Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamieji A. J., R. M. bei D. R., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, savo naudai, pavartodami fizinį smurtą bei grasindami prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą atvirai prievartavo didelės vertės turtą, t. y. A. J. 2001 m. gruodžio mėn. pabaigoje, veikdamas kartu su D. R. bei R. M., Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone sutikę A. V. įsodino šį į R. M. vairuojamą automobilį ir nuvežė jį į Klaipėdoje, prie Melnragės esantį mišką, kur visi trys sudavė A. V. rankomis bei kojomis ne mažiau kaip po 3 smūgius į įvairias kūno vietas, po to D. R., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. J. ir R. M., iš nukentėjusiojo atvirai pareikalavo sumokėti 1000 litų už tai, kad nukentėjusysis tariamai D. R. išdavė padarius nusikalstamą veiką – vagystę iš garažo. Nukentėjusiajam pasakius, kad tokių pinigų neturįs, D. R. pareikalavo iš nukentėjusiojo perrašyti D. R. vardu bendrabučio butą. Po to A. J., tęsdamas turto prievartavimą, 2002-02-03, apie 20 val., veikdamas kartu su D. R. bei R. M., (duomenys neskelbtini), namo kieme, jėga įsisodinę į R. M. vairuojamą automobilį „Volkswagen Jetta“ nuvežė A. V. į Klaipėdos r., Šilgalių k. esantį Kairių poligoną, kur, pavartodami prieš jį fizinį smurtą, atvirai iš nukentėjusiojo pareikalavo ateityje jiems sumokėti 12000 JAV dolerių (48000 Lt) arba perrašyti šio tariamai prie „Vėtrungės“ viešbučio turimą bendrabučio kambarį. D. R. uždėjo A. V. ant rankų antrankius, A. J. su automobilio trosu pririšo A. V. prie antrankių, o kitą jo galą prie R. M. vairuojamo automobilio, kuriuo šis apie 300 m atstumu tampė nukentėjusįjį paskui automobilį. Po to D. R., R. M. su A. J. vieną troso galą permetė per šaką ir pririšo prie automobilio galo, pradėjus važiuoti R. M. vairuojamam automobiliui trosu pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės ir A. V. pažadėjo sumokėti jų reikalaujamus pinigus. Po to A. J. su D. R. bei R. M. minėtoje vietoje, suduodami daugybinius smūgius, – spardydami A. V. kojomis bei daužydami pagaliais pastarąjį sumušė, padarydami nukentėjusiajam masyvią poodinę kraujosruvą ant abiejų vokų ir nosies nugarėlės ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejuose krūtinės ląstos šonuose, masyvias poodines kraujosruvas kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje ir abiejų šlaunų užpakaliniuose paviršiuose.

Be to, kaltinamieji A. J., R. M. bei D. R. kaltinami tuo, kad tokiu savo žiauriu elgesiu jie privedė A. V. prie savižudybės, t.y. A. V., negalėdamas sumokėti jo turtą prievartaujantiems asmenims šių reikalaujamos pinigų sumos, negalėdamas pakelti tokio žiauraus elgesio su juo, 2002-02-26, apie 24 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje virve pasikorė ant vamzdžio.

Kaltinamasis A. J. dėl šio kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2001 m. sutikę A. V. įsodino į R. M. vairuojamą automobilį ir nuvežė jį į mišką, kur visi sudavė A. V. po kelis smūgius. Vėliau D. R. iš A. V. pareikalavo sumokėti pinigus už tai, kad šis D. R. išdavė padarius vagystę iš garažo. Nukentėjusiajam pasakius, kad tokių pinigų neturįs, D. R. pareikalavo iš jo perrašyti D. R. vardu šio bendrabučio kambarį. Po to 2002-02-03 kartu su D. R. bei R. M. įsisodinę į R. M. vairuojamą automobilį „Volkswagen Jetta“ nuvežė A. V. į Kairių poligoną, kur visi sudavė A. V. po 6-10 smūgių, D. R. pareikalavo sumokėti pinigus arba perrašyti bendrabučio kambarį. D. R. uždėjo A. V. ant rankų antrankius, o jis su trosu pririšo A. V. prie antrankių bei kitą jo galą prie automobilio farkopo ir tampė nukentėjusįjį paskui automobilį. Po to vieną troso galą permetė per šaką ir pririšo prie automobilio galo, pradėjus važiuoti R. M. vairuojamam automobiliui trosu pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės.

Savo parodymus A. J. patvirtino akistatoje su D. R. (b.l.11-12, t. 4).

Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2001 m. atėjęs pas jį A. V. pasiskolino 200 Lt, tačiau šiuos pinigus delsė grąžinti. Neneigia, kad reikalavo iš pastarojo šios pinigų sumos, bet šį į mišką nevežė, jokių grasinimų, smurto nevartojo. Teigia, kad apie R. M. bei A. J. veiksmus darant šį nusikaltimą sužinojo iš pareigūno V. N. ir juos apkalbėjo, siekdamas būti paleistas į laisvę.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjams, iš esmės patvirtino kaltinamojo A. J. parodymus, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes. Jis nurodė nusikaltimo padarymo vietas, kitų bendrininkų - A. J. ir R. M. vaidmenį šios veikos padaryme. Taip pat jis parodė, kad A. V. buvo prievartaujamas dėl to, kad neatsiskaitė su A. J. už iš jo gautas narkotines medžiagas bei patvirtino A. V. kankinimo Kairių poligone aplinkybes, be to, aiškino, jog jis A. V. smūgių nesudavęs bei jo nekankinęs (b.l. 4-10, 20, t. 4).

Savo parodymus D. R. patvirtino akistatoje su R. M. (b.l. 13-14, t.4).

Kaltinamasis R. M. pagal šį kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad nurodytų nusikalstamų veikų jis nepadaręs.

Nors kaltinamieji R. M. bei D. R. savo kaltę neigia, tačiau jų dalyvavimą turto prievartavimo padaryme patvirtina šie teisėtu būdu gauti duomenys.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2002-02-26 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas A. V. lavonas. Virtuvėje ant vamzdžio pririšta virvė, taip pat aptiktas M. Pemberton knygoje ,,Deivė“ A. V. atsisveikinimo laiškas (b. l. 131-137, t. 1).

Liudytojas N. V. parodė, kad kartu su D. R. ir dar vienu asmeniu pavogė iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus ir įrankius. Nukentėjusysis kreipėsi į jo tėvą – A. V., kad pastarasis padėtų atgauti dokumentus. D. R. sužinojo ir pagalvojo, kad tėvas išdavė, kas padarė vagystę. Už tai D. R. reikalavo iš A. V. pinigų, suma augo, vėliau pradėjo reikalauti buto. Matė tėvą sužalotą, sakė, kad D. R. ir jo pažįstamų buvo išvežtas į mišką, ten mušamas, kankinamas. Nenorėdamas mokėti pinigų pradėjo slapstytis, maždaug po mėnesio pasikorė. Apie jokias tėvo skolas ar kitas problemas jam nėra žinoma. Mano, kad pasikorė, nes neatlaikė D. R. spaudimo.

Liudytojas G. N. parodė, kad buvo apvogtas jo garažas, esantis (duomenys neskelbtini). A. V. pažinojo asmenis, apvogusius jo garažą, ir tarpininkavo atgaunant dokumentus. Per du kartus padėjo susigrąžinti dalį dokumentų, atgavo ne visus dokumentus, už tai sumokėjo 200 Lt. A. V. sakė, kad iš jo reikalauja 1000 Lt „nalogo“, minėjo, kad turi problemų dėl to, kad pasakė, kas apvogė jo garažą.

Liudytoja L. G. parodė, kad 2001 m. jos brolis A. V. buvo reketuojamas, iš jo reikalavo 12 000 dolerių, buvo nuvežtas į mišką, mušamas, jį bandė sudeginti. Brolis minėjo D., kurio ji nepažįsta. Matė A. V. kruviną, sumuštą, nuo jo sklido benzino kvapas, jis jai pasakojo, kad buvo nuvežtas į mišką, pririštas prie medžio ir apipiltas benzinu, jam grasinta sudeginti, sakęs, kad susiras šautuvą ir nusižudys, jei dar kartą išveš. Be to, ji nurodo, kad po antro išvežimo į mišką A. V. slapstėsi pas vyro brolį, gyveno kaime.

Liudytojas A. G. parodė, kad A. V. buvo jo žmonos brolis, jį matė sumuštą. Šis jam pasakojo, kad buvo du kartus išvežtas į mišką, kankinamas, iš jo buvo reikalaujama 12 000 dolerių, sakė, kad nusibodo kankinimai, nežino, ar išgyvens.

Liudytoja P. K. parodė, kad jos dukra gyveno su A. V. Žino, kad iš jo buvo reikalaujama pinigų. Teigia, kad pinigų iš jos prašė A. V., tačiau ji atsisakiusi duoti.

Liudytojas S. G. parodė, kad A. V. kurį laiką gyveno pas jį namuose, D. R. atvažiuodavo ir jį išsiveždavo. Nurodo, kad A. V. grįždavo sumuštas, kartą grįžo su antrankiais. Teigia, jog vieną kartą jis ėjo paskui ir buvo įlipęs į automobilį, kur buvo dar keletas vaikinų, tačiau jam liepė išlipti, o A. V. išsivežė. Aiškina, kad iš A. V. žino, kad jį tampydavo pririštą prie automobilio, mušdavo ir spardydavo, reikalavo pinigų. A. V. ne kartą ketino nusižudyti dėl tokių kankinimų. Teigia, kad jam A. V. papasakojo, jog D. R. su vaikinais dėl padarytos vagystės reikalavo sumokėti 8000 JAV dolerių, vėliau ši suma užaugo iki 12000 JAV dolerių. Taip pat A. V. jam sakęs, kad parduos bendrabutį. Po to jis kartu su A. V. buvo nuėję pas teismo med. ekspertą, kur pastarajam A. V. nurodė, kad jį sumušė D. R. kartu su 2 nepažįstamais vaikinais, tačiau vėliau nukentėjusysis niekur nesikreipė, nes nenorėjo tapti ,,ožiu“. Be to, parodė, kad vakare prieš mirtį A. V. jam paskambino ir pasakė, kad nusižudys, nes nebegali daugiau kentėti.

Liudytoja L. G. parodė, kad. D. R. buvo 3 kartus atvažiavęs į namus bei išsivežė A. V., kuris grįžo namo sumuštas, vieną kartą su antrankiais. Teigia, kad iš jo reikalavo pinigų, tikslios sumos nurodyti negali, tačiau ji vis augo. A. V. sakė, kad nori nusižudyti dėl reikalaujamų pinigų ir kankinimų. 3 dienos prieš mirtį paskambino jos vyrui ir pasakė, kad susitiksime per laidotuves.

Liudytoja D. K. parodė, kad gyveno su A. V. Žino, kad vyrą vežė į mišką, ten mušdavo, buvo sulaužyti šonkauliai, jis pats pasakojo, kad buvo uždėti antrankiai, pririštas prie medžio, tempiamas automobiliu, dėl tokių kankinimų jis slapstėsi, keletą kartų buvo išvežtas iš G. namų. D. R. yra lankęsis jos namuose ir anksčiau, buvo keletą kartų atvažiavęs su draugais. Pastaruoju metu, kai jie bendraudavo, liepdavo jai išeiti. Žino, kad tarp jų buvo kilęs kažkoks konfliktas. Jokių skolų A. V. neturėjo. Po konflikto vyras pasakė, kad yra D. R. skolingas. Prašė jos motinos, kad leistų įkeisti butą arba garažą, tačiau ji atsisakė. D. R. taip pat turėjo ginklą, buvo pridėjęs prie A. V. galvos. Mano, kad vyras nusižudė, nes negalėjo sumokėti D. R. reikalaujamų pinigų. Teigia, kad A. V. dėl turto prievartavimo kreipėsi į policiją.

Šios liudytojos parodymus apie tai, kad A. V. 2001 m. pabaigoje- 2002 m. pradžioje dėl terorizavimo, kankinimų ir turto prievartavimo kreipėsi į policiją, patvirtina Klaipėdos m. VPK tarnybinis pranešimas. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad pasiūlius A. V. rašyti pareiškimą, šis atsisakė, nes dar norėjo pagalvoti (b.l. 208, t.1).

Liudytojos D. K. parodymus patvirtino jos mama P. K., kuri parodė, kad prieš savižudybę pas ją buvo atvažiavusi dukra su A. V., kurie prašė jos paskolinti pinigų, nes A. V. turi problemų.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad A. V. buvo sutikęs pas G., pasakojo, kad yra reketuojamas, iš jo reikalaujamos vis didesnės pinigų sumos, buvo vežamas į mišką, mušamas. Vežė D. R. ir A. J., trečio nepažįsta. A. V. prašė paskolinti pinigų. Paskolino 1000 Lt. Kartais pasilikdavo pas jį nakvoti. Išgertuvių metu jam A. V. sakė, kad nusižudys, nes nusibodo.

Liudytojas V. N. parodė, kad A. V. privedimas prie savižudybės iškilo tiriant kitas veikas. Paaiškėjo, kad jis buvo vežamas į mišką ir kankinamas už kažkokias skolas. Iniciatorius buvo D. R., kuris patvirtino, kad tai darė su A. J. ir R. M., sakė, kad aktyvių veiksmų neatliko. Iš pradžių D. R. sakė, kad A. V. nesumokėjo už narkotikus, bet vėliau paaiškėjo, kad jis išdavė D. R. padarius kitą nusikaltimą.

Liudytojo N. V. parodymai patvirtina kaltinamojo A. J. parodymus apie tai, kad D. R. buvo A. V. turto prievartavimo iniciatorius ir kad jis taip pat atliko aktyvius veiksmus A. V. turto prievartavime.

Kaltinamasis A. J. ir R. G. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą:

2003 m. kovo 2-3 dienomis, apie 22-24 valandą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. J. ir R. G., veikdami bendrininkų grupe, prieš nukentėjusiojo S. K. valią, pavartodami smurtą, neteisėtai atvirai įsibrovė į S. K. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini): A. J. paskambinus į nurodyto buto duris, S. K. jas atidarius, jis kartu su R. G. pavartodami fizinį smurtą – abu nuversdami nukentėjusįjį S. K. ant grindų, atvirai prieš nukentėjusiojo valią įsibrovė į jo nuomojamą būstą ir taip neteisėtai pažeidė S. K. būsto neliečiamumą.

Kaltinamieji A. J. ir R. G., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė tariamą savo teisę, dėl ko asmens teisėms bei teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala, t. y. padarė savavaldžiavimą, taip pat kaltinami tuo, kad jie padarė lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį sveikatos sutrikimo:

2003 m. kovo 2-3 dienomis, apie 22-24 valandą, A. J. ir R. G., veikdami bendrininkų grupe, siekdami įgyvendinti savo tariamą teisę – atgauti pinigus už S. K. iš jų pavogtą ir iš pastarojo išsipirktą automobilį „Volkswagen Passat“ bei atgauto automobilio variklį, pateko į S. K. nuomojamą butą, kuriame: A. J. parvertė S. K. ant grindų bei surišo jam laidu už nugaros rankas, o R. G. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvos sritį pistoletu „Tejano“, iš pistoleto iššovė savaiminis šūvis, kulka palietė S. K. viršugalvį, dėl to nukentėjusiajam padaryta paviršinė juostos formos žaizda viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje, tai atitinka lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį sveikatos sutrikimo. Po to A. J., savavališkai apžiūrėjęs butą, surado tariamai jam priklausančius 400 Lt, juos kaip kompensaciją už S. K. pavogtą minėtą automobilį ir turto prievartavimą juos pasiėmė. Taip A. J. ir R. G. savavališkai vykdydami savo tariamą teisę sužinoti, kur yra jų pavogto automobilio variklis bei atgauti iš S. K. pastarajam turto prievartavimo metu perduotus pinigus, šiurkščiai pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 24 str. deklaruojamas žmogaus asmens, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teises, padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms bei teisėtiems interesams.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino bei parodė, kad 2003 m. kovo mėn. norėdamas atgauti pinigus už S. K. iš jo ir R. G. pavogtą ir išsipirktą už 400 Lt automobilį be variklio nuvyko su R. G. į S. K. butą. S. K. atidarius buto duris, pateko į jį, kur parvertė S. K. ant grindų bei surišo jam laidu rankas, o R. G. sudavė pastarajam pistoleto rankena į galvą ir iš pistoleto iššovė savaiminis šūvis. Po to jis šį ginklą paėmęs iš R. G. Aiškina, kad S. K. striukės kišenėje surado virš 370 Lt, kuriuos paėmė už S. K. pavogtą automobilį. Teigia, kad savadarbį ginklą jis R. G. perdavė, prieš įeinant į S. K. butą, paaiškindamas, jog šis ginklas yra sumažinto galingumo, bei R. G. galėjo taip pagalvoti, nes dalyvavo tokio ginklo pirkime.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino bei patvirtino kaltinamojo A. J. nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, jis parodė, jog nežinojo to, kad iš A. J. gautas ginklas yra šaunamasis.

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2003 m. pavogė A. J. ir R. G. automobilį, kurį vėliau už išpirką grąžino. Jam atidarius buto (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno, duris įėjo A. J. ir R. G. Teigia, kad R. G. turėjo ginklą, o A. J. pargriovė jį ant žemės, laidu surišo rankas. Po to jis bandė priešintis ir išgirdo šūvį, tačiau skausmo nepajuto, ligoninėje sužinojo, jog kulka kliudė galvą. Nurodo, kad A. J. ir R. G. teiravosi apie pinigus, kuriuos sumokėjo kaip išpirką už pavogtą automobilį, ir suradę striukės kišenėje pinigus juos pasiėmė.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad koridoriuje esančioje lentynėlėje buvo aptiktas padarytas pažeidimas -12 mm ilgio, 5 mm pločio bei 3 mm gylio nelygiais kraštais duobutė (b. l. 110-118, t. 1).

Kaltinamųjų A. J. ir R. G. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal 2000 m. BK 294 str. 2 d. Abiejų kaltinamųjų veika jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 214 str. 2 d., kaip savavaldžiavimas, padarytas grupe iš anksto susitarusių asmenų. Kvalifikuoti veiką pagal 2000 m. BK 294 str. 2 d. negalima, nes pagal BK 3 str. 1, 3 d. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę, neturi grįžtamosios galios. BK 294 str. 2 d. numatyto savavaldžiavimo kvalifikuojantis požymis yra psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas, kuris ir yra inkriminuotas, tačiau 1961 m. BK 214 str. šio kvalifikuojančio požymio nenumatė, be to, BK 294 str. nebenumato savavaldžiavimą kvalifikuojančio požymio grupiškumo, todėl kaltinamiesiems inkriminuoti senojo BK 214 str. 2 d. numatyto savavaldžiavimą kvalifikuojančio grupiškumo požymio negalima. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam S. K. buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikimo, todėl nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas kvalifikuotinas atskirai. 1961 m. BK 214 str. 1 d., 116 str. 1 d. sankcijos yra švelnesnės nei 2000 m. BK 294 str. 2 d. sankcija, todėl vadovaujantis BK 3 str.1, 3 d. minėtų kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal senojo BK 214 str. 1 d. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) ir 116 str. 1 d.

Nukentėjusysis S. K. nurodė, kad dėl sumušimo bute jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Tai reiškia, jog nukentėjusysis nereikalauja, kad minėti kaltinamieji būtų nuteisti už veiką, nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Esant šioms aplinkybėms pradėtas procesas A. J. bei R. G. pagal 1961 m. BK 116 str. 1 d. nutrauktinas, nes nėra nukentėjusiojo skundo (BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

Neteisėtas šaunamojo ginklo realizavimas- tai jo pardavimas, išmainymas, atidavimas už skolą, dovanojimas ir kt. neturint reikiamo leidimo, t. y. negrąžintinas perdavimas kitam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas ginklas kaltinamajam R. G. buvo perduotas prieš pat patekimą į nukentėjusiojo butą ir iššovus savaiminiam šūviui kaltinamasis A. J. iš karto šį ginklą iš R. G. paėmė, todėl tokie A. J. veiksmai negali būti vertinami kaip ginklo realizavimas, nes ginklas buvo grąžintas juo disponavusiam asmeniui. Dėl neteisėto šio šaunamojo ginklo įgijimo bei laikymo, neturint tam leidimo, A. J. buvo nuteistas 2003-08-07 nuosprendžiu (b.l. 94, t.4). Esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis A. J. pagal LR BK 234 str. 1 d. dėl minėto pistoleto realizavimo išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamasis R. G. pagal LR BK 234 str. 1 d. dėl šio ginklo neteisėto įgijimo, nešiojimo bei laikymo taip pat išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių, kadangi šiuo savadarbiu pistoletu jis disponavo labai trumpą laiką bei nežinojo, kad šis ginklas yra šaunamasis. Iš A. J. parodymų matyti, kad šis pistoletas buvo perdirbtas ir tik patikrinus jo būgnelį galima nustatyti skirtumą tarp dujinio ir kovinio ginklo. Be to, šis pistoletas nėra pridėtas prie bylos kaip daiktinis įrodymas. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis- kaltė- yra tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad neteisėtai įgijo, nešiojo, laikė būtent šaunamąjį ginklą, ir to norėti. Iš R. G. parodymų matyti, kad jis manė, jog A. J. jam perdavė pistoletą, legaliai įsigytą parduotuvėje. A. J. patvirtino, jog R. G. galėjo taip manyti. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamojo R. G. veikoje nėra vieno sudėties požymio-subjektyvinės pusės, todėl nėra ir inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties.

Pažymėtina, kad kaltinamųjų R. G. bei A. J. veika dėl asmens būsto neliečiamumo pažeidimo jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 136 str. ir šio straipsnio sankcija buvo švelnesnė, nes numatė iki 1 m. laisvės atėmimo, o 2000 m. BK 165 str. sankcija numato iki 2 m. laisvės atėmimo. Pagal 1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p. asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, suėjo 3 metai, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams. Tai reiškia, kad nuosprendžio priėmimo dieną suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Dėl šios priežasties A. J. bei R. G. pagal 1961 m. BK 136 str. pradėtas procesas nutrauktinas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

DĖL S. K. PADARYTO SUNKAUS SVEIKATOS SUTRIKDYMO

Kaltinamasis A. J. tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis R. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. jie 2003 m. kovo 5 d., apie 17 val., A. M. vairuojamu automobiliu nuvežė S. K. į Klaipėdoje, Melnragėje esantį mišką, kur, keršydami S. K. už tai, kad šis 2003-02-26 iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pavogė A. J. bei R. G. 4000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. išsitraukė turimą pistoletą ,,TT“, o A. J. iš neteisėtai įgyto su savimi į mišką atsivežto 7,65 mm šaunamojo ginklo – pistoleto „Browning“ Nr. 70932 iššovė S. K. į kairę šlaunį ir padarė jam šautinį kairės šlaunies sužalojimą – šautinę žaizdą kairės šlaunies apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje ir atvirą daugiaskeveldrinį kairio šlaunikaulio kūno lūžį – bei atsirado svetimkūnis (kulka) kairio šlaunikaulio kanale viršutiniame šlaunikaulio fragmente, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat kaltinamieji A. J. ir R. M. buvo kaltinami tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą t. y. jie 2003 m. kovo 5 d., apie 17 val., A. M. vairuojamu automobiliu nuvežė S. K. į Klaipėdoje, Melnragėje esantį mišką, kur, keršydami S. K. už tai, kad šis 2003-02-26 iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pavogė A. J. bei R. G. 4000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. ir R. M. sudavė nukentėjusiajam rankomis bei kojomis į galvą ir šonus ne mažiau kaip 10 smūgių, dėl ko S. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai veide ir patino paakių minkštieji audiniai, sumuštos abi plaštakos ir sutino dešinės plaštakos minkštieji audiniai, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2003 m. kovo 5 d., apie 17 val., A. M. vairuojamu automobiliu nuvežė S. K. į Melnragės mišką, kur kartu su R. M. sumušė. Teigia, kad R. M. buvo išsitraukęs pistoletą, tačiau nešovė. Aiškina, kad jis iš pistoleto ketino šauti šalia S. K. kojos arba pataikyti į kojos minkštuosius audinius, tačiau pataikė į šlaunį.

Su A. J. 2003-11-14 atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu Klaipėdos r., netoli nuo Lėbartų k. esančiame miško masyve buvo paimtas „Browning“ pistoletas (b. l. 47-49, 50-53, 54-58, t. 2).

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad norėdamas išspręsti konfliktą paskambino R. M. ir susitarė susitikti. R. M. atvažiavo su D. R. , jis įsėdo į automobilį ant galinės sėdynės. Kiek pavažiavus į automobilį įlipo A. J., R. G. bei nuvežė į Melnragės mišką, išvilko iš automobilio, kažkuris spyrė. Vaikinai pradėjo tardyti ir jis prisipažino, kad pavogė automobilį. Teigia, kad matęs pas R. M. ginklą, A. J. peršovė koją tyčia, nes ginklą buvo nukreipęs į jį.

Kaltinamasis R. M. dėl šio nusikaltimo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis nedalyvavo S. K. išvežant į mišką, nes įvykio metu buvęs kitoje vietoje.

Kaltinamasis R. G., taip pat kaltinamasis D. R. apklaustas kaip įtariamasis (b.l.25-27, t.4) patvirtino kaltinamojo A. J. bei nukentėjusiojo S. K. parodymus apie tai, kad R. M. dalyvavo išvežant S. K. į mišką, be to, R. G. patvirtino A. J. ir R. M. panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto(smūgių sudavimo) aplinkybes, todėl paneigtina R. M. versija, jog įvykio metu jis buvęs kitoje vietoje.

Kaltinamasis A. J. teigia, kad S. K. kartu su R. M. bei kitais vaikinais vežė į mišką, turėdami tikslą atkeršyti už tai, kad šis pagrobė automobilį, tačiau tarp jo ir R. M. dėl ginklo panaudojimo jokio susitarimo nebuvo. Nustatyta, kad nukentėjusiajam į šlaunį šovė kaltinamasis A. J., S. K. aiškina, jog R. M. ginklu jam negrasino. BK 26 str. 1 d. numato, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Anksčiau paminėtas tikslas patvirtina, kad susitarimas tarp bendrininkų buvo tik atkeršyti nukentėjusiajam už pagrobtąjį automobilį, R. M. suprato, kad važiuoja „pamokyti“ S. K. ir dėl to vartoja smurtą. Tačiau byloje surinktais įrodymais nenustatytas joks susitarimas dėl ginklo panaudojimo ir galimų pasekmių. Taigi bendrininkų tyčia neapėmė A. J. veiksmų, susijusių su šlaunies S. K. peršovimu. Šiuo konkrečiu atveju buvo peržengtos susitarimo ribos ir kaltinamojo A. J. paminėti veiksmai nebuvo bendrininkų susitarimo dalykas, todėl R. M. negali atsakyti už vykdytojo ekscesą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis R. M. pagal LR BK 135 str. 1 d. išteisintinas, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Tačiau nustatyta, kad R. M. kartu su A. J. S. K. prieš pastarajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdimą padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir ši veika jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 116 str. 1 d. dispoziciją. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. K. pareiškė neturįs jokių pretenzijų kaltinamiesiems dėl to, kad buvo sumuštas A. J. ir R. M., todėl laikytina, jog nukentėjusysis nereikalauja, kad minėti kaltinamieji būtų nuteisti už veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka. Esant šioms aplinkybėms pradėtas procesas A. J. bei R. M. dėl smūgių sudavimo S. K. nutrauktinas, nes nėra nuketėjusiojo skundo (BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytos aplinkybės, dalis baudžiamosios bylos dėl S. K. suduotų smūgių nutrauktina (BPK 254 str. 4 d.).

Kaltinamojo A. J. veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 1 d., nes tyčia iššovęs S. K. į kairę šlaunį jį sužalojo, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis ir aiškina, jog pataikęs nukentėjusiajam į koją netyčia, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad A. J. ginklą buvo nukreipęs tiesiai į jį ir po to šovė, todėl jis veikė tyčia, nes šaudydamas iš nedidelio atstumo į kojos minkštuosius audinius ar šalia jos (kaip jis nurodo) numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaltinamasis A. J. neteisėtai įgijo, nešiojo didelį kiekį sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų bei neteisėtai įgijo, pagamino šaunamąjį ginklą, kurį nešiojo ir laikė:

1992 m., tikslesnė data nenustatyta, Klaipėdos r., Šilgalių k. esančiame Kairių kariniame poligone iš ten buvusių Rusijos armijos kareivių neteisėtai įgijo 127,89 g fabrikinės gamybos dūminio parako, kuris yra sprogstamoji medžiaga, bei signalinį pistoletą, kurį 2003 m. vasarą nusigabeno į mūrinį garažą, esantį prie „Ryto“ spaustuvės, (duomenys neskelbtini), jį perdirbęs pasigamino šaunamąjį ginklą, kurį po to neteisėtai nugabeno į savo tėvų sodą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taip jį neteisėtai nešiojo. Minėtame sode šį šaunamąjį ginklą neteisėtai laikė iki 2003-11-28, kol jis A. J. nurodytoje vietoje buvo rastas bei paimtas parodymų patikrinimo vietoje. Neteisėtai įgytą paraką jis neteisėtai nugabeno į Klaipėdos r., Lėbartų gyvenvietėje esantį miško masyvą bei užkasė po žeme.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 1992 m. Kairių kariniame poligone iš Rusijos armijos kareivių įsigijo signalinį pistoletą bei paraką. Šį pistoletą perdirbęs į šaunamąjį ginklą, nugabeno pas savo tėvą į sodą, o paraką jis nuvežė į mišką bei užkasė po žeme.

2003-11-20 su A. J. atliekamo parodymų patikrinimo vietoje metu Klaipėdos r., Lėbartų gyv. miške šis parakas buvo rastas užkastas po žeme bei paimtas (b.l. 54-58, t.2).

2003-11-28 su A. J. atliekamo parodymo patikrinimo vietoje metu jo tėvo sode, kuris yra sodininkų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), A. J. nurodytoje vietoje šis pistoletas buvo rastas bei paimtas (b.l. 61-66, t.2).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktame baltos spalvos popieriniame pakete esanti biri, juodos spalvos medžiaga yra svaidomojo poveikio sprogstamoji medžiaga-fabrikinės gamybos dūminis parakas, kurio masė yra 109,43 g. Cilindro formos objektas su laidais yra savadarbis elektrinis degiklis, kuriame yra svaidomojo poveikio sprogstamoji medžiaga-fabrikinės gamybos dūminis parakas, kurio masė yra 18,46 g (b.l. 110-113, t.2).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas pistoletas yra savadarbis lygiavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas panaudojant fabrikinės gamybos signalinio pistoleto vamzdį, rėmus ir paleidžiamąjį-skeliamąjį mechanizmą bei savadarbę įvorę. Tyrimui pateiktas perdirbtas signalinis pistoletas priskiriamas draudžiamųjų šaunamųjų ginklų kategorijai (b.l. 120-122, t.2).

Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo A. J. kaltė dėl šio inkriminuoto nusikaltimo yra įrodyta. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. parodė, kad paraką ir ginklą gabeno 2003 m. vasarą, t. y. šios veikos padarymo metu jau galiojo 2000 m. BK, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 253 str. 2 d., kadangi jis neturėdamas leidimo įgijo, nešiojo didelį kiekį (127,89 g fabrikinės gamybos dūminio parako) sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų bei neteisėtai įgijo, pagamino šaunamąjį ginklą, kurį nešiojo ir laikė. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis disponavo dideliu kiekiu nurodytų sprogstamųjų medžiagų atsižvelgdamas į kiekybines bei kokybines jų charakteristikas.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 1992 m. rado Kairių kariniame poligone 7,62 mm kalibro šovinių, 5, 45 mm šovinių bei artilerijos sviedinį. Iš šio sviedinio išėmęs dalį sprogstamosios medžiagos, ją sulydė į metalinį indą, kurį 2003 m. kartu su šoviniais paslėpė Lėbartų k. esančiame miško masyve. Artilerijos sviedinį jis 2003 m. nuvežė ir paslėpė jo tėvui priklausančiame sode.

2003-11-14 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad Klaipėdos r., Lėbartų gyv. miške A. J. nurodytoje vietoje užkasti po žeme buvo rasti bei paimti 18 vnt. 5,45 mm kalibro bei 20 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių (b.l. 47-49, t.2).

2003-11-28 su A. J. atliekamo parodymo patikrinimo vietoje sode, esančiame sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) A. J. nurodytoje buvo rasta bei paimta artilerijos sviedinio dalis (b.l. 61-66, t.2).

2003-12-17 specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas metalinis cilindro formos objektas yra šaudmens dalis-Rusijos pramoninės gamybos karinio jūrų laivyno artilerijos, 57 mm kalibro skeveldrinis-trasuojantis artilerinis sviedinys. Šio tipo sviediniuose yra apie 150 g padidinto galingumo brizantinės mišininės sprogstamosios medžiagos „A-1X-2“, kurios pagrindiniai komponentai-heksogenas ir aliuminio pudra (b.l. 117-118, t.2).

Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo A. J. kaltė dėl šios veikos padarymo yra įrodyta. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. parodė, kad minėtas sprogstamąsias medžiagas gabeno 2003 m. vasarą. Šios veikos padarymo metu jau galiojo 2000 m. BK, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 253 str. 2 d., nes jis netesėtai įgijo, nešiojo didelį kiekį didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų bei šaudmenis. Teismas mano, kad kaltinamasis disponavo dideliu kiekiu nurodytų medžiagų atsižvelgdamas į kiekybines bei kokybines jų charakteristikas.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2002 m. pavasarį jis Klaipėdos m. turgavietėje nusipirko trotilo briketą, 5,6 mm kalibro pistoletą su 38 vienetais 5,6 mm kalibro šovinių, 29 vnt. 9 mm kalibro šovinių bei 30 vienetų 38 Special kalibro šovinių, iš jų penkis šovinius nugabeno į savo butą, (duomenys neskelbtini).

2003-11-14 atliekant su A. J. parodymų patikrinimą vietoje Klaipėdos r., Lėbartų gyv. Miške, A. J. nurodytoje vietoje buvo rastas bei paimtas gelsvos spalvos briketas, 5,6 mm kalibro pistoletas, 38 vnt. 5,6 mm kalibro šoviniai, 30 vienetų 38 Special kalibro šovinių bei 24 vnt. 9 mm kalibro šovinių (b.l. 47-49, t.2).

Kratos protokole užfiksuota, kad A. J. gyvenamajame bute, (duomenys neskelbtini), buvo rasti bei paimti 5 vnt. 9 mm kalibro šovinių (b.l. 45-46, t.2).

Specialistų išvadose konstatuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu paimti šoviniai yra šaudmenys, paimtas pistoletas yra šaunamasis ginklas (b.l. 125-126, 80-93, 95, 97-100, t.2).

Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas gelsvos spalvos medžiagos briketas yra normalaus galingumo sprogstamoji medžiaga-trotilas, kurio masė yra 204, 97 g (b.l.110-113, t.2).

Kaltinime nurodyta, kad A. J. disponavo didelės sprogstamosios galios sprogstamosiomis medžiagomis, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad trotilas yra normalaus galingumo sprogstamoji medžiaga, todėl šis kvalifikuojantis požymis inkriminuotas nepagrįstai.

Kaltinamojo A. J. veika kvalifikuotina pagal LR BK 253 str. 2 d., nes jis netesėtai įgijo, nešiojo didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų (204,97 g trotilo briketą), šaudmenų (97 vnt.) bei šaunamąjį ginklą ir laikė šaudmenis.

DĖL NETEISĖTO ŠAUNAMOJO GINKLO ĮGIJIMO, NEŠIOJIMO

A. J. neteisėtai gamino, nešiojo šaunamąjį ginklą:

2003 m. sausio – vasario mėn. A. J. prie AB „Klaipėdos kranai“, adresu (duomenys neskelbtini), esančios teritorijos, greta metalinių garažų aptiko dalį lygiavamzdžio šaunamojo ginklo, kurią nugabeno į mūrinį garažą, esantį prie „Ryto“ spaustuvės, (duomenys neskelbtini). Iš aptiktos lygiavamzdžio šaunamojo ginklo dalies neteisėtai pasigamino šaunamąjį ginklą – vienašūvį trumpąjį lygiavamzdį pistoletą, kurį 2003 m. kovo 2 – 3 dienomis, apie 22 – 24 val., atsivežė pas S. K. į jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jį neteisėtai nešiojo, po ko šį šaunamąjį ginklą nugabeno ir paslėpė miško masyve, esančiame Klaipėdos r., netoli Lėbartų gyvenvietės.

Kaltinamasis A. J. dėl šio nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2003 m. pradžioje jis prie AB „Klaipėdos kranai“ garažų surado pistoleto vamzdį, iš kurio pasigamino pistoletą ir 2003 m. kovo mėn. pradžioje jį buvo atsivežęs pas S. K., po to šį ginklą nuvežė ir paslėpė Lėbartų gyv. esančiame miške po žeme.

2003-11-14 atliekant su A. J. parodymų patikrinimą vietoje Klaipėdos r., Lėbartų gyv. miške A. J. nurodytoje vietoje šis pistoletas buvo rastas bei paimtas (b.l. 47-49, t. 2).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad šis tyrimui pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudymui vienašūvis, trumpasis, lygiavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu (b.l. 80-93, t.2).

Aptarti duomenys patvirtina, kad A. J. padarė šią veiką. Ji kvalifikuotina LR BK 234 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), nes jis neteisėtai gamino, nešiojo šaunamąjį ginklą.

DĖL NETEISĖTO ŠAUNAMOJO GINKLO BEI ŠAUDMENŲ ĮGIJIMO, NEŠIOJIMO

Kaltinamasis A. J. neteisėtai įgijo, nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis:

2003 m. kovo 1 – 3 d. Klaipėdos m. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą su šaudmenimis - 7,65 mm pistoletą „Browning“ Nr. 70932 su jame buvusiais 8 vnt. 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinių. 2003 m. kovo 5 d., apie 17 val., A. M. vairuojamu automobiliu šį šaunamąjį ginklą su šaudmenimis atgabeno į Melnragėje esantį mišką ir 2003 m. pavasario – vasaros laikotarpiu juos nugabeno ir paslėpė miške.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2003 m. kovo mėn. pradžioje jis S. K. bute rado „Browning“ pistoletą su jo apkaboje buvusiais šoviniais. Šį ginklą jis už kelių dienų buvo nusivežęs į Girulių mišką, iš kurio ten peršovė S. K. koją bei vėliau jį nugabeno ir paslėpė miške.

Kaltinamasis R. G. parodė, kad jiems būnant pas S. K. namuose jis pas A. J. rankose matė ginklą.

2003-11-14 atliekant su A. J. parodymų patikrinimą vietoje Klaipėdos r., Lėbartų gyv. miške A. J. nurodytoje vietoje šis pistoletas buvo rastas bei paimtas (b.l. 47-49, 50-52, t. 2).

2004-07-23 specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad šis tyrimui pateiktas 7,65 mm kalibro pistoletas- šaunamasis ginklas, t.y. yra pramoninės gamybos „Browning“ pistoletas (b.l. 80-93, t. 2).

Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. J. neteisėtai įgijo, nešiojo šaunamąjį ginklą su šaudmenimis. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 253 str. 1 d., nes įgijęs ginklą ir šaudmenis juos gabeno 2003 m. pavasarį-vasarą, t. y. įsigaliojus 2000 m. BK.

Kaltinamasis R. M. neteisėtai laikė, nešiojo bei realizavo šaudmenis ir sukurstė A. J. pagaminti, nešioti ir laikyti šaunamąjį ginklą, o kaltinamasis A. J. neteisėtai įgijo, gamino, nešiojo šaunamąjį ginklą su šaudmenimis:

2003 m. pavasarį Klaipėdoje, tikslesnė data ir vieta nenustatyta, R. M. neteisėtai laikė ir nešiojo su savimi 4 vienetus 12 kalibro šovinių, kurie yra šaudmenys, bei savadarbį 9 mm kalibro pistoletą, kuriame nebuvo spyruoklės bei apkabos, iki 2003 m. pavasario Klaipėdoje, tikslesnė data ir vieta nenustatyta, nurodytus šaudmenis ir ginklą realizavo, t. y. perdavė A. J. savo vairuojamame automobilyje ir sukurstė jį pagaminti šaunamąjį ginklą – paprašė pistoletą sutaisyti. Po to A. J., įkalbėtas R. M., sutaisė šį pistoletą, tokiu būdu neteisėtai pagamino šaunamąjį ginklą. Tęsdamas nusikaltimą, R. M. nurodė A. J. paslėpti sutaisytą pistoletą, ką A. J. ir padarė - šį ginklą kartu su iš R. M. gautais šaudmenimis nugabeno ir paslėpė miško masyve, esančiame Klaipėdos r., netoli Lėbartų gyvenvietės.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2003 m. pavasarį jis iš R. M. gavo 4 vnt. 12-o kalibro šovinių bei 9 mm kalibro pistoletą, kuriame trūko spyruoklės bei apkabos. R. M. jo paprašė šį pistoletą sutaisyti ir paslėpti. Gautą pistoletą sutaisęs jis nugabeno į Lėbartų gyv. mišką ir padėjęs greta kitų ginklų užkasė po žeme.

Kaltinamasis R. M. dėl šio kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad šios nusikalstamos veikos jis nepadaręs.

2003-11-14 atliekant su A. J. parodymų patikrinimą vietoje Klaipėdos r., Lėbartų gyv., miške A. J. nurodytoje vietoje šis pistoletas bei šoviniai buvo rasti bei paimti (b.l. 47-49, t.2).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu paimti 4 šoviniai yra šaudmenys, o paimtas pistoletas yra šaunamasis ginklas, t.y. perdirbtas 9 mm kalibro dujinis „Reck mod. G5-9PA“ pistoletas (b.l. 80-93, 97-100, t. 2).

Nors kaltinamasis R. M. neigia padaręs šį nusikaltimą, tačiau jo tokie parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kaltinamasis A. J. kategoriškai tvirtina, kad šį ginklą perdirbimui gavęs iš R. M. ir netikėti šiais parodymais nėra jokio pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. yra susijęs su ginklais, nes darant kratas (kratos rezultatai aptarti aprašant kitą veiką) pas jį buvo surasti bei paimti ginklai, specialisto išvada patvirtina, jog šis ginklas yra perdirbtas iš dujinio pistoleto. Be to, kaip nustatyta, A. J. savanoriškai parodė, kur buvo paslėpta daugybė kitų ginklų, kurių jis galėjo teisėsaugos organams neišduoti ir tik vienas iš turimų buvo gautas iš R. M., todėl jo parodymais teismas tiki ir grindžia jais R. M. kaltę. Taip pat pažymėtina, kad su šiuo ginklu A. J. R. M. buvo perdavęs ir 4 vnt. 12 kalibro šovinių. Šautuvo, kad galima būtų šaudyti iš 12 kalibro šovinių A. J. neturėjo, tačiau toks šautuvas bei tokio kalibro šoviniai, darant kratą kaltinamojo R. M. tėvo rūsyje, buvo surastas, todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina kaltinamojo A. J. parodymų patikimumą ir dėl pistoleto „Reck mod. G5-9PA“ priklausomumo.

Taigi visuma šių duomenų leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. M. neteisėtai laikė, nešiojo bei realizavo šaudmenis ir sukurstė A. J. pagaminti, nešioti ir laikyti šaunamąjį ginklą, o kaltinamasis A. J. neteisėtai įgijo, gamino, nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenimis. Kaltinamojo R. M. veika kvalifikuotina pagal LR BK 18 str. 5 d. ir 234 str. 1 d., o kaltinamojo A. J. - pagal LR BK 234 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija ).

Neteisėtas 4 vnt. 12 kalibro šovinių bei savadarbio 9 mm kalibro pistoleto laikymas iki 2003-11-14 A. J. inkriminuotas nepagrįstai, nes ši veika jam yra inkriminuota atskirame epizode.

Kaltinamasis D. R. neteisėtai įgijo, laikė bei realizavo šaunamąjį ginklą, o A. J. šį šaunamąjį ginklą neteisėtai įgijo ir nešiojo:

D. R. 2003 m., tikslesnė data ir vieta nenustatyta, neteisėtai įgijęs šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro pistoletą „Parabelum“ Nr. 9930, jį iki 2003 m. rugpjūčio mėn. nenustatytoje vietoje laikė, po to netoli nuo A. J. tėvų sodo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė šį šaunamąjį ginklą A. J. paslėpti ir taip neteisėtai jį realizavo. Po to A. J. taip šį šaunamąjį ginklą neteisėtai įgijęs, veikdamas pagal D. R. nurodymus, gautą šaunamąjį ginklą „Parabelum“ nugabeno ir paslėpė miško masyve, esančiame Klaipėdos r., netoli Lėbartų gyvenvietės, kur jis 2003-11-14 buvo rastas bei paimtas parodymų patikrinimo vietoje su A. J. metu.

Kaltinamasis A. J. dėl šio nusikaltimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2003 m. vasarą jis kartu su D. R. bei R. M. važiavo pašaudyti į Klaipėdos r., netoli Lėbartų k. esantį mišką. D. R. su savimi turėjo 9 mm „Parabelum“ pistoletą. Pabandę pastebėjo, kad iš šio pistoleto iššauna savaiminiai šūviai, todėl daugiau nešaudė. Pistoletą D. R. paliko pas jį, jis šį ginklą paslėpė miške.

Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino bei parodė, kad šio nusikaltimo nepadaręs. Teigia, kad kaltinamasis A. J. jį apkalba.

Ikiteisminio tyrimo metu 2004-03-29 apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, D. R. patvirtino, jog 2003 m. birželio mėn. važiavęs kartu su A. J. bei R. M. pašaudyti su jų turėtu pistoletu. Taip pat nurodė, kad iš šio pistoleto pasigirdo savaiminiai šūviai, po to jie daugiau šio pistoleto nebandė (b.l. 15-16, t. 4).

2003-11-14 atliekant su A. J. parodymų patikrinimą vietoje Klaipėdos r., Lėbartų gyvenvietės miške, A. J. nurodytoje vietoje šis pistoletas buvo rastas bei paimtas (b.l. 47-49, 50-53 t. 2).

2004-07-23 specialisto išvadoje konstatuota, kad šis tyrimui pateiktas 9 mm kalibro „Parabelum“ pistoletas Nr. 9930 yra šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu (b.l. 80-93, t. 2).

Nors kaltinamasis D. R. neprisipažįsta kaltu dėl šios jam inkriminuojamos veikos, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nuosekliais ir vienodais A. J., D. R. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kurie iš esmės sutampa. D. R. patvirtino A. J. parodymus apie savaiminius šūvius, nurodė, kokie asmenys važiavo šaudyti, bei parodė nežinąs, kieno buvęs ginklas. Taigi kaltinamasis D. R., kaip ir dėl A. V. turto prievartavimo, patvirtino buvimo nusikaltimo vietoje faktą bei laiką, tai atitinka A. J. parodymus, tačiau paneigė savo vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme. Nustatyta, kad A. J. parodymus apie šaudymą iš pistoleto „Parabelum“ davė tik 2005-03-26, kuomet buvo detaliai apklausiamas apie kiekvieno ginklo aplinkybes. Todėl D. R. teiginys, jog jis parodymus, palankius policijos pareigūnams, davė po A. J. apklausos, nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi jokio pagrindo netikėti kaltinamojo A. J. vienodais parodymais apie tai, kad kaltinamasis D. R. su savimi turėjo pistoletą „Parabelum“ bei jį paliko pas A. J., nurodydamas šį ginklą paslėpti. Teismas mano, kad asmuo, nedalyvavęs nusikaltimo padaryme, negalėtų nurodyti jo padarymo laiko, vietos, taip pat ginklo ypatumų (savaiminių šūvių). Šių duomenų visuma leidžia daryti išvada, kad D. R. neteisėtai įgijo, laikė bei realizavo šaunamąjį ginklą, o A. J. šį šaunamąjį ginklą neteisėtai įgijo, nešiojo. Jų veika kvalifikuotina pagal LR BK 253 str. 1 d.

2003 m. birželio 13 d., nakties metu, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto pasiskirstę vaidmenimis iš (duomenys neskelbtini) kiemo, Klaipėdoje, pagrobė M. L. 6200 Lt vertės juodos spalvos automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. A. J. su savimi turėtu prietaisu, skirtu automobilių spynelėms išlaužti, išlaužęs ir tokiu būdu atidaręs priekinių kairės pusės durelių bei užvedimo spyneles, R. M. saugant aplinką, kad A. J. įvykio vietoje neužkluptų bei nesulaikytų policija, pastarasis, sujungęs automobilio užvedimo laidus ir užvedęs automobilį, taip jį su R. M. pagrobė.

Kaltinamasis A. J. dėl šio nusikaltimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2003 m. birželio 13 d. jis kartu su R. M. iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė „Volkswagen Golf“ automobilį. Jis su savimi turėtu prietaisu atrakino šio automobilio dureles, išlaužė užvedimo spynelę bei užvedė šį automobilį, o R. M. tuo metu stebėjo aplinką, kad jo nepamatytų pašaliniai asmenys. Po to šį automobilį jie nugabeno į Ž. garažą, kur R. M. vėliau buvo sulaikytas.

Kaltinamasis R. M. dėl šios vagystės kaltu neprisipažino ir parodė, kad šios vagystės nepadaręs.

2003-07-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykęs pasiimti pavogto automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. buvo sulaikytas įvykio vietoje (b.l. 7-9, t. 3).

Kaltinamasis A. J. dėl šio automobilio vagystės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2003 m. rugsėjo mėn. jis kartu su R. M., T. N. iš (duomenys neskelbtini). namo kiemo pagrobė automobilį „Volkswagen Passat“. Teigia, kad išlaužęs šio automobilio durelių bei užvedimo spyneles jį užvedė, o R. M. tuo metu stebėjo aplinką, kad jo nepamatytų pašaliniai asmenys. Po to šį automobilį nugabenus į (duomenys neskelbtini) esančius garažus minėtą automobilį jo prašymu T. N. išardė.

Kaltinamasis T. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2003 m. rugsėjo mėn. buvo garaže prie „Ryto“ spaustuvės. Ten atvažiavo A. J. su R. M. ir pakvietė važiuoti kartu, automobilyje A. J. su R. M. tarėsi, kalbėjo apie tai, kad vogs automobilį, o jis turės išardyti. Visi trys nuvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie automobilio „Volkswagen Passat“, jis su R. M. liko automobilyje, R. M. paskambino A. J. ir jam privažiavus vogtu automobiliu visi nuvažiavo atgal į garažą. Garaže jis A. J. prašymu automobilį išardė, supjaustė, nuvežė į metalo laužą, kitas detales atidavė A. J..

Kaltinamasis R. M. dėl šio automobilio vagystės kaltu neprisipažino ir parodė, kad joje nedalyvavo.

Iš nukentėjusiojo M. Š. parodymų matyti, kad 2003 m. rugsėjo 24 d. buvo pagrobtas jo automobilis „Volkswagen Passat“, stovėjęs prie namo (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti 2000 Lt žalai atlyginti (b. l. 138-139, t. 5).

2003 m. pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, iš nenustatyto asmens neteisėtai – neturėdamas tam leidimo įgijo šaunamuosius ginklus su šaudmenimis – fabrikinės gamybos 12 kalibro šautuvą „Germanica“ Nr. 665314 su ne mažiau kaip devyniolika 12 kalibro fabrikinės gamybos medžioklinių šovinių ir pistoletą „TT“ Nr. PK 2034 su jame esančiais šešiais 7,65 mm kalibro šoviniais. Šį šautuvą su nurodytais šoviniais nugabeno į savo tėvo J. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį ir iki 2003 m. lapkričio 14 d. 19.40 val. neteisėtai laikė, kol juos šiame bute bei jo pagalbinėse patalpose atliekant kratą surado bei paėmė policijos pareigūnai. Šaunamąjį ginklą - pistoletą „TT“ Nr. PK 2034 su šaudmenimis - šešiais 7,65 kalibro šoviniais nugabeno į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė, iki kol juos nurodytame bute 2003 m. lapkričio 14 d. 15 val. atliekant kratą surado bei paėmė policijos pareigūnai.

2003 m., tikslesnė data nenustatyta, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo netikrą 100 JAV dolerių banknotą, t.y. JAV apyvartoje esantį piniginį vienetą, bei, žinodamas apie šių pinigų netikrumą, juos savo nuomojamame bute laikė iki 2003 m. lapkričio 14 d., 15 val., kol jį šiame bute kratos metu surado bei paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis R. M. dėl šių jam inkriminuotų nusikaltimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad pas jo tėvą nuomojamo buto rūsyje paimtas ginklas bei šoviniai priklauso ne jam, o (duomenys neskelbtini) jis negyveno, todėl nurodytose vietose rasti daiktai yra vaikino, vardu V.