asmeniui, kuris neturi tam teisės. Nuosavybės teisės H. S. atkurtos pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 str. nuostatas, todėl skundžiami sprendimai negali būti pripažinti teisėtais. Pažymėtina, kad trečiojo suinteresuotojo asmens atstovo argumentas dėl praleisto senaties termino atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2013-04-05 atskirąją nutartį (b. l. 8-14) prokuratūra sužinojo pradinę informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą, dokumentai, susiję su skundžiamais sprendimais gauti 2013-05-06 (b. l. 16), todėl senaties terminas nėra praleistas.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, skundžiami sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 2 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendė:

pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-15 sprendimą Nr. 2.7-79401-356 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiui H. S.“ bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2012-09-20 sprendimą Nr. 46S-261 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui H. S.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.