- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1642-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-63-3-09850-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- J. J. Š.
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1642-459/2015
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-63-3-09850-2013-9)
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. Š. ieškinį atsakovei J. J., trečiajam asmeniui antstoliui G. J. dėl nuosavybės teisės gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę J. J. kartu su daiktais iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog minėtas butas jam atiteko antstoliui G. J. įstatymų nustatyta tvarka perdavus nuosavybėn ginčo butą. Atsakovė, nebūdama buto savininkė, naudojasi jam priklausančiu butu, valdo jį iki šiol, nesant tam teisinio pagrindo, minėtą butą nurodo kaip savo gyvenamąją vietą, nėra perdavusi buto raktų bei buto dokumentų, o jis, būdamas buto savininkas, negali patekti į butą ir naudoti jį savo nuožiūra. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia jo nuosavybės teisę į butą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-07 sprendimu ieškinį tenkino: iškeldino atsakovę J. J. iš ieškovui J. J. Š. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog turto savininkas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojasi kitas asmuo). Atsakovė turi įrodyti, jog jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje neginčijama, kad ieškovas J. J. Š. yra ginčo patalpų savininkas, o atsakovė gyvena ginčo patalpose. Nagrinėjamoje byloje atsakovė taip pat iš esmės neginčija to fakto, kad ji naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis, tačiau nurodo, jog ginčo butu naudojasi teisėtai. Minėtas atsakovės teiginys yra nepagrįstas, kadangi atsakovė J. J. neįrodė, kad ji, neišsikeldama iš ginčo buto, elgiasi pagal įstatymo reikalavimus, t. y. kad ją su buto savininku sieja kokie nors sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ji turi teisę gyventi bute. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovė pažeidžia ieškovo, kaip ginčo buto savininko, teisę naudotis bei valdyti jam nuosavybės teise priklausančiu butu. Ieškovas pats savo nuosavybės teisės neapribojo, savo teisės naudotis butu atsakovei neperdavė, valdo butą teisėtu pagrindu, todėl yra pagrindas iškeldinti iš atsakovę ieškovui priklausančių patalpų, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog teismas ignoravo atsakovės argumentus, kad turto perdavimo išieškotojui aktas turi esminį trūkumą – vykdomajame dokumente yra nurodyta ne ta suma, dėl kurios buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Teismas nesilaikė pareigos būti aktyviam, nors ši byla yra viešo pobūdžio: ieškinyje prašoma iškeldinti atsakovę iš paskutinės gyvenamosios vietos. Mano, jog teismas šioje byloje turėjo įžvelgti viešąjį interesą, peržengti ieškinio reikalavimo ribas bei atmesti ieškinį dėl to, jog yra pagrindas pradėti išieškojimą naujo vykdomojo dokumento pagrindu. Taip pat nurodo, jog ketina inicijuoti bylą, kurioje ginčys vykdomąjį dokumentą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodomi motyvais, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi teisę skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima išnagrinėti bylos rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas ginčo patalpų savininkas, pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovę iš jo gyvenamųjų patalpų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso normas. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Šiuo atveju šalių nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, šalys nebuvo sudariusios nuomos, panaudos ar kitokių sutarčių, dėl to byloje taikytinos Civilinio kodekso 4.95 str. nuostatos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.
Savininkas, reikšdamas reikalavimą išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Atsakovė tuo tarpu turi įrodyti, jog jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šalys neginčija tų aplinkybių, kad ieškovas yra ginčo patalpų savininkas, o atsakovė gyvena ginčo patalpose. J. J. Š. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę įgijo 2013-06-19 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 3.6.-54266 pagrindu (b. l. 8). Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodo, jog turto perdavimo išieškotojui aktas turi esminį trūkumą – vykdomajame dokumente yra nurodyta ne ta suma. Kolegija pažymi, jog šis atsakovės argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas yra teisėtas ginčo buto savininkas. Civilinio proceso kodekso 702 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Ieškovas šio akto pagrindu įregistravo nuosavybės teisę į butą Nekilnojamojo turto registre. Taigi, kol įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas turto perdavimo išieškotojui aktas ir teisinė buto registracija, ieškovas laikytinas teisėtu turto savininku. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė J. J. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais antstolio G. J. 2013-06-19 Turto perdavimo išieškotojui aktą bei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centre J. J. Š. vardu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-07 sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 43-48), Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 49-52). Atsakovė nurodo, jog ketina ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau šios bylos kontekste, kol nėra teismo sprendimo, kuriuo būtų nuginčyta ieškovo nuosavybės teisė, tai neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovė iš esmės neginčija to fakto, kad ji naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis, tačiau atsakovė neįrodė, kad ji, neišsikeldama iš ginčo buto, elgiasi pagal įstatymo reikalavimus, t. y. kad ją su buto savininku sietų kokie nors sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ji turi teisę gyventi bute. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė pažeidžia ieškovo, kaip ginčo buto savininko, teisę naudotis bei valdyti jam nuosavybės teise priklausančiu butu, todėl pagrįstai iškeldino atsakovę iš ieškovui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovė teigia, jog šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas turėjo peržengti ieškinio reikalavimo ribas. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp dviejų fizinių asmenų privačių teisinių santykių srityje, jis nėra susijęs su tam tikrų socialiai jautrių grupių interesais, todėl pirmosios instancijos teismas buvo saistomas pareigos išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.