Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams, įpareigojant per visą paskirtosios bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. M. 2024 m. balandžio 2 d. apie 19.15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), tualeto patalpoje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų R. M., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, ko pasėkoje jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimo su kraujosruva lūpos pogleivyje ir paviršine gleivinės žaizdele, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad A. M. kaltu prisipažino pilnai įvykdęs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. balandžio 2 d., vakaro metu, valandos tiksliai neprisimena, tačiau sutinka su įtarime nurodyta valanda, t. y. apie 19.15 val. jis parsivedė namo, adresu (duomenys neskelbtini), savo sūnų R. M.. Sūnus buvo neblaivus, bendravo su prastos reputacijos asmeniu, t. y. R. K., todėl jis sūnui pradėjo priekaištauti ir liepė eiti miegot. Tačiau sūnus jo prašymų neklausė, nuėjo į bute esančią tualeto patalpą ir atsisėdo ant klozeto. Jis, būdamas neblaivus, susinervino, kad sūnus jo nepaklausė ir dešinės rankos kumščiu sūnui sudavė vieną smūgį į veido sritį, tačiau tikslesnės vietos nurodyti negali, nes neprisimena. Kas vyko toliau ir kaip jį sulaikė policijos pareigūnai, jis neprisimena, nes buvo apgirtęs. Po suduoto smūgio, jis į sūnaus veidą neatkreipė dėmesio, todėl negali pasakyti, ar po jo suduoto smūgio iš sūnaus burnos ar kitos veido vietos bėgo kraujas. Taip pat neužfiksavo, kad po jo suduoto smūgio sūnus būtų surikęs iš skausmo ar kitaip parodęs, kad jam skauda. Sutinka, kad smūgis galėjo sukelti sūnui fizinį skausmą, tačiau jis skausmo sukelti nenorėjo, dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Su sūnumi bute gyvena dviese, įvykio metu kitų asmenų nebuvo. Prieš šį įvykį iš vakaro jis buvo išgėręs apie 0,5 litro, 21 proc. stiprumo vyno „Agdam“, o šio įvykio dieną išgėrė apie 0,3 litro degtinės (2 t., b. l. 18-21). Papildomai apklaustas įtariamuoju A. M. kaltu prisipažino pilnai 2024 m. balandžio 2 d. smurtavęs prieš savo sūnų R. M., pripažino, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tualeto patalpoje, dešinės rankos kumščiu sūnui sudavė vieną smūgį į veido sritį. Dėl jo suduoto smūgio sūnus R. M. galėjo pajusti fizinį skausmą ir dėl to atsirasti įtarime nurodytas sužalojimas, t. y. viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimas su kraujosruva lūpos pogleivyje ir paviršine gleivinės žaizdele. Tokį jo netinkamą elgesį prieš sūnų greičiausiai sukėlė prieš tai vartotas alkoholis ir pačio sūnaus elgesys. Prieš šį įvykį jis neblaivų sūnų parsivedė iš Jiezno miestelio, kur sūnus bendravo su prastos reputacijos asmeniu, t. y. R. K.. Dėl tokio sūnaus elgesio jis sūnui R. M. išsakė priekaištus, liepė eiti miegot, tačiau pastarasis jo neklausė ir, nuėjęs į tualeto patalpą, atsisėdo ant klozeto. Dėl to jis ir sudavė minėtą smūgį rankos kumščiu į sūnaus veido sritį. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, sūnaus atsiprašė, jie susitaikė. Iki šiol jis gyvena pas savo dukrą, adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas dabar yra jo pastovi gyvenamoji vieta (2 t., b. l. 32-35).

Nukentėjusysis R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. balandžio 2 d. apie 19.15 val. jo tėvas A. M. jį parvedė neblaivų namo adresu (duomenys neskelbtini) Prieš tai jis su draugu R. K. vartojo alkoholį, iš viso buvo išgėręs apie 6 litrus alkoholinio alaus. Tėvas į namus jį parvedė nuo parduotuvės „Aibė“, kuri yra toje pačioje gatvėje, kurioje jis gyvena. Tėvas parvedęs namo pradėjo jam priekaištauti, liepė eiti miegoti. Tačiau jis tėvo paliepimo neklausė, nuėjo į tualetą, kur atsisėdo ant klozeto. Jam sėdint ant klozeto, tėvas atidarė duris, pradėjo priekaištauti, kad nenuėjo miegoti ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį ir iš vidaus nestipriai prakirto viršutinę lūpą. Dėl to šiek tiek bėgo kraujas, tačiau nesmarkiai. Kraujas sukrešėjo kelių sekundžių laikotarpyje. Dėl suduoto smūgio jautė momentinį skausmą, kuris truko ne ilgiau kaip 20 minučių. Tėvas dar kurį laiką stovėjo, tačiau tikriausiai pabodo laukti, kada jis eis miegoti, todėl išėjo iš tualeto, o po to iš namo. Tuo momentu jis paskambino į policiją ir pranešė apie patirtą smurtą. Dėl suduoto smūgio ir patirto momentinio skausmo vaistų nuo skausmo nevartojo. Dėl to, kad buvo neblaivus per daug jautriai į viską sureagavo. Buvo atvykę ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie sakė, kad nieko blogo jam nėra, užgis. Kadangi buvo neblaivus į situaciją sureagavo per daug jautriai, todėl atvykusiems pareigūnams nurodė neteisingą skaičių smūgių, kuriuos jam sudavė tėvas. Viso minėto konflikto metu, kaip ir minėjo aukščiau, jam buvo suduotas tik vienas smūgis. Dėl šio įvykio tėvui pretenzijų neturi, jam atleidžia. Paskutiniu metu su tėvu sutaria vidutiniškai, kadangi tarp jų vyksta dažni žodiniai konfliktai kuomet būna abudu neblaivūs. Paskutinį kartą tėvui policiją yra kvietęs maždaug prieš 10 metų dėl tėvo smurtinio elgesio. Tą kartą su tėvu susitaikė vietoje, pareiškimo nerašė (1 t., b. l. 51-54). Papildomai apklaustas nukentėjusysis R. M. parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, tik papildomai nori nurodyti, kad su tėvu A. M. yra susitaikę, dėl jam sukelto fizinio skausmo pretenzijų tėvui neturi. Taip pat nori patvirtinti, kad tėvas nėra pasisavinęs ar pavogęs jo pinigų, t. y. 7 Eur sumos. Kai kvietė policijos pareigūnus, bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, kad tėvas atėmė iš jo pinigus, tačiau minėtus pinigus buvo išleidęs alkoholiui, tik tuo metu jam atrodė kitaip, t. y. kad tėvas juos paėmė. Tėvas jo pinigų neėmė, dėl to pretenzijų jam neturi. Kadangi nepadaryta turtinė žala, jis civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 54-57).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, nukentėjusiojo R. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. 2024 m. balandžio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2024 m. balandžio 2 d. apie 19.15 val. gyvenamojo buto tualeto patalpoje, adresas (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu tėvas A. M., gyvenantis nurodytu adresu, nustatytas 3,05 prom. neblaivumas, sudavė ranka du smūgius į veido sritį ir du smūgius į kaklo galinę sritį neįgalumą turinčiam savo sūnui R. M., gyvenančiam nurodytu adresu, nustatytas 1,00 prom. neblaivumas, taip savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Į įvykio vietą buvo atvykę Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo R. M., į gydymo įstaigą nevežė. A. M. sulaikytas 48 val. (1 t., b. l. 6-11);

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės L. G. 2024 m. balandžio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, kad apie įvykį pranešė smurtą patyręs asmuo – R. M., kuriam nustatytas 1,00 prom. neblaivumas, nukentėjusiajam ant lūpos matosi apdžiūvęs kraujas. Smurtu įtariamas asmuo – A. M., kuriam nustatytas 3,05 prom. neblaivumas. R. M. paaiškino, kad, jam būnant tualete, duris atidaręs neblaivus tėvas A. M. pradėjo su juo konfliktuoti ir sudavė keturis smūgius ranka į galvos sritį, t. y. du smūgius į sprandą ir du smūgius į veidą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. A. M. teigė, kad sudavė tik vieną smūgį sūnui R. M. į veidą, kadangi sūnus neklauso (1 t., b. l. 12-16);

įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Buto koridoriaus priešakinėje sienoje yra pilkos spalvos durys, vedančios į tualeto ir vonios patalpą. Šios patalpos kairėje pusėje yra unitazas, vandens šildymo katilas, skalbimo mašina, dešinėje pusėje yra vonia, įvairios talpos. Apžiūrint kambarius, juose netvarka, daiktai išmėtyti, jaučiasi cigarečių dūmų kvapas. Viename kambaryje matosi išgertuvėms būdingi požymiai, ant stalo yra 1 litro talpos plastikinis butelis nuo alaus, taurelės, neplauti indai, maisto likučiai. Įvykio vietoje vaizdo kamerų, fiksuojančių vaizdą nėra, iš įvykio vietos niekas neišimta (1 t., b. l. 17-18, 19-22, 23-27);

asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrint R. M. veidą, virš viršutinės lūpos matosi kraujosruva, ant lūpų matosi apdžiūvęs kraujas, ant kitų matomų kūno vietų sužalojimų, būdingų smurtiniams veiksmams, nėra (1 t., b. l. 28, 29-30);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 708/2024(02) nurodyta, kad R. M. viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimas su kraujosruva lūpos pogleivyje ir paviršine gleivinės žaizdele padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas negalėjo išsivystyti griūnant. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrukdymą ir sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 45-46);

kitų objektų apžiūros protokolu aprašyti pranešėjo skambučių bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) trys garso įrašai. Pirmas BPC skambučio įrašas – ID 95422202667, skambučio pradžia 2024 m. balandžio 2 d. 19 23 02. Įraše girdėti, kaip vyriškis, prisistatęs R. M., praneša, jog jį muša tėvas, jis pabėgo iš namų, nurodo adresą, kur tėvas prieš jį smurtavo, nurodo, kad lūpa praskelta. Antras BPC skambučio įrašas – ID 95422202667, skambučio pradžia 2024 m. balandžio 2 d. 19 34 37. Įraše girdėti, kaip vyriškis teiraujasi, kada atvyks policija, nurodo, kad jis bijo tėvo, nes jam lūpą prakirto. Trečias BPC skambučio įrašas – ID 95422202667, skambučio pradžia 2024 m. balandžio 2 d. 19 57 26. Įraše girdėti, kaip vyriškis priekaištauja, kad nesulaukia policijos ir greitosios (1 t., b. l. 36-40).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2024 m. balandžio 2 d. apie 19.15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), tualeto patalpoje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų R. M., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, ko pasėkoje jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimo su kraujosruva lūpos pogleivyje ir paviršine gleivinės žaizdele. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiojo duoti parodymai, kad jis jautė fizinį skausmą, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, juolab, kad kaltinamojo kumščiu nukentėjusiajam buvo suduota į gyvybiškai svarbią kūno dalį. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kilo padariniai. Kaltinamasis bylos duomenimis veikė tyčia, smurtavo pieš artimą šeimos narį – sūnų, suprato dėl nusikalstamo elgesio galimas kilti pasekmes.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusysis dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. informuotas 2024 m. birželio 18 d.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sūnų R. M.. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. yra (duomenys neskelbtini), nedirba (1 t., b. l. 78), praeityje teistas už analogišką nusikaltimą, bausmę atlikęs, 2018 m. gegužės 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre stebimas nuo (duomenys neskelbtini), su diagnoze (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89), 2024 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 83TPK-265/2024 nurodyta, jog A. M. nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 125-129). Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, iš esmės pretenzijų neturi, sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. M. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 2 d. 20.30 val. iki 2024 m. balandžio 3 d. 11.58 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius išklausyti elgesio pataisos programą ir visą paskirtosios bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius išklausyti elgesio pataisos programą ir visą paskirtosios bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką A. M. įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 2 d. 20.30 val. iki 2024 m. balandžio 3 d. 11.58 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam A. M. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja L. R.