Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, AS-63-584-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-10-15
Bylos Nr.: AS-63-584-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas: akcinės bendrovės „ŽIA valda“

Administracinė byla Nr. AS63 – 584/2010Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „ŽIA valda“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas AB „ŽIA valda“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti kaip nepagrįstą Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-179(7-123/2010) „Dėl AB „ŽIA valda“ 2010 m. gegužės 10 d. skundo“; panaikinti kaip nepagrįstą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 69-105 „Dėl AB „ŽIA valda“ (kodas: 124211277) 2010 m. kovo 15 d. skundo“; panaikinti kaip nepagrįstą Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-05-77-50; atleisti AB „ŽIA valda“ nuo papildomai priskaičiuoto 227 663 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir skirtos 68 299 Lt dydžio baudos; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, t. y. iki sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. S-179(7-123/2010) „Dėl AB „ŽIA valda“ 2010 m. gegužės 10 d. skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 69-105 „Dėl AB „ŽIA valda“ (kodas: 124211277) 2010 m. kovo 15 d. skundo“ bei Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-05-77-50 galiojimą; išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos/ Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės medžiagą, susijusią su AB „ŽIA valda“ mokestiniu tyrimu/ ginču; užtikrinti AB „ŽIA valda“ pateiktos informacijos konfidencialumą, skiriant bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje bei nustatant, kad bylos medžiaga yra nevieša; priteisti iš Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės/ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos AB „ŽIA valda“ naudai jos sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas dėl skundo padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat atstovavimo išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti AB „ŽIA valda“ skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-05-77-50; priėmė AB „ŽIA valda“ skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-179(7-123/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 69-105 bei atleisti pareiškėją nuo papildomai priskaičiuoto 227 663 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir skirtos 68 299 Lt dydžio baudos; nutarė iš atsakovų pašalinti Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 69-105 galiojimą; atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. S?179(7-123/2010) bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)?05-77-50 galiojimą; administracinės bylos Nr. L3203/2010 medžiagą pripažino nevieša medžiaga; nutarė išsiųsti skundo ir nutarties kopiją atsakovui ir įpareigoti iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. pateikti teismui 3 atsiliepimo į skundą egzempliorius, išsiųsti skundo ir nutarties kopiją trečiajam suinteresuotam asmeniui ir pasiūlyti iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. pateikti teismui 3 atsiliepimo į skundą egzempliorius; įpareigojo Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. pateikti teismui mokestinio ginčo bylą pagal Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-179 (7-123/2010).

Teismas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša pažymėjo, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsnio 2 dalimi, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Įvertinęs minėtas įstatymo nuostatas ir atsižvelgęs į skundo bei skundo priedų turinį, teismas manė, jog dėl bylos nagrinėjimo teisme bei bylos medžiagos viešumo gali būti atskleista konfidenciali informacija, todėl siekdamas apsaugoti komercinę paslaptį sudarančius duomenis bylos medžiagą pripažino nevieša.

III.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalis, kuriomis sustabdytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 69-105 galiojimas ir bylos medžiaga pripažinta nevieša panaikinti.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodo, kad pareiškėjui inicijavus mokestinio ginčo procedūrą ir jai vykstant, ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimas yra sustabdytas ir gali būti atnaujintas tik priėmus galutinį vykdytiną sprendimą, šiuo atveju, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl mokestinio ginčo (jeigu pareiškėjas jo neskųstų) ar priėmus galutinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinį sprendimą. Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra pateikęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje taip pat yra numatyta, kad informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Nors CK nepateikia baigtinio ar pavyzdinio informacijos sąrašo, kuri gali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, tačiau tokiai informacijai CK yra keliamas informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo kriterijus, kuris susijęs su ūkio subjekto siekimu tokio informacijos neatskleisti. Paprastai tokia informacija yra susijusi su ūkio subjekto naudojamomis technologijomis, gamybos procesu, verslo vystymo planais, veiklos rinkomis, teikiamų paslaugų kainomis ir pan., tačiau komercine paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal norminių aktų reikalavimus yra laikoma vieša. Taip pat atsakovo manymu, tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ūkio subjekto valdymo organai turi būti priėmę konkrečius sprendimus dėl tokios informacijos pripažinimo komercine paslaptimi (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 3 d.). Tik esant tokioms sąlygoms, būtų pateisinama ABTĮ numatyta viešo proceso išimtis, t. y. bylos ar jos dalies pripažinimas nevieša. Pažymi, jog iš pareiškėjo skundo matyti, kad jame pareiškėjas nurodo, jog jo pateikta informacija turi tikrą komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, todėl jos atskleidimas analogišką veiklą rinkoje vykdantiems ūkio subjektams gali būti žalingas. Tačiau kokia konkreti pareiškėjo skunde ar jos prieduose nurodoma informacija laikytina jo komercine paslaptimi, kodėl šiai informacijai suteikiamas vertingumo ir naudingumo kriterijus, ar ši informacija yra formalizuota, kaip informacija sudaranti komercinę paslaptį, pareiškėjas skunde nenurodo ir nekonkretizuoja. Teismas plačiau nemotyvavo, neanalizavo pareiškėjo pateiktų dokumentų pobūdžio, neatskleidė, kokio pobūdžio informacija yra šiuose dokumentuose ir nenurodė, kodėl ji pripažįstama komercine paslaptimi, todėl, atsakovo manymu, teismas pareiškėjo prašymą tenkino remdamasis vien tik skunde išdėstytu formaliu pareiškėjo prašymu, todėl teismo nutarties dalis, kuria bylos medžiaga pripažįstama nevieša, negali būti laikoma pagrįsta. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tam tikra informacija apie ūkio subjektą įstatymais yra pripažįstama vieša ir ji negali būti laikoma komercine paslaptimi, pvz. CK 2.62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas), CK 2.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia registrui pateikiama informacija yra vieša, todėl, atsakovo manymu, ūkio subjekto steigimo dokumentai, įstatai, steigimo sandoriai, duomenys apie valdymo organus, steigėjus negali būti laikomi komercine paslaptimi, nors iš pareiškėjo skundo priedų matyti, kad dalyje priedų (7, 8, 9) pateikiama būtent tokia informacija. Taip pat Akcinių bendrovių įstatyme numatyta pareiga ūkio subjektams Juridinių asmenų registrui pateikti finansinę atskaitomybę, kurią pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnį sudaro bendrovės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir aiškinimasis raštas. Minėtojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja finansinę atskaitomybę sudaryti tokiu būdu, kad būtų tikrai ir teisingai parodytas įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos, todėl minėti duomenys (skundo priedas Nr. 4) taip pat negali būti laikomi komercine paslaptimi. Teismas, priimdamas nutartį, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Todėl, atsakovo manymu, teismas savo nutartimi nepagrįstai bylos medžiagą pripažino nevieša.

IV.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje ir sustabdytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 69-105 galiojimas ir nutarė reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas AB „ŽIA valda“ prašė pirmosios instancijos teismo pripažinti bylos medžiagą nevieša, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo pateikta informacija turi tikrą komercinę (gamybinę) vertę, dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o jos atskleidimas analogišką veiklą rinkoje vykdantiems ūkio subjektams gali būti žalingas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nekonkretizavo, kokia skunde ar skundo prieduose pateikta informacija turi komercinę (gamybinę) vertę. Su skundu pareiškėjas pateikė priedus – skundžiamų sprendimų kopijas, AB „ŽIA valda“ balanso ir pelno nuostolių ataskaitos už 2009 m. patvirtintus nuorašus, AB „ŽIA valda“ veiklos analizę, AB „DnB Nord“ rašto nuorašą, įmonės įstatų bei vadovo paskyrimą patvirtinančio dokumento nuorašus.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į skundo bei skundo priedų turinį, manė, jog dėl bylos nagrinėjimo teisme bei bylos medžiagos viešumo gali būti atskleista konfidenciali informacija, todėl siekdamas apsaugoti komercinę paslaptį sudarančius duomenis bylos medžiagą pripažino nevieša. Tačiau tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta ir motyvuota ABTĮ 12 straipsnio 2 dalies prasme.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas aukščiau paminėtos teisės normos turinį, yra nurodęs, kad „komercinė paslaptis yra apibrėžta CK 1.116 straipsnyje. Tai gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?499/2006).

Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį patvirtintos metinės finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. To paties įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas.

Kaip minėta, byloje yra pateikta pareiškėjo pelno (nuostolių) ataskaita, balansas, rodiklių analizė, tačiau įvertinus anksčiau minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog ši informacija apie bendrovės finansinę padėtį skelbiama viešai, todėl nelaikytina konfidencialia.

Pažymėtina ir tai, jog bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime skirti direktorių esantys duomenys, vadovaujantis CK 2.62 straipsnio 3 dalies, 2.66 straipsnio, 2.71 straipsnio 1 dalies, Juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, taip pat yra vieši ir negali būti pripažintini konfidencialiais.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pareiškėjo skunde bei pateiktuose dokumentuose esančią informaciją laikyti komercine paslaptimi, nes ji neatitinka komercinės paslapties požymių – tai nėra nevieša informacija, taip pat, kaip minėta, pareiškėjas nenurodė, kokia jo pateikta informacija turi komercinę vertę. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria bylos medžiaga pripažinta nevieša, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį, kuria nutarta administracinės bylos Nr. I-3203/2010 medžiagą pripažinti nevieša medžiaga, panaikinti ir pareiškėjo akcinės bendrovės „ŽIA valda“ prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėVirgilijus Valančius