Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
2-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
Kreditorius
UAB „Stateta“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Stateta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Stateta“ skundą atsakovui bankrutavusiai UAB „GPI statyba“ dėl įpareigojimo sušaukti kreditorių susirinkimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Kreditorius nurodė, kad administratorius nesutinka sušaukti kreditorių susirinkimo, kuriame turėtų būti priimtas nutarimas dėl administratoriaus įpareigojimo netęsti ekonomiškai nenaudingų bylų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad kreditoriaus nurodytas klausimas buvo svarstytas 2010 m. balandžio 14 d. ir 2010 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimuose, tačiau nutarimas minėtu darbotvarkė klausimu nebuvo priimtas. Teismo nuomone, administratorius įvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytas pareigas sušaukiant kreditorių susirinkimus, kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka nebuvo pažeista, o paties nutarimo kreditorius neskundžia.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas UAB „Stateta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti patikslintą skundą patenkinti ir įpareigoti kreditorių susirinkimą tokiu klausimu: „Netęsti ekonomiškai nenaudingų bylų, atsiimant pateiktus ieškinius, bei neteikti naujų ieškinių, jeigu net ir esant palankiems teismo sprendimams išieškojimas nebus galimas, kad patenkinti kreditorių reikalavimus, ir tai tik užtęs bankroto procedūrą“. Nurodo, kad skundžiama nutartis iš esmės yra be motyvų, netinkamai įvertintos byloje esančios aplinkybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Kreditorių susirinkimo sušaukino tvarka nustatyta ĮBĮ 22 straipsnyje. Atskirajame skunde nenurodoma jokių argumentų, kokiais veiksmais ar neveikimu administratorius pažeidžia apelianto, kaip kreditoriaus, teisę ĮBĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą. Taip pat nenurodomi jokie argumentai, kodėl teismas neteisingai išsprendė prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Kaip nurodo pats apeliantas, skunde nėra prašoma svarstyti klausimų dėl konkrečių administratoriaus veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, o tik prašoma sušaukti kreditorių susirinkimą, kad būtų išspręstas pareiškėjo skundas, kuris liko neišspręstas. Skundo motyvai, kad skundžiama nutartis iš esmės yra be motyvų, netinkamai įvertintos byloje esančios aplinkybės, nepagrįsti, kadangi prašymo turinys neatitinka pareiškėjo suformuluoto reikalavimo – įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą.

Atskirajame skunde išsamiai motyvuojamas 2010 m. balandžio 14 d. ir 2010 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimų nutarimų neteisėtumas, tačiau, kaip minėta, patys kreditorių susirinkimų nutarimai neginčijami, todėl dėl šių skundo argumentų kolegija nepasisako.

Kadangi apeliantas nenurodė motyvų, dėl kurių buvo pažeista jo teisė reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą, atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija mano esant tikslingu atkreipti dalyvaujančių byloje asmenų dėmesį į teismų suformuotą praktiką dėl administratoriaus statuso ir kreditorių susirinkimo teisių.

ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais. Dėl to ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių mažumoje) ar skolininko teises. Nors ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatoje nesuformuluota teisės administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo (nutarimo) sprendimus, tačiau tai kyla iš administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialią įstatymo jam suteiktą kompetenciją, teisinės padėties ir yra vienareikšmiškai pripažįstama teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis UAB „Baltic retail“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-650/2005). Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Be to, kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Nijolė Piškinaitė Vigintas Višinskis