Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Onai Žukauskienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 7 klasių išsilavinimą, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 8 klasės moksleivė, teista praeityje: 1. 2010-05-17 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 1 d. 3 p., atleista nuo atsakomybės, įspėjant bei apribojant elgesį 6 mėn., įpareigojant tęsti mokslą bei būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su gydymu nuo narkomanijos ar mokslu. 2010-12- 06 Vilniaus m. 3 apyl. teismo nutartimi pakeistas elgesio apribojimas atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą - Vilniaus vaikų socializacijos centrą;

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 7 klasių išsilavinimą, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbanti, „Gijos“ jaunimo mokyklos 8 klasės moksleivė, praeityje neteista;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. I. 2010-12-28, apie 23.53 val., būdama viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini). sankryžos, Vilniuje, veikdama bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurios tyrimas išskirtas į atskirą, ir R. A., turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, priėjo prie kalbančios mobiliuoju telefonu „Nokia 6300“ D. N. ir visos trys apsupo ją, tuomet ji stvėrė D. N. už rankos ir sudavė jai smūgį kumščiu į veido sritį, sukeldama nukentėjusiajai D. N. fizinį skausmą, ir bendrininkų grupe kartu su asmeniu, dėl kurios tyrimas išskirtas į atskirą, ir R. A. pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną arba pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes nukentėjusiajai stipriai laikius mobilaus ryšio telefoną ir pradėjus šauktis pagalbos, ji išsigando ir pabėgo, tokiais savo bendrais veiksmais, panaudojus fizinį smurtą pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai D. N. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 200 Lt vertės.

Kaltinamoji R. A. 2010-12-28, apie 23.53 val., būdama viešoje vietoje- prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, Vilniuje, veikdama bendrininkų grupe su J. I. ir asmeniu, dėl kurios tyrimas išskirtas į atskirą, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, priėjo prie kalbančios mobiliuoju telefonu D. N. ir visos trys apsupo ją, ir J. I. stvėrus už pastarosios rankos ir sudavus smūgį kumščiu į veido sritį, ji, bendrininkų grupe kartu su J. I. ir asmeniu, dėl kurios tyrimas išskirtas į atskirą, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną arba pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes nukentėjusiajai stipriai laikus mobilaus ryšio telefoną ir pradėjus šauktis pagalbos, ji išsigando ir pabėgo, tokiais savo bendrais veiksmais, panaudojus fizinį smurtą pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai D. N. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 200 Lt vertės.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. I. prisipažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir parodė, jog tos dienos vėlų vakarą ji buvo bare, atėjo D. S., tada jos išėjo parūkyti ir pamatė D. N. Ji, J. I., buvo neblaivi. Kiek buvo išgėrusi, neprisimena. Jos ją sekė iki (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. D. S. pasakė: „Paimam rankinę“. Ji pati norėjo telefono, bet draugėms apie tai nieko nesakė. Jos visos trys priėjo ir apsupo nukentėjusiąją, sustojo iš šonų. Kai nukentėjusioji jų paklausė: „Mergaitės, ko jūs norit ?“, kažkuri iš jų, neprisimena kuri, pasakė: „Telefonas arba pinigai“. Nukentėjusiajai ji, J. I., paėmė už pirštinės ir trenkė kumščiu į veido sritį. Ką R. A. darė tuo metu, ji nematė, lyg stovėjo nuošaliau. Paskui jos pabėgo, nes nukentėjusioji pradėjo šaukti. Labai gailisi, kad taip nutiko. Atsiprašo nuketėjusiosios. Yra nėščia, planuoja su sugyventiniu auginti vaiką, mokytis. Gyvena sugyventinio namuose. Jo motina dirba slaugute, daro teigiamą įtaką jai.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. A. prisipažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir parodė, jog tą dieną ji su D. S. atėjo į tą barą, kur buvo J. I. ir po 10 min. jos išėjo. Ji nevartojo alkoholio. Jos ėjo link tos sankryžos, kur yra „Europa“. Matė, kad ėjo kažkokia moteriškė ir kalbėjo telefonu. Kažkuri iš jų, ar tai J., ar tai D., dabar neprisimena, pasakė, kad reikia užpulti. Ji nebespėjo nieko pasakyti, kad nereikia. Tikslo apiplėšti ji neturėjo. Iš karto visos nubėgo prie D. N. Jos neplanavo nukentėjusiosios apsupti, tiesiog, gal taip sustojo. Tada J. I. sudavė nukentėjusiajai į veidą, moteris pradėjo šaukti, kad ji pareigūnė, kad ją paleistų, kad ko jos nori, ir panašiai. Tada J. I. pradėjo šaukti, kad nukentėjusioji atiduotų telefoną, bet moteriškė labai stipriai jį laikė, tai Jelena tik pirštinę nutraukė. Ji, R. A., per riksmus sakė, kad eitų jos iš čia, kam joms tos problemos, bet gal per tą riksmą jos neišgirdo J. I.. Tada iš balkono pradėjo šaukti kažkoks vyras: „Ką jūs čia darot?“ Ir jos pabėgo. Tada atvažiavo policija ir jas sulaikė. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, tai turbūt pirmas ir paskutinis kartas, kada turi reikalų su policija. Mokslai sekasi gerai. Planuoja baigti 12 klasių, po to įstoti į universitetą ir į užsienį išvažiuoti. Kalinimo įstaigos tikrai nevilioja. Atsiprašo nukentėjusiosios.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. N. parodė, jog iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Tai buvo 2010-12-28, po 23 val. Ji ėjo Kalvarijų gatve, nuo sustojimo, kur sostinės naujasis turgus. Ėjo iš darbovietės kalėdinio vakarėlio. Atėjusi į stotelę pamatė, kad visuomeninis transportas jau nebevažinėja, tada paskambino savo vyrui, G. N., kad jis atvažiuotų jos paimti. Kadangi, jie gyvena Naujininkuose, pagalvojo, kad dar užtruks, kol jis atvažiuos, tai nusprendė eiti link centro Kalvarijų gatve. Ėjo neskubėdama, bet vis dar vyro nesulaukė, kelis kartus buvo išėmusi mobilų telefoną, kad pažiūrėti, kiek valandų ir, kad paskambinti vyrui. Tokiu būdu ji perėjo Kalvarijų gatvę. Kai buvo netoli įvykio vietos, pamatė sau už nugaros tris paneles. Jos tarpusavyje lyg juokavo, kalbėjosi. Ji sunerimo, sulėtino žingsnį, nes pagalvojo, kad jos ją aplenks, tačiau merginos dingo. Tada ji vėl išsitraukė telefoną, kad paskambinti vyrui, kai pakėlė akis, žiūri stovi visos trys tos pačios merginos prieš ją. Iš pradžių Jelena griebė jai už telefono, kurį laikė kairėj rankoj, tačiau, jai nepavyko jo ištraukti. Ji, D. N., pasakė, kad jos atstotų, bet nežiūrint į tai, Jelena sudavė ir pataikė jai į veidą, aišku tai buvo netikėta. Ji pasakė, kad pati yra pareigūnė, pagalvojo, gal jos išsigąs ir pabėgs, bet Jelena pasakė: „Atiduok telefoną“, o kitos merginos ar choru, ar viena po kitos pasakė: „Arba pinigus“. Žiūri, kad merginos niekur nebėga, todėl ji pradėjo rėkti. Kai Jelena sudavė jai į veidą, nei viena iš likusių merginų nepasakė, kad: „bėgam“ ar kažką panašaus. Net kai pradėjo ji rėkti, merginos vis dar stovėjo ją apsupusios. Jelena dar turėjo įžūlumo jai iš rankų pirštinę išlupti. Tada, kai vyras iš gretimo namo sušuko: „Ką jūs čia darot?“, Ramina pasakė: „Bėgam iš čia“ ir nubėgo į tą pusę, iš kur ji matė tas merginas ateinančias. Ji tam vyrui dar padėkojo. Tas vyras pasakė, kad atsargiai reikia elgtis, čia dažnai taip nutinka. Tada ji žiūri, kad vis dar vyro nėra, tai jam ar jis jai paskambino. Tada jis iškvietė policiją, sulaukė patrulių, su jais pravažiavo pro tą rajoną, bet nieko nerado. Tada paliko policininkams savo kontaktinį numerį ir kai susitiko su vyru, policininkai paskambino. Tada privažiavo į nurodytą vietą ir ji atpažino tas pačias merginas. Po įvykio su merginomis bendrauti neteko. Telefono vertė gal 200 Lt. Kaltinamosioms atleistų, jei tos atsiprašytų. Atsiprašius, sutinka taikytis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. N. parodė, jog 2010 gruodžio mėn. jo žmona, D. N., buvo kalėdiniame darbo vakarėly, jis tuo metu buvo namuose. Vakare žmona jam paskambino telefonu ir paprašė ją paimti Žalgirio, Kalvarijų gatvių rajone. Važiavo iš Naujininkų savo automobiliu, pakeliui užvažiavo į degalinę „Alaušas“, šalia buvusio taksi parko pastato. Tuo metu jam paskambino žmona, išgirdo riksmą, tada signalas nutrūko. Po kelių minučių jam pavyko su ja susisiekti, ji pasakė, kad ją užpuolė trys merginos. Jis paklausė, kur ji, tada iš karto paskambino telefonu Nr. 112 ir pranešė apie užpuolimą, nurodė žmonos koordinates ir pats po 10 min. ten prisistatė. Toje vietoje jau buvo policijos ekipažas, du pareigūnai ir jo žmona. Žmona jam pasakė, kad ją užpuolė trys merginos. Policininkai paėmė jo telefono numerį ir pasakė, kad bandys ieškoti merginų. Netrukus perskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad merginos yra sulaikytos netoli užpuolimo vietos. Nuvažiavo, patrulių automobilis stovėjo vietoje, ir žmona pažino merginas, kurios ją užpuolė. Žmona paaiškino, kad kai pakvietė ją parvežti namo, ji ėjo Žalgirio gatve, pastebėjo tris merginas, kurios vėliau ją apsupo, kažkurios iš merginų reikalavo telefono, pinigų. Jei neklįsta, kažkuri iš jų stvėrė telefoną. Žmona suprato, kad jei ji neatiduos, ko yra prašoma, merginos ją užpuls. Tada žmona pradėjo šaukti ir dėka vyriškio, kuris išėjo į balkoną, netoli esančiame name, merginos iš užpuolimo vietos pasišalino. Nuvyko paskui į 1 PK ir žmona surašė pareiškimą dėl šio įvykio. Po šio įvykio bandė aiškintis šią situaciją ne kartą. Gal kuri mergina neprisidėjo prie šio įvykio, bet žmona kategoriškai pasakė, kad tokių veiksmų nebuvo, kitaip sakant, žmona užpuolimo metu suprato, jei neduos prašomų daiktų, tai merginos ją užpuls. Mano, jei būtų viena mergina užpuolimo metu, gal žmona ir būtų apsigynusi, bet kai tave apstoja trys asmenys ir naudoja brutalius veiksmus, nemano, kad ji apsigintų, juo labiau, kas snigo ir buvo slidu. Dėka išėjusio į balkoną vyriškio žmona nebuvo užpulta. Pirmą kartą matė jis ir jo žmona tas merginas.

Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. Š. parodė, jog R. A. globos namuose (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2011 m. birželio 10 d. Apie įvykį jų įstaigoje sužinojo neseniai, gal žiemą. Apklausose nedalyvavo ir nežinojo apie tyrimą. Šiuo metu R. mokosi, lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, gerai mokosi, lanko mokyklą gerai, vidurkis beveik 9 balai, problemų su policija daugiau nebuvo. R. mėgsta žaisti kompiuteriu, šokti, dainuoti. Lanko dailę, socialinį teatrą. Daug renginių globos namuose, tai visur dalyvauja. Yra mažesnė sesuo, tai su ja bendrauja, R. jai kaip motina. Su mama beveik nebendrauja. Prieš tai buvo kitas globėjas R., nes mama buvo kitoje įstaigoje, tai jai teko imtis motinos pareigų. Ji visą laiką labai bijojo dėl šio įvykio. Ji jiems, socialiniams darbuotojams, pasakojo, kad nieko nepadarė, buvo toje kompanijoje, bet stovėjo šalia tų merginų, nieko neatėmė, nepadarė nieko blogo.

Iš 2010-12-29 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 -osios kuopos 2-ojo būrio patrulio S. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-12-29 patruliuojant kartu su G. V., apie 23 val. 55 min., gavo pranešimą, kad yra užpulta moteris (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Nuvykus į įvykio vietą, kreipėsi moteris pristačiusi D. N., bei nurodė, kad ją užpuolė trys merginos, viena iš užpuolikų sudavė per veidą ir pasikėsino pagrobti mobiliojo ryšio telefoną. Pagal nurodytus D. N. požymius buvo sulaikytos trys merginos, kurios prisistatė K. J., R. A., S. B. (b.l. 11).

Abi kaltinamosios J. I. ir R. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, jog ketino apiplėšti nukentėjusiąją. Toks ketinimas kiekvienai kilo savaip. Jų draugė, dėl kurios byla išskirta, norėjo pagrobti rankinę. Kaltinamoji J. I., kaip parodė pati, ketino pagrobti telefoną. Kaltinamoji R. A. parodė, jog nesusigaudė, kaip atsidūrė jos visos prie nukentėjusiosios, apiplėšti lyg nenorėjo nukentėjusiosios, tačiau nuo šios nepasitraukė, draugių neatkalbėjo. Nukentėjusioji parodė, jog ją apsupo trys merginos, tai apsunkino galimybę priešintis. Ji aiškiai girdėjo merginų žodžius, t.y. J. I. pasakė: „Atiduok telefoną“, o kitos merginos ar choru, ar viena po kitos pasakė: „Arba pinigus“. Būtent ši nukentėjusiosios parodymų dalis parodo, jog merginos visos trys ketino ją apiplėšti. Be to, nebūtina kiekvienam iš kartu plėšimą darančių asmenų atlikti aktyvius veiksmus, pakanka stovėti šalia nuketėjusiojo ir tuo apsunkinti galimybę pasipriešinti. Smurtą pavartojo J. I., sudavė kumščiu į veidą. Tą pripažino ir pati kaltinamoji. Kaltinamųjų kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo jų pačių parodymai, nukentėjusiosios D. N., liudytojų G. N., Ž. Š. parodymai, pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys. Taigi, kaltinamųjų J. I. ir R. A. nusikalstama veika tyčinė, nebaigta, nes, nukentėjusiajai stipriai laikant telefoną ir pradėjus šaukti pagalbos, jos, kaltinamosios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios. Kaltinamųjų J. I. ir R. A. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų J. I. ir R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jos prisipažino padariusios nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų J. I. ir R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jos atsiprašė nukentėjusiosios (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų J. I. ir R. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jos veiką padarė veikdamos bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį klausimą, teismas įvertina, jog veiką abi kaltinamosios padarė būdamos nepilnametės, gyveno globos namuose. Šiuo metu J. I. išėjusi iš socializacijos centro, gyvena pas sugyventinį, kaip pati parodė, laukiasi kūdikio, jau yra sulaukusi 18 metų. Abi kaltinamosios nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pati veika smurtinė, tyčinė, apysunkė, nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgiama į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog reali turtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, į pačios nukentėjusiosios poziciją, jog jeigu kaltinamosios prisipažins, gailėsis ir atsiprašys, ji joms atleistų, susitaikytų, kas ir įvyko teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgiama į kiekvienos kaltinamųjų atliktų veiksmų pobūdį, į jų asmenybes. Kaltinamoji J. I. šiuo metu sulaukusi 18 metų amžiaus, moksleivė, gyvena su sugyventinio šeima, laukiasi, nedirba, bausta administracine tvarka (b.l. 127); gydėsi psichiatrijos ligoninėje (b.l. 137); į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašyta (b. 139), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje konstatuojama, kad skirti J. I. psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 141). Kaltinamoji R. A. 16 metų amžiaus, moksleivė, gyvena globos namuose, netekėjusi, vaikų neturi, mokosi l. gerais pažymiais, nebausta administracine tvarka (b.l. 39); nesigydė psichiatrijos ligoninėje (b.l. 42); į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašyta (b.43).

Taigi, šiuo atveju, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog tikslinga kaltinamąsias J. I. ir R. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajai J. I. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas (Lietuvos Respublikos BK 83 straipsnis) ir elgesio apribojimas 9 mėnesiams (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnis), įpareigojant: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajai R. A. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas (Lietuvos Respublikos BK 83 straipsnis) ir elgesio apribojimas 7 mėnesiams (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnis), įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą.

J. I. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 97,98), paliktina galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

R. A. paskirtos kardomosios priemonės - nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b.l. 30,31), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 22) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

atleisti J. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu, 83 ir 87 straipsniais, paskirti J. I. auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją tęsti mokslą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

atleisti R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu, 83 ir 87 straipsniais, paskirti R. A. auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant ją tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

J. I. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. A. paskirtas kardomąsias priemones - nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.