- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-636-195/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00172-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. M. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarimo, kuriuo O. M. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. bei jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 5000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. M. nubaustas už tai, kad 2012 m. vasario 20 d., apie 04.20 val., kelio Šalčininkai-Butrimonys-Eišiškės 26 km, vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,64 prom.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, taip pat neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 238 punktų reikalavimus ir padarydamas ATPK 129 str., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. M. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo išnagrinėti apylinkės teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neištyrė visų aplinkybių, vadovavosi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymais, kurie yra priešiškai nusistatę jo atžvilgiu, nes nuolat kaltina kontrabandos gabenimu, teismas nepaklausė jo žmonos, neišsireikalavo jų tarpusavio pokalbių išklotinių, kurios patvirtintų, kad jis automobilio nevairavo, taip pat teismas netyrė, ar iš viso buvo galima važiuoti su sustabdytu automobiliu. Taip pat nurodo, kad jo pažeidimas yra kvalifikuotas neteisingai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Skundžiamu nutarimu O. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, kuriame yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti. Apeliaciniu skundu O. M. kelia klausimus ne tik dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, bet ir dėl tinkamo veikos kvalifikavimo, nurodydamas, jog pažeidimas turėtų būti kvalifikuotas pagal ATPK 130² straipsnį, kuris numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.
ATPK 36 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje esančios baustumo pažymos matyti, kad O. M. 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu už ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus buvo nubaustas 2200 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 27 mėnesiams, nurodyta, kad nutarimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdomas nuo 2010 m. lapkričio 13 d. iki 2013 m. vasario 12 d. Taigi, pažeidimą O. M. padarė nepasibaigus pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirtos administracinės nuobaudos vykdymui, t.y. turėdamas galiojančią nuobaudą pagal ATPK 126 str. 4 d., todėl O. M. turėjo būti inkriminuotas ATPK 130² str. pažeidimas, o ne ATPK 129 str.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog O. M. buvo netinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, netinkamai kvalifikuojant padarytą pažeidimą, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesiėmė priemonių, kad O. M. pareikštas kaltinimas būtų patikslintas ir veika kvalifikuota teisingai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai ir ar jų negalima ištaisyti bylos nagrinėjimo metu negrąžinant bylos administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima tuomet, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). ATPK 284 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir nustatęs, jog pažeidimo esmė yra įrodyta, privalėjo spręsti pažeidimo perkvalifikavimo klausimą. Analogiškose bylose tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3319/2010). Pažymėtina, kad ATPK 130² str. sankcijoje yra numatytos griežtesnės administracinės nuobaudos nei ATPK 129 str. sankcijoje, todėl perkvalifikuojant pažeidimą turi būti laikomasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą užtikrinimo garantijų ir tokiu atveju teismas, pagal analogiją taikydamas BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalis, apie veikos perkvalifikavimą nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams bei suteikti galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo įgaliotam atstovui prašyti pertraukos pasirengti gynybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N261-4335/2010, N575-6893/2010).
Nustačius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis procesinių teisės normų pažeidimas, Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, nepasisakoma dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, tačiau nurodytos aplinkybės turi būti įvertintos bylą nagrinėjant iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
O. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.