- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- 1-404-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42821-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- M. T.
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 10.00 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Opel Astra (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...>“, t. y. važiavo Lukiškių gatve kryptimi nuo Lukiškių skg. link J. Tumo-Vaižganto gatvės, Lukiškių – J. Tumo-Vaižganto g. sankryžoje, sukdamas į kairę, buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje, jo atžvilgiu iš dešinės į kairę, įėjusio pėsčiojo P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), jį partrenkė ir sužalojo nesunkiai sutrikdydamas P. G. sveikatą. Taip M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. T. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2016 m. rugsėjo 9 d., apieš 10.00 val. su bendradarbiu važiavo į darbą. Įvažiavo į sankryžą, suko į dešinę, reikėjo praleisti tiesiai važiuojančius automobilius. Važiavo iš J. T. Vaižganto g. į Lukiškių g. važiuojant tiesiai. Įvažiavus į sankryžą, tiesiai į akis švietė saulė ir porai sekundžių jį apakino. Jis turėjo pristabdyti, bet to nepadarė. Bendradarbis sušuko „atsargiai“. Pradėjo stabdyti, bet partrenkė žmogų, ėjusį pėsčiųjų perėja. Žmogus nukrito. Jis su bendradarbiu padėjo nueiti žmogui iki šaligatvio. Bendradarbis nubėgo į darbą, nes buvo šalia, o jis patraukė automobilį į „A“ juostą, iškvietė policiją ir greitąją. Policija viską išmatavo, greitoji asmenį išvežė į ligoninę. Jis su policija nuvažiavo į policijos komisariatą duoti parodymų. Suprato, kad ten perėja ir turėjo praleisti žmogų. Kai pamatė pėstįjį, atstumas nuo automobilio iki jo buvo apie 1 metrą. Greitis nebuvo mažas, stabdė, bet nespėjo stabdyti. Su nukentėjusiuoju jis bendravo telefonu. Nukentėjusysis atmestinai reagavo dėl susitaikymo. Nukentėjusysis sakė, kad nieko iš jo nenori. Nukentėjusysis nebuvo linkęs bendrauti nei su policija, nei su juo. Nukentėjusysis sakė „atsitiko, tai atsitiko“. Su nukentėjusiuoju jis bendrauja draugiškai, tarėsi susitikti atsigerti arbatos. Jam buvo išaiškinta galimybė susitaikyti, kad byla būtų nutraukta. Su teisininkais jis dėl to nebendravo, yra labai užimtas žmogus. Nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, paskui namuose, paskui reabilitacijos klinikoje. Nukentėjusysis neprašė atlyginti žalos, sakė, jog nėra vargšas, draudimas jam išmokėjo išmoką. Situaciją vertina blogai. Savo elgesį vertina kaip neatsargų. Buvo penktadienis, švietė saulė, nuotaika buvo gera, nebuvo atsargus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Nukentėjusysis P. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 10.00 val., jis priėjo prie šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per J. Tumo-Vaižganto gatvę. Jam degė raudonas šviesoforo signalas. Palaukė, kol jam užsidegė žalias signalas ir būdamas tikras, kad eiti saugu, įžengė į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje ir pradėjo eiti link kitos gatvės pusės. Kai praėjo viešajam transportui skirtą eismo juostą ir buvo maždaug ties antros eismo juostos viduriu, staiga pamatė iš kairės link jo privažiuojantį automobilį. Atstumas tarp jo ir automobilio buvo nedidelis, apie 3 m. Automobilis važiavo į jį nestabdydamas ir kitą momentą priekine dalimi jį partrenkė. Nuo smūgio jis skrido į priekį ir griuvo juostoje, kurią kirto. Matė, kad iš jį partrenkusio automobilio išlipo du vaikinai: vairuotojas ir keleivis. Keleivis prie jo priėjęs nebuvo, šis iš karto išėjo iš įvykio vietos. Automobilio vairuotojas priėjo prie jo. Pats ar su vairuotojo pagalba, tiksliai pasakyti negali, jis nušliaužė prie šaligatvio ir atsisėdo ant šaligatvio bortelio. Tada vaikinas grįžo į savo automobilį, įsėdo į jį ir perstatė savo automobilį į „A“ juostą prie dešinio važiuojamosios dalies krašto. Po šito vairuotojas grįžo prie jo ir iškvietė į įvykio vietą medikus ir policiją. Atvykę medikai išvežė jį į Lazdynų ligoninę (b. l. 17).
Liudytojas L. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 10.00 val. važiavo automobiliu „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo jo bendradarbis M. T. Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Oro sąlygos buvo geros, švietė saulė, važiuojamoji dalis buvo sausa. Važiavo Lukiškių gatve kryptimi link J. Tumo-Vaižganto gatvės. Lukiškių – J. Tumo-Vaižganto g. sankryžoje ketino sukti į kairę. Privažiavę prie minėtos sankryžos, sustojo, kadangi jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo iš vietos ir įvažiavo į sankryžą. M. T. atliekant posūkį į kairę, juos apakino saulė. Staiga pamatė priekyje jų automobilio pėsčiųjų perėja, jų atžvilgiu iš dešinės į kairę, einantį pėsčiąjį. Surėkė M., kad stabdytų, kad priekyje žmogus. Atstumas tuo metu iki pėsčiojo buvo ne didesnis kaip 10 m. Mindaugas stabdė vairuojamą automobilį, tačiau sustoti iki pėsčiojo ir išvengti šio partrenkimo nepavyko. Pėsčiąjį M. kliudė automobilio priekine dalimi maždaug ties viduriu. Nuo smūgio pėsčiasis griuvo ant kelio. Automobiliui sustojus, jie abu išlipo iš jo ir nuskubėjo prie pėsčiojo, pakėlė šį ir nuvedė prie šaligatvio, pasodino ant šaligatvio bortelio. Šiek tiek pabendravo su pėsčiuoju ir jis išėjo į darbą. M. liko įvykio vietoje su nukentėjusiuoju. Policijai ir medikams apie įvykį šis pranešė jau jam išėjus iš įvykio vietos. Partrenkus žmogų, automobilis, kuriuo jis važiavo, t. y. Opel Astra, sustojo ant perėjos žymėjimo taip, kad jo priekinė dalis buvo jau už perėjos žymėjimo, o galinė dalis – ant žymėjimo. Prie jo M. automobilio iš partrenkimo vietos netraukė (b. l. 26).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. K. 2016 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. K., apie 10.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, J. Tumo – Vaižganto g. automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) partrenkė pėstįjį. Nuvykus minėtu adresu automobilio „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas M. T. paaiškino, kad sankryžoje iš Lukiškių g. sukdamas į kairę nepraleido pėsčiojo, ėjusio per pėsčiųjų perėją, jo nepastebėjo, nes į akis spigino saulė. Nukentėjusysis P. G. paaiškino, kad ėjo per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui ir automobilis jį partrenkė. Skundėsi kojos skausmais, todėl GMO jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Įvykio vieta nefilmuojama, pažeidimų liudininkų nebuvo (b. l. 6).
Iš 2016 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokolo matyti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Č., susipažinusi su pateiktais P. G. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, jog jog P. G. nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairėje blauzdoje, abiejų kairės blauzdos kaulų proksimalinių dalių lūžiai su dislokacija, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarinis skeveldrinis lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21).
2016 m. rugsėjo 9 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, J. Tumo-Vaižganto g., taip pat automobilio „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtis po eismo įvykio, eismo įvykio situacija (b. l. 12).
Fotolentelėje užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas, automobilio „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimų vaizdas (b. l. 13-14).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. rugsėjo 9 d., 10.00 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo M. T. pranešimas apie tai, kad jis Kražių st. link Baltojo tilto su automobiliu partrenkė vyrą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vyras sąmoningas (b. l. 3).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 rodmenų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., 10.08 val. M. T. buvo blaivus (b. l. 33).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 rodmenų matyti, jog 2016 m. rugsėjo 9 d., 10.09 val. P. G. buvo blaivus (b. l. 24).
Iš patikros sertifikato Nr. 0435058 kopijos matyti, kad alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 patikros sertifikatas galiojo iki 2017 m. sausio 11 d. (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. T. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pirmiausia teismui nekyla abejonių, jog 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 10.00 val., kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. M. T. vairuojamas automobilis Opel Astra (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, Lukiškių – J. Tumo-Vaižganto g. sankryžoje, sukdamas į kairę nesustojo ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje, jo atžvilgiu iš dešinės į kairę, įėjusio pėsčiojo P. G., jį partrenkė ir sužalojo nesunkiai sutrikdydamas pastarajam sveikatą. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių neneigė pats kaltinamasis M. T., kuris parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., apieš 10.00 val. su bendradarbiu važiavo į darbą. Įvažiavo į sankryžą, suko į dešinę, reikėjo praleisti tiesiai važiuojančius automobilius. Važiavo iš J. T. Vaižganto g. į Lukiškių g. važiuojant tiesiai. Įvažiavus į sankryžą, tiesiai į akis švietė saulė ir porai sekundžių jį apakino. Jis turėjo pristabdyti, bet to nepadarė. Bendradarbis sušuko „atsargiai“. Pradėjo stabdyti, bet partrenkė žmogų, ėjusį pėsčiųjų perėja, kuris nukrito. Tokie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, jie atitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitų bylos įrodymų turinį. Iš esmės analogiškas palinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusysis P. G. bei liudytojas L. L. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus detalizuoja 2016 m. rugsėjo 9 d. eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, J. Tumo-Vaižganto g., taip pat automobilio „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtis po eismo įvykio, eismo įvykio situacija (b. l. 12). Be to, foto lentelėje užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas, automobilio „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimų vaizdas (b. l. 13-14). Tuo tarpu iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. rugsėjo 9 d., 10.00 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo M. T. pranešimas apie tai, kad jis Kražių st. link Baltojo tilto su automobiliu partrenkė vyrą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vyras sąmoningas (b. l. 3). Pažymėtina, kad iš 2016 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokolo matyti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Č., susipažinusi su pateiktais P. G. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, jog pastarajam nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairėje blauzdoje, abiejų kairės blauzdos kaulų proksimalinių dalių lūžiai su dislokacija, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarinis skeveldrinis lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21). Sugretinus šiuos įrodymus konstatuotina, kad M. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Opel Astra (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudė ir partrenkė pėsčiajį P. G., t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.
Vis tik, vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo M. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė minėto straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką – pažeidė Kelių eismo taisykles, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent M. T. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo eismo įvykio, o kartu ir nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 27 punkte, be kita ko numatyta, jog vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo M. T. parodymai patvirtina, kad jis vairuodamas transporto priemonę minėtų Kelių eismo taisyklių 27 pukto reikalavimų nesilaikė, pagal eismo ir oro sąlygas nebuvo pakankamai atsargus, todėl Lukiškių – J. Tumo-Vaižganto g. sankryžoje, sukdamas į kairę buvo nepakankamai atsargus, dėl to nepastebėjo į jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusio nukentėjusiojo bei jį kliudė ir partrenkė. Pažymėtina, kad M. T. įgijęs teisę vairuoti, jam žinomos kelių eismo taisyklių nuostatos, tarp jų ir KET 27 punkto nuostatos. Nepaisant to, jis važiuodamas judrioje miesto vietoje atlikdamas kairio posūkio manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad nėra pėsčiųjų, nors suvokė, kad jį akina saulė ir turėjo bei galėjo manevrą atlikti saugiai, o esant būtinybei sustoti, vis tik bandė šį posūkio manevrą atlikti. Taigi veiką (KET 27 punkto pažeidimą) kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, M. T. vairuodamas transporto priemonę ir sukdamas pirmiau nurodytoje sankryžoje į kairę nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (eismo intensyvumą, vietovę) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp M. T. padaryto KET 27 punkto pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad M. T. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam M. T.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas parinkdamas kaltinamajam M. T. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgia į BK 55 straipsnio reikalavimus.
Pirmiausia teismas įvertina M. T. kaltės formą bei padarytos veikos pavojingumo laispnį – jis padarė neatsargų nusikaltimą, pažeidė KET reikalavimus ir dėl to kilo eismo įvykis bei buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam M. T. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į šio asmens asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (b. l. 46-48). Psichikos sveikatos priežiūros įstaigose jis nesigydė (b. l. 51, 52), neregistruotas priklausomybės ligų centre (b. l. 50). M. T. yra jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis. Pažymėtina, kad M. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, po įvykio nukentėjusiojo teigia atsiprašęs, pats po įvykio iškvietė greitąją medicinos pagalbą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamojo vertybinė orientacija iš esmės teigiama, kartu leidžia spręsti, kad jis nuoširdžiai gailisi, atitinkamai nustatytina viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad M. T. nėra pinktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jo pažeidimas greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas jaunatviško avantiūrizmo ir savo veiksmų pavojingumo nepakankamo įvertinimo. Remiantis pirmiau išdėstytomis bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingomis aplinkybėmis M. T. skirtina švelniausia BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam BK 47 straipsnio 2 dalyje punkte numatytam dydžiui, vertinant BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytose ribose.
Teismo vertinimu būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir M. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti kaltinamajam M. T. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 MGL (1694,7 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. skirti galutinę bausmę – 30 MGL (1129,8 Eur) dydžio baudą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.