Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, Vaidai Višinskaitei, dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atstovei L. S., A. J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. surašytas A. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. V. 2011 m. lapkričio 4 d. apie 15 val. 57 min., Elektrėnų sav., kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 48 - ajame km, vairuodamas automobilį Audi A7 Sportback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 100 km/h greičiui, važiavo 165 km/h greičiu (greičio matavimo prietaiso paklaida ± 2 km/h) ir viršijo nustatytą greitį 63 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.

A. J. V. pažeidimo iš esmės nepripažino ir parodė, kad greitis buvo teisingai nustatytas, to neginčija. Skubėjo dėl to, kad skubiai reikėjo pristatyti kraujo komponentus. Galvojo pavažiuosiąs ir tada užsidėsiąs švyturėlį, bet buvo sustabdytas. Pareigūnai nėjo į automobilį žiūrėti, ar yra vežamas kraujas, pasakė, kad byla eis į teismą ir ten reikės aiškintis. Išlipęs iš automobilio iškart sakė, kad vežamas kraujas. Turėjęs ir krovinio važtaraštį, bet pareigūnai į nieką nesigilino. Kraujo komponentai gabenami konteineriuose, kuriuose palaikoma pastovi temperatūra. Kraujas yra supakuojamas ekspedicijoje, kuri išduoda tuos kraujo komponentus pervežimui. Konteineriai, sudėjus kraujo komponentus, važtaraščius ir kitus dokumentus, yra uždaromi ir užplombuojami, dedamas termometras pažiūrėti, ar nebuvo pažeistas temperatūros režimas. Jie atplombuojami ligoninėje, kai atvežamas kraujas, pasirašomi važtaraščiai. Konteineriai yra mėlyni, baltais dangčiais, standartinio nešiojamo šaldytuvo dydžio. Jie pažeidimo dieną, kaip ir visada, buvo sudėti bagažinėje. Atrodo, jų tą dieną buvo trys, bet dviejuose buvo neskubūs produktai, o kraujo komponentai – tik viename. Važtaraščiai yra dedami į konteinerį ir užplombuojami, taip yra jau daug metų. Plomba yra popierinė. Jis, kaip direktorius, gali ją atplėšti. Nurodė, kad važtaraščių su savimi neturi, nes dar lauke eidamas sakė, kad jie yra konteineryje.

L. P. D. parodė lapkritį dirbęs neviešame patruliavime A1 kelyje su Elektrėnų policijos komisariato viršininku G. ir savo porininku vyresniuoju patruliu R.. Neviešas patruliavimas – kai automobilis nedažytas specialiomis spalvomis. Vykdė greičio kontrolę, greičio fiksavimas buvo nustatytas į nuvažiuojančias mašinas. Kryptis buvo nuo Vilniaus į Kauną. N. E. važiuojant pirmąją juosta, juos antrąją juosta aplenkė „Audi“ automobilis. Kitų automobilių tarp jų automobilio ir šio automobilio nebuvo, užfiksuotas automobilio greitis buvo 165 km/h. Netoli Kaišiadorių jis buvo sustabdytas mėlynais švyturėliais ir garsiniu signalu. Vairuotojas buvo informuotas, kad daromas garso įrašas. Tarnybiniame automobilyje buvo surašytas protokolas už greičio viršijimą. Vairuotojas siūlė jų viršininkui išlipti iš automobilio ir susitarti, bet jis nesutiko. Sustabdyto automobilio salone buvo matyti tik vairuotojo asmeniniai daiktai.

L. V. R. parodė vykdęs neviešą patruliavimą, dirbo kartu su kolega P. D. ir policijos komisariato viršininku. Važiavo nuo Lazdėnų link Elektrėnų, vykdė greičio kontrolę. Juos dideliu greičiu aplenkė automobilis, jis buvo sustabdytas, surašytas protokolas. Vairuotojas aiškino, kad jis skuba, veža kraują. Klausė jo dėl dokumentų, bet jis pasakė, kad jų pateikti negali. Prie automobilio priėjęs nebuvo, tai darė vyr. patrulis P. D.. Su vairuotoju automobilyje važiavo dar vienas asmuo.

Liudytojas A. G., parodė dirbantis Elektrėnų PK viršininku. Lapkričio pradžioje dirbo kartu su patruliais, važiavo tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, prižiūrėjo eismą, viešąją tvarką. Juos didžiuliu greičiu aplenkė automobilis. Greičio matuoklis užfiksavo viršytą greitį, parodė 165 km/h. Su tarnybiniu automobiliu jo pavyti negalėjo, nes pagal spidometrą greitis jau siekė 200 km/h. Jis buvo sustabdytas garso signalu. Patrulis P. D. išlipo, vairuotojas buvo pakviestas į tarnybinį automobilį. Informavo, kad bus daromas garso įrašas. Vairuotojas jam siūlė išlipti iš automobilio, susitarti, bet jis tai supratęs kaip bandymą išvengti atsakomybės ir įspėjo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas teigė, kad vykdo visuomenei naudingą veiklą ir kiti pareigūnai šiuos klausimus sprendžia kitaip. Iš aplinkybių buvo matyti, kad būtinojo reikalingumo situacijos nėra. Matė, kad automobilio salone buvo dar vienas asmuo, matė, kad buvo atidaryta bagažinė, krovinio joje nematė. Suprato, kad tuo metu skubus krovinys, dėl kurio reiktų viršyti greitį, nebuvo vežamas. Dokumentų vairuotojas negalėjo pateikti, bet sakė, kad jei reikės, juos pateiks teismui.

Liudytoja E. Z. parodė dirbanti Kraujo donorystės centre. Su centro direktoriumi buvo darbo reikalais Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje. Ten būnant buvo pasakyta, kad Kaune reikalingas donorų kraujas. Jis būna supiltas į maišelius, jie – sudėti į termoizoliacinę tarą. Kiek buvo kraujo, nežinanti. Kiek ji mačiusi, tara, kur jis būna sudėtas, tą dieną buvo viena. Ji buvo bagažinėje. Dokumentai būna sudėti į termoizoliacinę tarą.

Tai, kad A.J. V. automobilis Audi A7 Sportback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav., kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 48 - ajame km, esant leistinam 100 km/h greičiui, važiavo 165 km/h greičiu (greičio matavimo prietaiso paklaida ± 2 km/h), patvirtina schema (b.l. 11), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 8-9), greičio matuoklio Berkut R Nr. 0709071 patikros sertifikatas (b.l. 10).

Iš A.J. V. pateiktų krovinio važtaraščių matyti, jog 2011-11-04 išrašytas krovinio važtaraštis kraujo komponentams (krovinio siuntėjas – Kraujo donorystės centas, Vilniaus padalinys, gavėjas – Respublikinė Kauno ligoninė, pakrovimo vieta – Vilniaus universitetinė ligoninė, iškrovimo vieta – Respublikinė Kauno ligoninė) (b.l. 26).

Kadangi A.J. V. su greičio viršijimo faktu sutinka, tačiau nurodo greitį viršijęs dėl to, kad reikėjo skubiai pristatyti kraujo komponentus, šioje byloje būtina spręsti, ar buvo šie veiksmai padaryti esant būtinajam reikalingumui.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. „Būtinasis reikalingumas“, administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Kad būtinojo reikalingumo aktas būtų teisėtas, reikia tam tikrų sąlygų: 1) pavojus dėl žalos atsiradimo tam tikriems interesams turi būti realus, akivaizdus, o ne tariamas; 2) teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis, būdais, išskyrus žalos padarymą kitam teisės saugomam interesui. Toks gelbėjimo būdas nėra pavojingas visuomenei tik kai jis yra būtina, išimtinė priemonė tam interesui išgelbėti; 3) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji.

Kaip matyti iš byloje apklaustų asmenų parodymų, jie yra prieštaringi. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje apklaustų pažeidimą nustačiusių pareigūnų parodymai yra išsamūs, detalūs ir nuoseklūs – tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodant parodymus teisme. Nenustatyta aplinkybių, leidžiančių suabejoti jų parodymų patikimumu. Liudytojai parodė, kad vairuotojas siūlė viršininkui išlipti iš automobilio ir susitarti, bet šis nesutiko. Sustabdyto automobilio salone buvo matyti tik vairuotojo asmeniniai daiktai. Vairuotojas aiškino, kad jis skuba, veža kraują. Klausė jo dėl dokumentų, bet jis pasakė, kad jų pateikti negali, matė, kad buvo atidaryta bagažinė, krovinio joje nematė. Suprato, kad tuo metu skubus krovinys, dėl kurio reiktų viršyti greitį, nebuvo vežamas. Minėtų liudytojų parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu perklausytas garso įrašas. Iš įrašo galima spręsti, kad A.J. V., būdamas tarnybiniame automobilyje, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nenurodė, kad viršijo greitį esant būtinajam reikalingumui, nenurodė galintis pateikti tai patvirtinančius dokumentus - krovinio važtaraštį, sutiko, kad tai ne tas atvejis, kai buvo galima viršyti greitį, o tiktai siūlė pareigūnams išlipti iš automobilio ir susitarti. Policijos pareigūnai patvirtino, kad nei automobilio salone, nei automobilio bagažinėje krovinio nebuvo. Vienas iš pareigūnų buvo priėjęs prie automobilio ir patvirtino, kad krovinio automobilio salone nebuvo. Taip pat pareigūnai, A.J. V. išėjus pasiimti dokumentų iš automobilio, matė atidarytą automobilio bagažinę ir patvirtino, kad ir bagažinėje krovinio nebuvo. A.J. V. parodė, kad kraujo komponentai gabenami konteineriuose, kurie yra standartinio nešiojamo šaldytuvo dydžio. Nurodė, kad tokie konteineriai buvo trys. Tokio dydžio krovinį pareigūnai neabejotinai būtų pastebėję, jei jis būtų buvęs automobilio bagažinėje. A.J. V. teiginiais, kad buvo gabenami trys konteineriai, verčia suabejoti ir liudytojos E. Z. parodymai, kurios manymu buvo tik vienas konteineris.

Logiškai vertinant susidariusias aplinkybes, A.J. V., veždamas skubų krovinį, ir sustabdytas pareigūnų, turėjo nedelsiant nurodyti padaryto pažeidimo priežastis, pateikti tai patvirtinančius dokumentus (šiuo atveju konteineryje buvusį krovinio važtaraštį, nes konteinerį atidaryti jis turėjo teisę) ir toliau tęsti užduoties vykdymą. To jis nepadarė, todėl teismas itin kritiškai vertina tik bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktą krovinio važtaraštį (b.l. 26), kadangi jo nepatvirtina kiti įrodymai.

Be to, Kelių eismo taisyklių 190 punktas nustato, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360? kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai. Taigi specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais, formaliai gali nepaisyti KET XV skyriaus 133 p. reikalavimų ir esant būtinumui viršyti nustatytą leistiną greitį. Iš bylos medžiagos matyti, kad A.J. V. automobilį vairavo ir greitį viršijo nenaudodamas jokių specialių šviesos ar garso signalų.

Taigi byloje surinkta medžiaga nepatvirtina, kad A.J. V. 2011 m. lakričio 4 d. vykdė skubų tarnybinį pavedimą, reikalaujantį kaip galima greičiau pristatyti būtinus kraujo komponentus kritinėje būklėje buvusiam pacientui, pavojaus dėl žalos atsiradimo tam tikriems interesams nebuvo, tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti buvus būtinajam reikalingumui, šalinančiam administracinę atsakomybę. A.J. V. padarytas KET pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą).

Motyvuojamoji dalis

A.J. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę - galiojančių nuobaudų neturi. Skirtinos nuobaudos - bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, atitinkančios ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytus šių administracinių nuobaudų minimumus. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. ir paskirti 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.