Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-05-16 · Byla Nr. A2.6.-29-188/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
A2.6.-29-188/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-29-188/2017Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00004-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6; 21.9.10; 21.9.11
Registro objektas ROIK: 16063894857(S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gegužės 16 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. J., jo atstovui advokatui D. S., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), patvirtinto 1984 m. įsakymu Nr. X-4449, 126 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2016 m. gruodžio 10 d. 08.30 val. Kėdainių r. sav., Vilainių k., Melioratorių gatvėje vairavo jam priklausantį automobilį VOLKSWAGEN TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,51 prom.), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

R. J. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad jis iš vakaro apie 21 val. su draugais trise išgėrė butelį viskio, butelio talpos neatsimena. Išgertuvių metu valgė minimaliai. Miegoti nuėjo apie 24 val. Atsikėlęs ryte nieko nevalgė ir negėrė, nes skubėjo, turėjo važiuoti į kaimą. Savo alkotesteriu, kuris yra be patikros, pirktas parduotuvėje, pasitikrino girtumą. Alkotesteris parodė nulius, jis tuo alkotesteriu pasitikėjo. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu nustatė 0,51prom. girtumą. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Kadangi jo turėtas alkotesteris rodė nulius, nepraėjus valandai, nuvyko į ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujas, jame rasta 0,39 promilės etilo alkoholio. Gailisi, jei būtų žinojęs, būtų nevažiavęs, dar palaukęs. Anksčiau niekada nėra vairavęs būdamas išgėręs, nėra baustas už viešosios tvarkos pažeidimus. Alkoholį vartoja retai, 1 – 2 kartus per mėnesį, per šventes. Dirba vairuotoju. Žino, kad gali netekti teisės vairuoti transporto priemones, o tai jį sužlugdytų, nes prarastų darbą, o kitos profesijos neturi, yra paėmęs paskolą Swedbank, AB.

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė be jo pilno prisipažinimo taip pat įrodoma administracinės bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 66P-79965159-16 jis nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi (1 - 2 b. l.); Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato VPS PB vyriausiųjų patrulių V. M. ir D. Š. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2016-12-10 apie 08.30 val. Kėdainių r., Vilainių k., Melioratorių gatvėje patikrinimui sustabdžius automobilį Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jį vairavęs R. J. yra neblaivus – alkotesteriu jam nustatytas 0,51 promilų girtumas, vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis perduotas M. R. (4, 5 b. l.); alkoholio tikrintuvo duomenimis - 2016-12-10 08.36 val. R. J. nustaytas 0,51 promilių girtumas (6 b. l.), alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0437 patikros sertifikato Nr. 0433514 kopija (7 b. l.); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (8 b. l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8892/2016 (01), iš kurios matyti, kad R. J. kraujyje, paimtame 2016-12-10 09.30 val., rasta 0,39 promilės etilo alkoholio (19 b. l.); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. 466/2017 (01), kuriame nurodyta, kad pagal etilo alkoholio nustatymo R. J. kraujyje, paimtame 2016-12-10 09.30 val., rezultatus (0,39 prom.) 2016-12-10 08.33 val. (patikros alkotesteriu metu) jo kraujyje etilo alkoholio galėjo būti tarp 0,48 prom. ir 0,61 prom. Pagal atliktus paskaičiavimus galima etilo alkoholio koncentracija R. J. kraujyje (tarp 0,48 prom. ir 0,61prom.) patikros alkotesteriu metu (08.36 val.) apima alkoholio koncentraciją, nustatytą alkotesteriu (0,51 prom.) (51-52 b. l.).

Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, kuris už R. J. padarytą nusižengimą numato griežtesnę nuobaudą.

Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d., BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl R. J. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 126 straipsnio 1 dalį, jis baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. S. prašo sušvelninti R. J. skirtiną nuobaudą: skirti minimalaus dydžio baudą ir sumažinti sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bent per pusę. Nurodė, jog R. J. jau protokolo surašymo metu su pažeidimu sutiko, nurodė, jog gailisi. R. J. yra jauno amžiaus, turi paskolų, dirba, jo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonės vairavimu, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Prašo atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes: R. J. alkoholį vartojo iš vakaro, ryte girtumą pasitikrinimo buitinėmis priemonėmis - savo turėtu nesertifikuotu alkotesteriu, kuris parodė nulius, taigi, ėmėsi priemonių pasitikrinti, ar gali vairuoti. R. J. alkoholį gėrė ne prieš pat važiavimą, jo būsena gerėjo, jis blaivėjo, po patikrinimo alkotesteriu, kuris parodė 0,51 prom. girtumą, po valandos ligoninėje paimto kraujo tyrimas parodė 0,39 prom. Visa tai rodo, kad R. J. nesiekė vairuoti neblaivus, o padarė klaidą. Prašo taikyti ATPK 30¹ str., kuriame numatyta galimybė skirti švelnesnę nuobaudą.

Byloje papildomai pateikti šie dokumentai: darbovietės – MB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika ( 17 b. l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8892/2016 (01) (28 b. l.), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr 10 (29-30 b. l.), sąskaitos išrašas (31 b. l. ).

R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Transporto priemonė (automobilis) laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas, esant neblaiviam, kelia pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šie pažeidimai priskirtini prie itin pavojingų visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą. Paskyrus nuobaudą, pažeidimą padaręs asmuo turėtų suprasti, kad administracinėmis nuobaudomis būtent ir yra siekiama jį priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų jį patį ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t. y. atliktų prevencinį vaidmenį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsirasiančius nepatogumus. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. R. J., žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina pagal darbo pobūdį, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą, tačiau to nepadarė: žinodamas, kad kitos dienos ryte turės vairuoti transporto priemonę, išvakarėse girtavo, miegoti nuėjo tik apie 24 val.

Taikyti ATPK 30¹ str. nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių. Teismas mano, kad R. J. ir jo atstovo nurodytų aplinkybių, tai yra to, kad R. J. yra jauno amžiaus, turi paskolų, su pažeidimu sutiko, gailisi, prieš važiuodamas ėmėsi priemonių pasitikrinti girtumą savo turėtu alkotesteriu, ar gali vairuoti, kas rodo, kad jis nesiekė vairuoti neblaivus, dirba, jo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonės vairavimu, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, netekęs teisės vairuoti transporto priemones prarastų darbą, nėra pakankamo pagrindo laikyti išskirtinėmis, itin švelninančiomis pažeidėjo atsakomybę aplinkybėmis, kurios duotų pagrindą už padarytą teisės pažeidimą skirti jam švelnesnę, nei numatytą sankcijoje, nuobaudą. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. J. anksčiau daugelį kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, daugiausia – už greičio viršijimą, šio pažeidimo padarymo metu turėjo tris galiojančias nuobaudų, po šio pažeidimo padarymo, 2016-12-12 taip pat nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 8 d. (11-16 b. l.), kas rodo, kad R. J. linkęs pažeidinėti KET taisyklių reikalavimus.

R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, daro išvadą, kad R. J., vadovaujantis ATPK 20 str., 30 str., 30² str., skirtina minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – minimalaus dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones minimaliam laikui. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas tyčinis teisės pažeidimas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, neteistas (19 b. l.), dirbantis ( 20 b. l.), teigiamai charakterizuojamas darbovietės. Aptartos aplinklybės rodo, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. J. paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 24 str., 30 str., 30² str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

R. J. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Ramyna ŠidlauskienėIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK: 16063894857 numerį. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai) 53 kabinetą.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu.Nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.