Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri to paties teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;

5. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį – subendrinta 44 MGL (2 200,00 eurų) dydžio bauda;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2 000,00 dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis V(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, 2017 m. lapkričio 10 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, teistumui išnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. ir D. V., veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje ir su kitu nenustatytu asmeniu, 2021 m. lapkričio 12 d. 01.20 min., Kaune, V. K. pr. 131 garažų masyve, D. M. atsuktuvu išlaužus automobilio abiejų priekinių durelių spyneles, įsibrovė į užrakintą V. S. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio salono pagrobė V. S. turtą: 5 eurų vertės automagnetolą, 6 eurų vertės vienkartinę elektroninę cigaretę „Whoop“ ir 3 eurų vertės mobilaus ryšio telefono kroviklio laidą, bendrais veiksmais padarydami V. S. 14 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. M. ir D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2022 m. kovo 28 d. akistatos tarp D. M. ir D. V. protokole užfiksuota, kad D. V. D. M. parodymus patvirtino iš dalies, kadangi pačioje pradžioje prie „Audi A4“ automobilio priėjęs jis nebuvo, buvo priėję D. su vyriškiu, patikrinti, ar automobilis yra atrakintas. Tiksliai neprisimena, galėjo būti, kad D. jo paprašė minusinio atsuktuvo, prasukti spynelėms. Galėjo būti, kad šį atsuktuvą jis vežiojosi savo mašinoje ir D. jį davė. Kai D. prasuko spyneles, tuo metu jis sėdėjo savo mašinoj, o vyriškis buvo lauke kažkur tarp jo ir „Audi A4“ automobilio. Neprisimena, ar matė, kaip atsidarė „Audi A4“ automobilio priekinės durelės, kurios tiksliai durelės, taip pat neprisimena. Momento kaip D. atidavė jam atsuktuvą, nepamena, mano jis jį jam atidavė. Kur šiuo metu yra atsuktuvas nežino, net neįsivaizduoja, jo surasti negalėtų. Prasukęs spyneles D. nuėjo link įvažiavimo į garažus. Jis į automobilio „Audi A4“ vidų įlindęs nebuvo, mano, kad į jį buvo patekęs jam nepažįstamas vyriškis, kuris buvo kartu su D. Ž. gatvėje. D. M. paaiškino, kad buvo neblaivus, buvo išgėręs nemažai degtinės, alaus. Tai turėjo įtakos jo veiksmams, nes blaivus jis taip tikrai nepasielgtų. D. buvo blaivus, nes vairavo mašiną. Su jais buvęs jam nepažįstamas vyriškis buvo stipriai neblaivus, jau kai jis priėjo prie jo (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis buvo stipriai neblaivus. Prisimena, kad kartu su vyriškiu gėrė alų. D. V. patvirtino D. M. parodymus ir parodė, kad prisimena, kad įvykio metu jam iš pažiūros D. ir vyriškis buvo neblaivūs, jis buvo blaivus (2 t., b. l. 146–149).

2021 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia minėto garažo stovi automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matyti atidarytas minėto automobilio variklio skyriaus dangtis. Apžiūrint minėtą automobilį matyti sugadinta kairės pusės priekinių durelių atrakinimo spyna. Taip pat matyti sugadinta ir dešinės pusės priekinių durelių spyna. Automobilio salone panelėje ties viduriu matyti tuščia ertmė bei iš jos kyšantys laidai su jungtimis. Nuo minėtų jungčių ant sterilaus vatos tampono paimti galimai biologinės kilmės pėdsakų pavyzdžiai (1 t., b. l. 23–32).

2022 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl telefono numerių išklotinių analizės matyti, kad atlikus D. M. ir D. V. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų pokalbių išklotinių analizę nustatyta, jog D. M. telefono numeriu aktyviai naudojamasi bokšto Nr(duomenys neskelbtini)diapazone, t. y. (duomenys neskelbtini), pagal gautą informaciją D. M. netoli adreso (duomenys neskelbtini), dirbdavo, t. y. (duomenys neskelbtini)nakties metu, todėl asmens telefonas patekdavo į bokšto celės diapazoną. Pagal nukentėjusiojo pareiškimą, automobilis stovėjo prie garažų masyvo, adresu (duomenys neskelbtini). Toliau analizuojant D. M. išklotinę matoma, kad D. M. skambina savo draugui D. V. 2021 m. lapkričio 11 d. 22 val. 14 min., t. y. likus kelioms valandoms iki vagystės, tačiau pastarasis neatsiliepė. Vėliau 22 val. 15 min. D. M. parašo SMS žinutę. Po maždaug pusės valandos, t. y. 22 val. 52 min. D. M. susiskambina su D. V., jų pokalbis trunka 15 sekundžių, pagal tel. Nr. mobilusis telefonas rišasi prie bokšto celės Nr. (duomenys neskelbtini), tai reiškia jog D. M. bendraudamas su D. V. būna darbo vietoje saugomame objekte. 23 val. 35 min bokštų celių buvimo vieta keičiasi, kadangi D. M. naudojasi mobiliuoju internetu, jo telefonas rišasi prie bokšto numeriu (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog asmuo galimai atvyko į vietą, kur buvo vykdoma vagystė, kadangi bokštų celių diapazonas apima ir teritorijos adresą (duomenys neskelbtini), kur ir buvo įvykdyta vagystė. 2021 m. lapkričio 12 d. 00 val. 52 min. vėl keičiasi bokštų celių adresas, t. y. asmuo galimai išvažiuoja iš įvykio vietos. 2021 m. lapkričio 12 d. 04 val. 45 min. D. V. išsiunčia D. M. keletą SMS žinučių, vėliau bendrauti asmenys nustoja. D. M. per visą laikotarpį tuo adresu daugiau nevažiuoja. Tai reiškia, jog D. M. su D. V. galimai įvykdę vagystę pasišalina, tarpusavyje telefonu stengiasi nebendrauti, nes nėra telefono sujungimų. Analizuojant D. V. išklotinę matyti, jog pastarasis aktyviai naudojasi mobiliojo ryšio priemone. Dažniausiai numeris naudojamas bokšto Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal turimą informaciją D. V. dažnai būna namuose, kadangi jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), patenka į bokšto celės 407A diapazoną. Vagystės naktį, D. V. telefonas didžiąją laiko dalį buvo išjungtas, todėl nustatyti, ar asmuo buvo įvykio vietoje, galimybės nėra, tačiau naktį prieš vagystę bei po vagystės, asmenys bendravo tarpusavyje SMS žinutėmis, bendravimo metu apie 04 val. D. V. telefonas patenka į bokštų celių (duomenys neskelbtini) diapazoną. Pagal gautas abi telefonų numerių išklotines matyti, kad po įvykio tiek D. M., tiek D. V. būna kartu, kadangi D. V. telefonas jungiasi prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), o D. M. telefonas jungiasi šalia esančioje gatvelėje, t. y. prie bokšto (duomenys neskelbtini). Pagal išanalizuotą išklotinę galima daryti prielaidą, jog asmenys galėjo įvykdyti vagystę kartu. Tęsiant analizę nustatyta, kad dažno bendravimo su kitais telefono numeriais nėra, pokalbiai daugiausiai trunka iki 100 sekundžių (1 t., b. l. 119–120).

2022 m. kovo 3 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas 2022 m. kovo 3 d. pateiktas D. V. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Atidarius teksto pranešimus, matomas pranešimas nuo adresato, pavadinimu „Dainius Freda“. Pranešime matomas tekstas: „Tik apie trečią asmenį nieko nesakyk kažką sugalvok“. Pranešimas gautas 2022 m. kovo 3 d. 09:03:36 val. (1 t. b. l. 135–138).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamieji, tiek apklausiami teisiamojo posėdžio metu, tiek ir atliekant ikiteisminį tyrimą savo kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą pripažino visiškai. Tiek D. M., tiek D. V. patvirtino, kad jie dar 2021 m. lapkričio 11 d. susitiko (duomenys neskelbtini), kur D. M. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Šią aplinkybę patvirtina 2022 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl telefono numerių išklotinių analizės pateikta informacija, iš kurios matyti, kad D. M. telefonu aktyviai naudojosi bokšto Nr. (duomenys neskelbtini). D. M. skambino D. V. 22 val. 14 min., tačiau pastarasis neatsiliepė. 22 val. 15 min. D. M. parašė SMS žinutę, o 22 val. 52 min. D. M. susiskambino su D. V., jų pokalbis truko 15 sekundžių. Šios aplinkybės, vertinant jas ryšium su kaltinamųjų parodymais, patvirtina, kad susiekę telefonu, jie po kurio laiko susitiko, tačiau, priešingai nei tvirtino kaltinamasis D. V., jie susitiko ne anksčiau kaip po 22.52 val., o ne apie 21 val.

Iš minėto 2022 m. balandžio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jau 23.35 val. taigi po minėto pokalbio praėjus vos 43 min. kaltinamojo D. M. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie bokšto, esančio ties nusikalstamos veikos įvykdymo vieta. Kaltinamasis D. V. tvirtino, kad jis pas D. M. į (duomenys neskelbtini) g. vyko iš savo darbo vietos (duomenys neskelbtini), iki kurios, remiantis viešai interneto tinklalapyje „Google Maps“ prieinamais duomenimis, yra ne mažiau kaip 16 km atstumas, o nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini)yra ne mažesnis kaip 5,7 km atstumas, taigi per maždaug 43 minutes D. V. automobiliu iš savo darbovietės iki (duomenys neskelbtini) turėjo nuvykti apie 22 km. Įvertinus, be kita ko, ir tai, kad kaltinamasis D. V. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad važiuodamas dar užsuko į degalinę, akivaizdu, jog kaltinamieji susitiko ne, kaip patys teigė, pasivažinėti, praleisti laiką, o vos susitikę netrukus vyko į įvykio vietą.

Abu kaltinamieji patvirtino, kad su jais tiek Žeimenos g., tiek ir vėliau nusikalstamos veikos įvykdymo vietoje buvo trečias asmuo, kurį įvardyti jie atsisakė. Nors kaltinamieji tvirtino šio asmens nepažįstantys, vis dėlto, įvertinus 2022 m. kovo 3 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotą kaltinamųjų susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis turinį, tai yra D. M. D. V. jau vykstant ikiteisminiam tyrimui (2022 m. kovo 3 d. 09:03:36 val.) siųstą žinutę: „tik apie trečią asmenį nieko nesakyk, kažką sugalvok“ (1 t. b. l. 135–138), akivaizdu, jog tam tikri duomenys apie trečią asmenį kaltinamiesiems galėjo būti žinomi. Teismo vertinimu, priešingu atveju, jokios informacijos apie asmenį nežinant, pagrindo prašyti apie šį asmenį „nieko nesakyti“ nebūtų buvę. Nepaisant to, nei vienas iš kaltinamųjų nenurodė, kad šis asmuo būtų nepilnametis, nesulaukęs galimo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn amžiaus, ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalintis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, todėl kaltinime pagrįstai kvalifikuojama, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji įvykdė bendrininkų grupėje tiek tarpusavyje, tiek ir su šiuo asmeniu.

Be to, nors kaltinamieji, kaip jau minėta, savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino visiškai, vis dėlto, apklausiant juos teisme jie akivaizdžiai siekė sumenkinti individualiai savo vaidmenį veikos padaryme. Iš kaltinamojo D. V. parodymų matyti, kad jis į garažų masyvą užsuko paprašytas D. M. ar nepažįstamojo. Tuo tarpu D. M. šios aplinkybės nepatvirtino. Vis dėlto, įvertinus jau aptartą trumpą laiko tarpą, per kurį kaltinamieji atvyko iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini)pr. esančius garažo masyvus nakties metu, pagrindo teigti, jog D. V. atvykimo į šią gana nuošalią vietą aplinkybės bent bendrais bruožais negalėjo būti žinomos. Teismas atmeta kaip logiškai nepagrindžiamus jo posėdžio metu išsakytus argumentus, kad nuo (duomenys neskelbtini), apie 6 km jis savo darbo metu, savo automobiliu vyko paprašytas D. M. ar kito nepažįstamo asmens, nepasiteiravęs ar pats nesuprasdamas šios kelionės tikslo. Iš D. M. parodymų matyti, jog atvykus į įvykio vietą jis paprašė D. V. atsuktuvo, siekdamas atrakinti garažo masyve buvusią svetimą transporto priemonę. Kaltinamasis teigė, kad jam pavyko atrakinti tik vienų durelių spyną, kadangi pirmasis bandymas nebuvo sėkmingas. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis kartu su policijos pareigūnais apžiūrėjęs automobilį rado abejas pradarytas priekines automobilio dureles, o kaltinamasis D. M. neneigė, kad savo veiksmais jis sugadino ne tik abejas dureles, bet ir jų spynas. Iš kaltinamojo D. M. parodymų matyti, jog atlikęs šiuos veiksmus jis nuo automobilio pasitraukė toliau, link įvažiavimo į garažų masyvą, kadangi turėjo tikslą stebėti, ar į šią teritoriją neatvažiuos kiti asmenys. Teismo vertinimu, nei vienas iš kaltinamųjų nepagrindė tokio veiksmo tikslo, jeigu nei vienam iš jų nebuvo žinoma apie vykdomą neteisėtą veiką. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. V. nurodė, kad atvykus į garažų masyvą, jis automobilį pasistatė maždaug 10 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo transporto priemonės, o apklausiamas teisme jis šią aplinkybę patvirtino, papildomai paaiškinęs, jog tuo metu, kai D. M. ir jam nepažįstamas asmuo buvo prie automobilio „Audi“, jis nuo jų stovėjo maždaug 4 metrų atstumu, kas, įvertinus ir tai, kad buvo atidarytas ir minėto automobilio kapotas, sudaro pagrindą spręsti, jog jis neabejotinai turėjo galimybę matyti šių asmenų atliekamus veiksmus. Teisme kaltinamasis patvirtino, kad minėtų asmenų veiksmų jis nesustabdė, nieko nesakė juos matydamas, priešingai, jau paaiškėjus, kad garaže buvo nukentėjusysis, jis šiuos asmenis, jiems pabėgus iš įvykio vietos, radęs pakeliui toliau vežė savo automobiliu, kurį vėliau davė naudoti D. M.. Pažymėtina, kad vagystės naktį D. V. telefonas didžiąją laiko dalį buvo išjungtas, tačiau prieš vagystę bei po jos jis telefonu aktyviai naudojosi, bendraudamas su D. M.. Nukentėjusysis V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jam atidarius garažo duris, jis prie automobilio matė du asmenis, vienas kurių nubėgo link pagrindinio kelio, o kitas įsėdo į kitoje pusėje įvažiavimo stovėjusį automobilį „Opel Astra“. Abu kaltinamieji patvirtino, kad šis automobilis priklausė būtent D. V. ir jis įvykio vakarą jį vairavo, taigi, vertinant nukentėjusiojo parodymus, kuriais abejoti jokio objektyvaus pagrindo nėra, akivaizdu, jog D. V. buvo prie nukentėjusiojo automobilio, o nuo jo pasitraukė tik nukentėjusiajam atidarius garažo patalpos duris. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad kaltinamasis D. V. neabejotinai žinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką ir prie jos darymo prisijungė, transporto priemone nugabendamas bendrininkus į įvykio vietą, suteikdamas įrankį svetimai transporto priemonei atidaryti bei išgabendamas bendrininkus automobiliu iš įvykio vietos.

Įvykio aplinkybes objektyviai patvirtina nukentėjusiojo V. S. prie bylos medžiagos pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo apžiūrėtas ir ikiteisminio tyrimo metu. Įraše matomas laikas yra 01.20 val., matyti garažo teritorijoje judantys juodi šešėliai ir netrukus, praėjus mažiau kaip minutei, ties įėjimo dešine puse pasirodžius šviesai, matomas vienas asmuo, bėgantis nuo garažo ir, vos kelių metrų atstumu paskui jį iš karto išbėgantis antras asmuo. Netrukus po to, praėjus kelioms sekundėms, iš garažų teritorijos išvažiavo transporto priemonė ir pasuko ta pačia kryptimi, kuria bėgo minėti asmenys. Iš 2022 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl telefono numerių išklotinių analizės užfiksuotų duomenų matyti, kad D. M. nuo 23 val. 35 min D. M. naudojosi mobiliuoju internetu, jo telefonas rišosi prie bokšto numeriu (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog asmuo atvyko į vietą, kur buvo vykdoma vagystė, kadangi bokštų celių diapazonas apima ir (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 12 d. 00 val. 52 min. jo bokštų celių adresas keičiasi, t. y. asmuo galimai išvažiuoja iš įvykio vietos. Sugretinus šiuos įrodymus tarpusavyje, daroma išvada, jog tiek D. M., tiek ir D. V. buvo garažų masyve įvykio metu su trečiu nenustatytu asmeniu, iš kur vėliau pasišalino, vienas iš jų išvykdamas automobiliu, o kitas išbėgdamas. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad šiems abiem asmenims buvo žinoma apie tai, kokie veiksmai atliekami garažų masyve ir ko jais yra siekiama, jie abu savo veiksmais prisidėjo prie bendro tikslo įgyvendinimo ir, nepaisant to, kad tvirtino patys kaltinime nurodytų daiktų iš automobilio nepaėmę, savo bendrais veiksmais prisidėjo prie tikslo įvykdyti vagystę įgyvendinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmenų, veikiančių bendrai, kaltei konstatuoti nėra būtina, kad kiekvienas iš jų realizuotų visus inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančius veiksmus. Šiuo atveju, teismo vertinimu, tiek D. V., tiek D. M. savo veiksmais reikšmingai prisidėjo prie nusikalstamos veikos darymo, iš įvykio vietos pasitraukė tik po to, kai paaiškėjo, kad garaže buvo ir nukentėjusysis, pastarojo parodymais apie iš jo transporto priemonės pagrobtus daiktus pagrindo abejoti nėra, todėl konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamieji D. M. ir D. V. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrobdami iš automobilio, į kurį įsibrovė ir kuris šiuo atveju, remiantis teismų praktika, laikomas saugykla, kaltinime nurodytą V. S. 14 Eur vertės turtą, padarydami nukentėjusiajam turtinę žalą. Šie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka visus būtinuosius subjektyviuosius bei objektyviuosius BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

D. M. ir D. V., veikdami tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, D. M. atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos, D. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai įvykdyti (nors jo neblaivumo laipsnis tyrimo metu nebuvo nustatytas, tačiau abu kaltinamieji patvirtino, kad D. M. prieš įvykį vartojo alkoholį ir buvo neblaivus). D. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Abu kaltinamieji yra anksčiau teisti, D. M. teistas 8 kartus, o D. V. – 6 kartus, tačiau dėl dalies jam anksčiau priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teistumai yra išnykę, o paskutinysis nuosprendis jam nėra įsiteisėjęs. Abu kaltinamieji bausti administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, o ankstesni jų teistumai buvo susiję su, be kita ko, turtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Kaltinamasis D. M. vykdo individualią veiklą, o D. V. registruotas Užimtumo tarnyboje, jie nukentėjusiojo atsiprašė, o duomenų apie jiems pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra gauta. Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra vertinama kaip itin didelė, abu kaltinamieji nevengia jos atlyginti, D. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė žalos iki šiol neatlyginęs tik dėl to, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra itin sudėtinga. Įvertindamas šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog tiek kaltinamųjų asmenybės, tiek ir jų ankstesnius teisei priešingus veiksmus apibūdinančios aplinkybės, neleidžia daryti išvados apie tokį jų pavojingumą visuomenei, kuris sudarytų prielaidas jiems skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ar areštą. Teismo vertinimu, siekiant BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, kaip visumos, o ne pavienės nubaudimo funkcijos, įgyvendinimo, kaltinamųjų nusikalstamiems polinkiams pakeisti tikslinga jiems skirti laisvės apribojimo bausmes, sudarant galimybes jų resocializacijai, jų priežiūrą vykdant probacijos tarnyboje. Įvertinus jau aptartus kaltinamuosius bei jų įvykdytos veikos pavojingumą charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, jiems skiriamos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis nustatomas artimas BK 48 straipsnyje nurodytam šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui, paskiriant šiame straipsnyje numatytą intensyvią priežiūrą, įpareigojimus bei draudimus, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. M. naują nusikalstamą veiką padarė iki ankstesnio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė su ankstesniuoju nuosprendžiu skirtąja subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi.

Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis psichotropines medžiagas laikė automobilyje. Atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis priklauso kitam asmeniui – kaltinamojo motinai, kuriai apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, taip pat įvertinus nedidelį rastų psichotropinių medžiagų kiekį, jų radimo vietą – ant automobilio sėdynės (ne slėptuvėje ar kitoje specialiai pritaikytoje vietoje), teismas daro išvadą, kad automobilis šioje baudžiamojoje byloje negali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė, todėl baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas (ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas) – šioje baudžiamojoje byloje netaikytinas, o transporto priemonė – lengvasis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas jo savininkei Laimai A. B..

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti Probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo. Jiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 453,96 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad šią žalą sudaro pagrobti iš automobilio daiktai (14 Eur vertės), taip pat transporto priemonės apgadinimai, kurie padaryti į ją įsibraunant, tai yra, apgadintos durelės, spynos, rankenos, abi priekinės durys neužsirakina. Ieškinyje detalizuojama, kad abejos durelės yra 40,42 Eur vertės, išorinės atidarymo rankenos – 35,54 Eur, o spynos – 34 Eur vertės. Be to, šių detalių sumontavimo kaina, kurią sudaro perdažymas ir perrinkimas, yra 330 Eur. Nukentėjusysis kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie pagrindžia jo nurodomą naudotų automobilio detalių vertę, už kiek juos būtų galima įsigyti, taip pat detalizavo jų sumontavimo į automobilį vertę. Teismo vertinimu, jo nurodomos daiktų vertės nėra akivaizdžiai per didelės ar nepagrįstos. Nors pareikštame kaltinime ši turtinė žala nenurodoma, tačiau remiantis nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagrobto turto vertės nesutapimas su prašoma atlyginti žala nesuponuoja pagrindo spręsti, kad civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, juolab kad šiuo atveju nukentėjusiojo patirta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų veiksmais, tai yra ją sudaro ne tik pagrobtų daiktų vertė, bet ir įsibrovimu į automobilį apgadinto turto atkūrimo į pirminę padėtį išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus nukentėjusiojo teismui pateiktą dokumentą, patvirtinantį, kad vienas iš kaltinamųjų jam atlygino 225 Eur turtinės žalos dalį, jo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam solidariai iš bendrai veikusių kaltinamųjų priteistina likusi neatlyginta žala, tai yra 228,96 Eur, o dėl kitos civilinio ieškinio dalies procesas nutrauktinas, kaltinamajam D. M. savanoriškai atlyginus nukentėjusiajam dalį turtinės žalos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 vnt. kompaktinių diskų, saugomų baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 122, 125), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje;

- vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakų pavyzdžiais, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate, Kaune, Radvilėnų pl. 1C, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad D. M. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad D. M. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000,00 eurų) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir D. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad D. M. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje ir 40 MGL, tai yra 2 000 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. M. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai ar iš dalies atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, kartu su intensyvia priežiūra D. M. paskirti įpareigojimus: 1) per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, bei 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat draudimą: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad D. V. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad D. V. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktais, kartu su intensyvia priežiūra D. V. paskirti įpareigojimus: 1) per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, 2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti V. S. neatlygintą turtinę žalą, 3) visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš D. M. ir D. V. 228,96 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) turtinei žalai atlyginti. Dėl kitos civilinio ieškinio dalies procesą nutraukti, savanoriškai atlyginus nukentėjusiajam turtinę žalą (225 Eur).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 vnt. kompaktinių diskų, saugomų baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 122, 125), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakų pavyzdžiais, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate, Kaune, Radvilėnų pl. 1C, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.