Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių J. J. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta dalyje priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovių J. J. ir K. K. ieškinį atsakovams UAB „Produmus“, D. S. dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės kreipėsi į teimą prašydamos įpareigoti atsakovus UAB „Produmus“ ir D. S. sudaryti su ieškovėmis žemės sklypo nuomos sutartį nurodomomis sąlygomis; priteisti iš atsakovo UAB „Produmus“ 11 756 Lt, D. S. – 5 044 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atkūrus nuosavybės teises į žemę, susidarė situacija, jog negali laisvai disponuoti savo turtu, kadangi žemės sklypas užstatytas pastatais, priklausančiais tretiesiems asmenims – atsakovams. Ieškovės kreipėsi į atsakovus siūlydamos sklypą išnuomoti ar parduoti, tačiau derybos atsakovų iniciatyva nutrauktos. Atsakovai neatlygintinai naudojasi visu žemės sklypu, jame esančiuose statiniuose vykdo komercinę veiklą. Nurodė, jog pareiga sudaryti nuomos sutartį kyla iš Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d.

Vilniaus r. apylinkės teismas 2009-04-20 nutartimi nustatė ieškovėms J. J. ir K. K. terminą iki 2009-05-04 ieškinio trūkumams pašalinti bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį; atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl sutarties sąlygų tvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas konstatavo, jog civilines teises teismas gali apginti tik CK 1.138 str. numatytais būdais. Ieškovės prašo įpareigoti atsakovus sudaryti nuomos sutartį su ieškovėmis ieškinyje nurodytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, sutarties sąlygos sudaromos laisva šalių valia, todėl teismas konstatavo, kad ieškovių reikalavimas sutarties sąlygų dalyje nežinybingas teismui ir dėl to šioje dalyje ieškinį atsisakė priimti.

Atskiruoju skundu ieškovės prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, panaikinti. Nurodo, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d. numatyta ieškovių teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį. Statinių savininkai naudojasi žemės sklypu neteisėtai, nesant jokiam juridiniam pagrindui, piktnaudžiauja savo teisėmis ir atsisako spręsti susidariusią problemą. Todėl apeliantės priverstos kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti atsakovus sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį apeliančių nurodytomis sąlygomis.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas. Ši teisė realizuojama ne bet kaip, o įstatymo nustatyta tvarka, paduodant ieškinį arba pareiškimą (CPK 5 str.), kuris savo turiniu ir forma turi atitikti Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Ieškinio dalykas turėtų būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš Civiliniame kodekse numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Jeigu ieškinys turi formos ar turinio trūkumų, t. y. neatitinka CPK 111 ir 135 str. keliamų reikalavimų, teismas ieškovui nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Kaip matyti iš ieškinio, yra kilęs ginčas dėl žemės naudojimosi sąlygų. Taigi, jeigu teismas laikė, kad ieškovių pareikšto ieškinio dalykas – įpareigoti atsakovus sudaryti su ieškovėmis žemės sklypų nuomos sutartis tam tikromis sąlygomis suformuluotas netinkamai, neatitinka ieškinio dalyko formai keliamų reikalavimų, dėl ko ieškinys negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, jis turėjo nurodyti į šį trūkumą ieškovėms ir pasiūlyti jį pašalinti. Ieškinio dalyko neapibrėžtumas, netikslumas nesudaro pagrindo laikyti, kad byla nenagrinėtina teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p. 293 str. 1 p.), arba, kaip nurodė teismas nutarties motyvuojamoje dalyje, ieškinio reikalavimas nežinybingas teismui.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 137 str. 2 d. 1 p. bei CK 1.138 str. atsisakydamas priimti ieškinį dalyje dėl sutarties sąlygų, kadangi šioje dalyje ieškinys nėra nenagrinėtinas teisme, bet yra netinkamai suformuluotas, todėl vadovaujantis CPK 135 str. 1 d. 4 p. bei 138 str. nustatytinas terminas ieškovėms tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą dalyje dėl kilusio ginčo dėl naudojimosi žeme sąlygų.

Procesinių teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškinį dalyje dėl sutarties sąlygų tvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme, panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.