Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 29 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 30 (trisdešimt) parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė –3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo;

3. Bausmės pradžia – 2014 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ankstesnes Komisijos rekomendacijas taip pat yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti būtina sąlyga yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog M. L. priklauso vidutinės rizikos grupei – 81 balas, todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. kovo 17 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, balai, nustatyti 2019 m. lapkričio 23 d. visiškai nepakito, o bendrai nusikalstamo elgesio rizikos balas per visą bausmės atlikimo laiką sumažėjo tik 12 balų, kai tuo tarpu dinaminių balų skaičius yra 41 balas, kurie gali ir turi būti mažinami nuteistojo pastangomis.

11. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

12. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog M. L. bausmės atlikimo metu dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos programose. Šiuo metu dalyvauja integracijos į visuomenę programoje, Lukiškių TI-K dalyvavo geros valios iniciatyvoje „Mąstau apie kitus“, dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S“ ir mokymuose tema „Verslumas ir lyderystė profesinės ir darbinės savirealizacijos procese“, nuteistasis taip pat dalyvauja AA grupės susirinkimuose bei vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu baigė 12 klasių, yra įgijęs suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. Atlikdamas bausmę dirbo, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. Iki suėmimo darbinės patirties neturėjo, išskyrus sezoninius darbus, buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. M. L. vardu gauti vykdomieji raštai 12 044,90 Eur sumai, jis yra atlyginęs – 2 720,25 Eur. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę ketina gyventi seseriai priklausiančiame name, su kuria, kaip teigia nuteistasis jis yra susitaikęs (bausmę atlieka už sesers sužalojimą). Nuteistasis du kartus buvo išvykęs į namus, grįžo laiku be pažeidimų. Už gerą elgesį keturis kartus paskatintas, per visą bausmės atlikimo laiką buvo du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. L. anksčiau teistas septynis kartus, pirmą kartą būdamas aštuoniolikos metų, tačiau su teisėsauga susidūręs nuo keturiolikos metų, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, praeityje jam tris kartus buvo taikytas laisvės apribojimas bei bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau per su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės vykdymo laikotarpius, jis darydavo naujus nusikaltimus, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo bei nesistengė laikytis įstatymų imperatyvų. M. L. ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą bei vieną kartą už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat yra smurtinio pobūdžio. Nuteistojo kriminalinė patirtis rodo, kad taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas jokio poveikio jo elgesiui neturėjo, nes po kurio laiko M. L. vėl nusikalsdavo. Šie duomenys patvirtina, kad pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Nuteistajam ne visada pavykdavo konstruktyviais būdais išspręsti bendravimo problemas, jis greitai susierzindavo, kildavo pyktis, tapdavo agresyvus ir tam įtakos akivaizdžiai turėjo alkoholio vartojimas. Nors teigia, kad ateityje nekils problemų ir jis yra visiškai pasiruošęs gyvenimui laisvėje, vis labiau suvokia savo padarytas klaidas, atsargiau vertina ir alkoholio vartojimo problemą, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija, egocentriškas požiūris bei lankstumo trūkumas leidžia manyti, kad jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms.

13. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog M. L. savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, lygtinai paleisti nuteistąjį teismas gali tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. L. būdamas laisvėje nebenusikals ir kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje išsamiai pasisakė, kad M. L. nusikalstamam elgesiui įtaką darė finansinių lėšų stoka, netinkamai pasirinkti draugai bei mąstymas ir elgesys, todėl, įvertinus nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat ankstesnius teistumus, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš nuteistojo išieškoma suma siekia 12 044,90 Eur., teismas padarė pagrįstą išvadą suabejodamas, jog M. L., išėjęs į laisvę, sugebės tinkamai integruotis į visuomenę bei savo tikslų sieks tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Šią išvadą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai rizikos veiksniai: teisės pažeidimų modelis, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymo ir elgesio problemos bei nuostatos (5-9 b. l.). Šie teismo motyvai pagrįsti byloje pateiktais duomenimis ir analizuojami kartu su kita bylos medžiaga, charakterizuojančia nuteistąjį, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas priimdamas nutartį vadovavosi, tik prielaidomis bei neįvertino M. L. pažangos, yra nepagrįsti.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl lygtinio paleidimo M. L. netaikymo. M. L. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir taip bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, kas rodo, jog jo elgesys yra įvertintas pataisos namų administracijos. Todėl aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs M. L. apeliacinio skundo argumentus visų faktinių duomenų kontekste, sprendžia, jog pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.