- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-3-650/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- L. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4672-985/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui L. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. D. 606,66 Eur negrąžintos paskolos, 56,32 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. kovo 27 d., 117,48 Eur administravimo mokesčio, 16,24 Eur nuostolių atlyginimo (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. gegužės 13 d., 22 proc. nuostolių atlyginimo (negautos pajamos), paskaičiuotų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos, t. y. 2029 m. liepos 25 d., nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 319,63 Eur sumos; 63,41 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 3,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 389 Eur bylinėjimosi išlaidų (26 Eur ieškovės sumokėto valstybei žyminio mokesčio ir 363 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2025 m. birželio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo L. D. 606,66 Eur negrąžintą kreditą, 56,32 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. kovo 27 d., 16,73 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto nuo 2024 m. lapkričio 10 d. iki 2025 m. kovo 27 d., 16,24 Eur nuostolių atlyginimo, paskaičiuotų nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. gegužės 13 d. (negautos pajamos, kurias sudaro 22 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio), 22 proc. nuostolių atlyginimo (negautos pajamos), paskaičiuotų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. gegužės 13 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos, t. y. 2029 m. liepos 25 d., nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 319,63 Eur sumos, 3,17 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 335,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad duomenų, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei įvykdė tinkamai byloje nėra, todėl ieškovei ir iš atsakovo priteistina 606,66 Eur negrąžinto kredito.
4. Teismas nurodė, kad Ieškinyje nurodytais ieškovės paaiškinimais bei pateiktais įrodymais (mokėjimo iš sąskaitos) nustatyta, kad atsakovas pateikė paraišką dėl 688,03 Eur paskolos suteikimo. Ieškovas suteikdamas atsakovui paskolą atsakovo 66,74 Eur sutarties sudarymo mokestį pagal iš anksto duotą paskolos gavėjo pavedimą įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 302,40 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB IPF Digital Lietuva, o 318,89 Eur paskolos sumą / likutį ieškovas tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Skolintojai suinvestavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams.
5. Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog ieškovė pati sukūrė veiklos modelį, pagal kurį atsakovei skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovei šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Viena vertus, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad ieškovė šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, pati savaime nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Priešinga išvada užkirstų ieškovei galimybes reikšti ir kitus reikalavimus dėl sumų (pvz., paskolos ar mokestinių palūkanų), kurios išieškomos ne pačiai ieškovei, priteisimo, dėl kurių pagrįstumo teismui abejonių nekilo. Kita vertus, konstatavus, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, darytina išvada, jog ieškovė pati turi grąžinti neteisėtai įsiskaitytą sumą, o jos reikalauti iš atsakovės neturi teisės. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024).
6. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti šias mokėjimo (pelno) palūkanas formaliai yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 56,32 Eur mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki Sutarties nutraukimo dienos – 2025 m. kovo 27 d.
7. Teismas sprendė ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 16,73 Eur (16,40 Eur + 0,33 Eur (3 d.)) administravimo mokestį, paskaičiuotą nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki Sutarties nutraukimo dienos.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3,17 Eur delspinigius laikomas pagrįstu.
9. Teismas darė išvadą, jog ieškovės nuostolių (negautų pajamų) faktas yra įrodytas, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 16,24 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. gegužės 13 d. ir 22 proc. dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 13 d. (ieškinio parengimo dienos) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. liepos 25 d.), nuo pagal Sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 319,63 Eur sumos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažinimo neteisėta; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 10 d. sprendimo dalį ir priteisti 63,41 Eur sutarties sudarymo mokestį; priteisti iš atsakovo apeliantės sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bendrovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį, kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio, remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 25³ straipsnio 6¹ dalimi.
10.2. Bendrovė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Bendrovei kaip Platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų.
10.3. Kadangi nei įstatyme, nei formuojamoje teismų praktikoje nėra nurodoma kokia forma ir už kokį laikotarpį turėtų būti pateikta informacija, įrodanti, kad apeliantė turi teisę pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, teikiant įrodymus teismui buvo pateikti papildomi duomenys įrodantys, jog bendrovė investavo ne tik į su atsakovu sudarytą sutartį, bet ir į visas kitas tą dieną (2024 m. liepos 31 d.) išduotas paskolas.
10.4. Bendrovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad yra pagrindas sutarties sudarymo mokesčio sąlygą pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir nurodytų motyvų pagrindu bendrovės reikalavimo, dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo netenkinti.
11. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2024 m. liepos 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 688,03 Eur kreditą (621,29 Eur paskolos suma ir 66,74 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 22 proc.), sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punktu, 2025 m. kovo 28 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.
14. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 63,41 Eur s utarties sudarymo mokestį teisėtumo.
15. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.14 punktą, organizatorius – UAB „Finansų bitė“, įrašytas į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Portalas – organizatoriaus prižiūrima ir administruojama tarpusavio skolinimo sistema, kurios pagalba vartotojai, tinkamai užpildę paraiškas ir gavę patvirtinimą iš organizatoriaus, dalyvaudami aukcionuose gali skolintis iš kitų vartotojų arba investuoti į kitų vartotojų paskolas. Organizatorius administruoja portalo veiklą (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.21 punktas). Paskolos gavėjas – fizinis asmuo, ne jaunesnis nei 18 metų amžiaus Lietuvos Respublikos pilietis ir/arba rezidentas, kuris yra tinkamai pasirašęs ir pateikęs paraišką per portalą ir kurio paraišką portalas patvirtino, kuris sudaro Sutartį asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.19 punktas).
16. Pagal šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punktą, Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos grąžinimo grafike. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta Specialiosiose sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš Sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.
17. Portalo www.finbee.lt naudojimo sutarties 10.4 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas moka Sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius paslaugų įkainius ir Specialiosiose sąlygose bei paskolos grąžinimo grafike nurodytą tvarką. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose. Paskolos sutarties sudarymo mokestis sumokamas pagal paskolos grąžinimo grafike nurodytą tvarką. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jeigu taip nurodyta Specialiosiose sąlygose.
18. Pagal paskolos Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos Specialiosiose sąlygose ir paskolos grąžinimo grafike nurodyta tvarka. Tais atvejais, jeigu buvo perduotas įsipareigojimų išieškojimas priverstine tvarka – pirma eile yra kompensuojamos visos organizatoriaus išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, išieškojimu ir pan. Tik padengus šias išlaidas, pradedamos dengti netesybos ir įsiskolinimas pagal aukščiau šiame punkte nustatytą tvarką.
19. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 9,7 proc. (bendra suma 66,74 Eur), skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + Sutarties sudarymo mokestis) sudaro 688,03 Eur, paskolos suma – 621,29 Eur. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 1,11 Eur dydžio Sutarties sudarymo mokestį (paskutinį mėnesį – 1,25 Eur), iš viso už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties pabaigos atsakovas turėjo sumokėti 66,74 Eur.
20. Aptartos sutarčių nuostatos patvirtina, kad paskolos sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas.
21. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje (galiojusioje ginčo sutarties sudarymo metu – 2024 m. liepos 31 d.) numatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 proc.) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 proc.), kurią draudžiama viršyti.
22. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai. .
23. Remiantis Lietuvos banko nuomone, pateikta Vartojimo kredito teikimo gairėse, patvirtintose Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, turėtų ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos investuoti į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą. Tai reiškia, kad išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui: tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja tik į dalį vartojimo kreditų (tam tikro reitingo vartojimo kreditus ar pan.) arba tik į tuos vartojimo kreditus, kai nesusirenka pakankamai paskolos davėjų, nesvarbu, kad tokiais atvejais tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos (Gairių 44.6 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog turėjo teisę pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi. Vien Lietuvos banko duomenimis pagrįstas faktas, kad ieškovė yra įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, savaime nepatvirtina, kad ieškovė faktiškai suteikė kiekvienam vartojimo kredito gavėjui (įskaitant atsakovę) ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Ieškovės pateikta pažyma apie UAB „Finansų bitė“ (skolintojo Nr. (duomenys neskelbtini)) investicijas į paskolas taip pat nepatvirtina realaus įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo fakto į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, pagal VKĮ nuostatas, ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą, o šiuo atveju ieškovės pateikta pažyma patvirtina tik apie 2024 metų liepos 31 dieną sudarytose sutartyse investuotas sumas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš minėtos pažymos nėra įmanoma nustatyti kada ji sudaryta, pažyma taip pat nepasirašyta, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo remtis minėta pažyma.
25. Nurodytų aplinkybių kontekste, taip pat svarbu pažymėti, jog nei paskolos sutarties Bendrosiose, nei Specialiosiose sąlygose, nei naudojimosi sutartyje ieškovė UAB „Finansų bitė“ neišskiriama kaip viena iš skolintojų kiekvieno paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju. Ieškovei į bylą tokių duomenų nepateikus, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog bylos duomenys patvirtina realų įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškovės investavimo faktą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė savo teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išlygą egzistavimo (CPK 178 straipsnis).
26. Kaip jau minėta, VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Nagrinėjamu atveju, nesumokėtas ir ieškiniu prašytas priteisti atlygis ieškovei susidaro iš dviejų dalių, t. y. 0,55 proc. administravimo mokesčio, kuris pagal įmokų mokėjimo grafiką sudaro 127,08 Eur (Paskolos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktas) ir 66,74 Eur sutarties sudarymo mokesčio, ir bendra ieškovės atlygio suma sudaro 193,82 Eur (127,08 Eur + 66,74 Eur). Taigi, ieškovė turėtų teisę reikalauti viso 193,82 Eur atlygio, jeigu atsakovė sumokėtų 1053,51 Eur įmokas (621,29 Eur (paskolos suma) + 423,22 Eur (palūkanų suma)). Atsakovė yra grąžinusi ieškovei 14,63 Eur kredito sumos ir 48,27 Eur palūkanų, iš viso 62,90 Eur (žr., sutarties įmokų mokėjimo grafiką ir buhalterinę pažymą (skolos apskaičiavimas)). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 16,73 Eur (16,40 Eur + 0,33 Eur (3 d.)) administravimo mokestį, paskaičiuotą nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki Sutarties nutraukimo dienos (paskolos grąžinimo grafiko 4 - 8 įmoka (5 įmokos) + 3 dienos (iš 9 grafiko eilutės). Taigi, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismo priteista administravimo mokesčio suma sudaro ne mažiau kaip 75 proc. ieškovei priklausančio atlygio. Kaip jau minėta, įstatymas draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi. Šiuo atveju, nesumokėtas ir ieškiniu prašytas priteisti atlygis ieškovei sudaro 127,08 Eur (127,08 Eur (administravimo mokestis) + 66,74 Eur (sutarties sudarymo mokestis), o iš šios sumos Sutarties sudarymo mokestis sudaro 34,43 proc. (66,74 Eur / 193,82 Eur x 100 proc.). Taigi, ši ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis, ribą, t. y. 25 procentus (VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis). Tokios išvados nepaneigia ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka.
27. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 10 d. sprendimo dalį ir priteisti ieškovei iš atsakovo 63,41 Eur sutarties sudarymo mokestį.
28. Ieškovė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažinimo neteisėta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ex officio nesprendė dėl minėtos sutarties sąlygos pripažinimo neteisėta ir tuo klausimu iš viso nepasisakė rezoliucinėje dalyje, tenkindama ieškovės ieškinį iš dalies. Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, motyvuojamojoje dalyje pasirėmė Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024, pateiktais išaiškinimais, kurie, be kita ko, buvo susiję ir dėl paskolos sutarties sąlygų dėl sutarties sudarymo mokesčio pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento (žr., Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei aiškiai nenurodant, kurie teismo motyvai turėtų būti pašalinti iš skundžiamo sprendimo turinio, nėra pagrindo tokį abstraktų apeliacinio skundo reikalavimą laikyti pagrįstu ir jį tenkinti.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.