Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SP „KURS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autofriga“dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-04 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Prieštaravimuose dėl teismo preliminaraus sprendimo atsakovė prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodo, kad krovinio vežimo sutartyse nustatytas apmokėjimo terminas – 30 dienų nuo CMR originalo su krovinio gavėjo žyma apie krovinio perdavimo užsakovui (atsakovei). Pažymi, kad ieškovė iki šiol nėra pateikusi atsakovei CMR važtaraščių originalų, todėl pastaroji neturi mokėjimo prievolės. Taip pat pažymi, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (CK 1.125 straipsnio 11 dalis ir CMR 32 straipsnis).

Teismo posėdyje ieškovės atstovas iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir argumentus.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėtina atsakovės atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, jog šalys sudarė keturias rašytines krovinio pervežimo sutartis – užsakymus, pagal kurias ieškovė pervežė krovinius ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras. Tarptautiniai pervežimai buvo įvykdyti šalių aptartomis sąlygomis ir atgabenti į iškrovimo vietą ir šias aplinkybes patvirtina Tarptautiniai krovinio važtaraščiai (CMR). Ieškovė išrašė atsakovei 2015 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2701 – 3100 Eur sumai; 2015 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2730 – 1950 Eur sumai; 2015 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2732 – 1900 Eur sumai; 2015 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3019 – 3500 Eur sumai; 2015 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2477 – 3000 Eur sumai; 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2615 – 1775 Eur sumai apmokėti (b.l. 11-70). Ieškovės paskaičiavimais atsakovė pilnai neatsiskaitė, todėl liko skolinga 7450 Eur. Palūkanų pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras priskaičiuota 5 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, viso 377,60 Eur sumai.

Byloje nekilo ginčas dėl pervežimų fakto ir ieškovės nurodomo pagrindinio įsiskolinimo dydžio. Atsakovė ginčija prievolę mokėti už vežimo paslaugos tuo, kad negavo CMR važtaraščių ir ieškovė praleido ieškinio senaties terminą

Tarp šalių susidarė prievoliniai santykiai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovė atsakovei suteikė krovinio vežimo paslaugas. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Nagrinėjamu atveju ieškovė įvykdė savo prievolę, atsakovė jokių pretenzijų jai nereiškė, tačiau už gautas paslaugas pilnai neatsiskaitė, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 7450 Eur skolą už suteiktas krovinio vežimo paslaugas (CK 6.2 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.808 straipsnis, 6.813 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad pagal CK 1.5 straipsnyje reglamentuojamus protingumo ir sąžiningumo principus, šio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalies nuostatas, įpareigojančias šalis atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdant prievolę bendradarbiauti su kita šalimi, darytina išvada, jog krovinio pervežimo paslaugos yra atlygintinos, todėl ir atsakovė privalo imtis veiksmų, kad per protingą terminą atsiskaityti su vežėju. Šiuo atveju krovinio vežimo paslaugos suteiktos daugiau kaip prieš metus iki kreipimosi į teismą, todėl atsakovė kaip sąžiningas ir rūpestingas verslo subjektas privalėjo prašyti pateikti trūkstamus dokumentus, jei jų neturėjo, ar grąžinti ieškovei PVM sąskaitas-faktūras. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė reikalavo iš ieškovės tokių dokumentų. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo aplinkybių dėl minimų PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumo ir jų gavimo.

Sutiktina su ieškovės argumentacija, kad 2016-02-24 raštu atsakovė pripažino įsiskolinimą, nurodydama, kad vėluoja apmokėti ieškovei už 2015 metais suteiktas krovinio pervežimo paslaugas ir įsipareigojo sumokėti skolą dalimis iki 2016-05-31 (b.l. 100-101), o dar vienu raštu atsakovė įsipareigojo likusį įsiskolinimą - 7450 Eur - sumokėti iki 2017-02-01 (b.l. 72-73). Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovė pripažino skolą visa apimtimi, ir nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovė pagrįstai skaičiuoja senaties terminą nuo 2017-02-01, kuris ieškinio padavimo dieną – 2017-04-21 - nėra praleistas, todėl nurodoma skola priteistina (CPK 178, 185 straipsniai).

Konstatavus, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą, tenkintini ir reikalavimai dėl materialinių palūkanų (377,60 Eur) ir procesinių palūkanų priteisimo, pastarąsias skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos - 2017-04-21 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Tuo pačiu darytina išvada, kad ieškinys preliminariu sprendimu patenkintas pagrįstai, nėra pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-04 preliminarų sprendimą (b.l. 104-106).

Palikus nepakeistą preliminarų sprendimą, galutinai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės priteistina ieškovei 1019,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 88 Eur žyminis mokestis, 181,50 Eur dokumentų vertimo išlaidos ir 750 Eur už advokato pagalbą (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsniu teismas

nusprendžia:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. preliminarų sprendimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autofriga“ (juridinio asmens kodas 301542423) ieškovei SP „KURS“ (juridinio asmens kodas 800004341) 7450 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų) skolos, 377,60 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 60 ct) palūkanų, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7827,60 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 60 ct) sumą nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1019,50 Eur (vieną tūkstantį devyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.