- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2-2254/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- M. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4889-178/2011 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas M. K. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. B. 266 312,22 Lt skolos, 19 174,48 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 m. gegužės 13 d. Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2010 m. balandžio 15 d. grąžinti 128 250 EUR paskolą, mokant 15,9 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovas dalį paskolos – 67 500 EUR grąžino, o likusios dalies negrąžino ir atsisako grąžinti. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti, jo finansinė padėtis kelia abejonių, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti 286 000 Lt vertės atsakovo D. B. nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, o nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo turto, nurodė areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis bei atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose.
Šalies argumentai
Atsakovas 2011 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą dėl pritaikytų priemonių panaikinimo. Pažymėjo, jog ieškovas pats nurodė, jog reikalavimas šioje byloje yra užtikrintas hipoteka, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, jų taikyti nebuvo jokios būtinybės. Teigė, jog 2009 m. birželio 15 d. Hipotekos sutartimi buvo įkeistas turtas ne mažesnei nei 900 000 EUR sumai, taip pat 2009 m. birželio 15 d. Įkeitimo sutartimi buvo įkeistas kilnojamasis turtas – šaldymo įranga 63 000 EUR sumai ieškovo reikalavimams, kilusiems iš 2009 m. gegužės 13 d. Paskolos sutarties, užtikrinti. Atsakovas prašė Hipotekos sutartį išreikalauti iš ieškovo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi taikytas priemones panaikino. Atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad ginčo paskola yra užtikrinta RAB „Vladimex“ priklausančiu turtu, įkeistu pagal 2009 m. birželio 15 d. Hipotekos sutartį ir tos pačios dienos Įkeitimo sutartį. Nustatė, jog pagal Įkeitimo sutartį įkeistas kilnojamasis turtas įkainotas 63 000 EUR, o iš Hipotekos sutarties projekto nustatė, jog joje minimos dar didesnės įkeičiamo turto vertės. Teismas, nurodęs, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad paskolos sutartis jau nebėra užtikrinta įkeitimu, padarė išvadą, kad 2009 m. gegužės 13 d. paskolos sutartis yra užtikrinta turto, kurio pakanka ieškinio reikalavimui užtikrinti, įkeitimu.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti 2011 m. kovo 30 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog visas kuris buvo įkeistas kaip 2009 m. gegužės 13 d. sudarytos paskolos užtikrinimo priemonė, ieškinio pateikimo momentu jau buvo realizuotas, siekiant bent iš dalies padengti skolą kreditoriui (ieškovui), atsiradusią 2009 gegužės 13 d. paskolos sutarties pagrindu. Realizavus visą įkeistą turtą atsakovo skola liko nepadengta. Todėl šiuo metu ieškinys nėra užtikrintas turto įkeitimu ir yra realus pavojus, jo atsakovo reikalavimas nebus patenkintas, jeigu jis savo turtą perleis arba paslėps.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, atmetė atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikino 2011 m. birželio 14 d. nutartį.
Teismas nustatė, jog atsakovas pats pateikė turto 2009 m. gruodžio 24 d. žemės sklypo ir negyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. sausio 12 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurių matyti, kad sutartyse nurodytas turtas, buvęs įkeistas paskolos sutarties užtikrinimui, parduotas dar iki ieškinio pateikimo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas nėra užtikrintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2011 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog hipoteka žemės sklypui ir negyvenamajam pastatui yra išregistruota. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje yra užtikrintas hipoteka, todėl pritaikytos priemonės yra perteklinės.
2. Pažymi, jog hipoteka įkeistas turtas – žemės sklypas ir nekilnojamas pastatas parduotas 2009 m. gruodžio 24d., taip pat įkeitimo sutartimi įkeistas turtas – šaldymo įranga, parduota 2010 m. sausio 11 d., todėl atitinkamai ieškovas turėjo netekti tariamų reikalavimo teisių į skolininkus.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pardavus hipoteka įkeistą turtą hipoteka užtikrintas reikalavimas tampa nebeužtikrintu. Pabrėžia, jog hipoteka baigiasi, kai yra įvykdomas skolinis įsipareigojimas ar daiktui hipoteka panaikinama (CK 4.197 str. 2 d. 1 p., 2 p.), tuo tarpu teismas hipotekos pabaigos momento nesiaiškino, todėl nutartyje padarė klaidingas išvadas.
Atsiliepimas
Ieškovas M. K. atsiliepimu su atsakovo atskirąjį skundą su skundu nesutinka. Nurodo, jog nekilnojamam turtui įkeistam 2009 m. birželio 15 d. Hipotekos sutarties pagrindu po 2010 m. gruodžio 24 d. turto pirkimo-pardavimo sutarties hipoteka buvo panaikinta. Tą patvirtina ir atsakovo nurodytoje Vladimiro apskrities arbitražo teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, jog nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo įkeisti Hipotekos sutartimi, priklauso tretiesiems asmenims ir yra suvaržyti trečiųjų asmenų naudai (suvaržymų ieškovo naudai nenustatyta). Pažymi, jog pats nebūdamas nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir negyvenamojo pastato savininku, negali gauti informacijos iš Rusijos Federacijos nekilnojamojo turto registro, jog minėtam turtui jo naudai nėra taikomi suvaržymai. Teigia, jog atsakovui yra gerai žinomas tiek 2009 m. birželio 15 d. Hipotekos sutarties sudarymo, tiek vėlesnės turto realizavimo aplinkybės, todėl apelianto argumentai dėl galiojančios hipotekos yra klaidinantys teismą, veiksmais piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis ir vilkinamas bylos nagrinėjimas.
Ieškovas 2011-08-23 pateikė Rusijos Federacijos informaciją apie turtą (negyvenamąsias patalpas), kuri patvirtina, kad turtas nėra suvaržytas hipoteka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas D. B. skundžiamos nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad, jo manymu, ieškovas, neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi jo reikalavimas yra užtikrintas hipoteka ir tokio prašymo tenkinimas būtų perteklinis, nepagrįstai suvaržantis jo teises bei laisves. Taip pat teigia, jog pardavus hipoteka ir įkeitimo sutartimi įkeistą turtą, ieškovas turėjo netekti tariamų reikalavimo teisių į atsakovą.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto.
Iš byloje esančio ieškinio matyti, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2009 m. gegužės 13 d. paskolos sutarties, kuria jis paskolino, o atsakovas priėmė 128 250 EUR paskolą ir įsipareigojo iki 2010 m. balandžio 15 d. ją grąžinti ieškovui. Ieškovas teigia, jog atsakovas grąžino tik dalį paskolos ir šiai dienai yra skolingas 266 312,22 Lt skolos, 19 174,48 Lt delspinigių (I t., 3-6 b. l.). Nors savo prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas grindžia ieškovo reikalavimo užtikrinimo hipoteka faktu, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas ieškovo reikalavimas šiai dienai iš tiesų būtų užtikrintas.
Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovo reikalavimams, kilusiems iš 2009 m. gegužės 13 d. Paskolos sutarties, užtikrinti 2009 m. birželio 15 d. Hipotekos sutartimi įkeistas nekilnojamasis turtas – negyvenamasis pastatas ir žemės sklypas, taip pat 2009 m. birželio 15 d. Įkeitimo sutartimi įkeistas kilnojamasis turtas – šaldymo įranga, buvo parduotas 2009 m. gruodžio 24 d. ir 2010 m. sausio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, t. y. iki ieškovo 2011-03-14 kreipimosi į teismą dėl paskolos priteisimo (I t., 129-131, 152-154, 174-175, 179-180 b. l.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, konstatuojama jog apeliantas nepateikė įrodymų, kad hipoteka įkeistam turtui galioja (CPK 178 str.).
Atsakovo teiginiai, jog pardavus hipoteka ir įkeitimo sutartimi įkeistą turtą, ieškovas turėjo netekti tariamų reikalavimo teisių į jį, yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas, kuris, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžiamas. Tuo tarpu civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, į tai, jog ieškovas M. K. atsakovui D. B. pateikė ieškinį, kurio suma 285 486,70 Lt yra gana didelė fiziniam asmeniui, konstatuoja, kad reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja. Atitinkamai tai lemia išvadą, kad byloje yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl nenustatęs, kad tokia būtinybė išnyko, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį nepakeistą.