Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-219-654/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
1S-219-654/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Nuteistasis
D. Ž.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-219-654/2019
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. skundą dėl 2019 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 59-68, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu D. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. 2018 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu D. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 nusikaltimai), 178 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi 2017 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo ir 2018 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. Ž. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. rugpjūčio 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. vasario 1 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2018 m. birželio 1 d., neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2019 m. balandžio 11 d.) – 9 mėnesiai ir 21 diena.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2019 m. balandžio 11 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-20, 2019 m. balandžio 8 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-57 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 ir 4 dalimis, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2019 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą 59-68 netaikyti D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu D. Ž. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo skundą atmetė. Apylinkės teismas pažymėjo, kad D. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 50 balų ir priskiriama vidutinei rizikai, pusę jų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Teismas pabrėžė, kad nuo pastarojo Komisijos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 5 balais. Teismas įvertino D. Ž. charakterizuojančius duomenis (ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas), atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nepilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo (nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose, gerbūvio darbų neatliko), turi narkotinių medžiagų vartojimo patirties ir nemato poreikio kontroliuoti narkotinių medžiagų vartojimą ar jį sumažinti, turi 2 galiojančias nuobaudas, nebuvo skatintas. D. Ž. nenurodo, kokių konkrečių veiksmų imsis siekdamas įsidarbinti ir užsitikrinti stabilų finansinį šaltinį. Teismo vertinimu, stabilaus pajamų šaltinio nebuvimas gali tapti nuteistojo kliūtimi gyvenant laisvėje, nes ankstesnes nusikalstamas veikas padarė dėl to, kad reikėjo pinigų. Teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl D. Ž. skundo netenkino.

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis D. Ž. prašo panaikinti 2019 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – paleisti jį lygtinai taikant intensyvią priežiūrą.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad teismas skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė motyvuodamas jo praeitimi, kad neatliko gerbūvio darbų ir kitais minusais, su kuriais pareiškėjas nesutinka. Sprendimuose buvo vadovaujamasi prielaidomis. Pabrėžia, kad jo tėvai seniai išsiskyrę ir jis gyveno su mama. Su broliais ir tėvų nebendrauja. Visuose sprendimuose nurodoma, kad jo artimieji gyvena kriminalinį gyvenimą bei darys blogą įtaką nuteistajam, bet tai yra išgalvoti dalykai. Teigiama, jog nuteistasis bandė dirbti, tačiau jautė spaudimą iš šeimos narių. Toks teiginys neatitinka aplinkybių, nes jis turi 7 metų darbo stažą. Lygtinio paleidimo atveju jo motina padėtų jam įsidarbinti. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad išėjęs į laisvę nuteistasis nedirbs. Jis turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos ketina mokėti pradėjęs darbą.

Pareiškėjas pripažįsta, kad turi dvi galiojančias nuobaudas, tačiau mano, kad yra žmogišką pramiegoti kėlimąsi, būtent už pramiegojimą jis gavo nuobaudą. Taip pat gavo nuobaudą už rūkymą ne tam skirtoje vietoje, tačiau jis rūkė toje pačioje vietoje, kur rūko ir pareigūnai, bet už tai buvo nubaustas. Pažeidimai nėra piktybiniai.

Sprendimuose teigiama, kad jis neatlikęs didelės dalies bausmės, nors iš 30 laisvės atėmimo mėnesių, jis yra atlikęs 22 mėnesius paskirtos bausmės. Lygtinio paleidimo atveju turi kur gyventi. Jį gyventi priimtų tėvai. Jis susituokė, turi žmoną bei palaiko socialinius ryšius.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės

Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos nėra. Nuteistojo rizika nėra žema, o nuo pastarojo vertinimo netgi padidėjusi.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog D. Ž. socialinio tyrimo išvadoje (asmens byla 92-96 l.) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 1 iki 99 balų, įvertinta 50 balų. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, šis balas jį lyginant su paskutiniu vertinimo laikotarpiu, padidėjo 5 balais. D. Ž. bausmės atlikimo metu ne tik nesitaiso, bet iš esmės regresuoja, todėl nėra teigiamų rizikos mažinimo pokyčių, kurie lemtų lygtinio paleidimo taikymą.

D. Ž. turi galimybę sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką iki žemos, nes statiniai (nekintantys) veiksniai šiuo metu siekia 25 balus iš 50 galimų, o žemas rizikos įvertinimas yra nuo 0 iki 40 balų. Tai rodo, kad sumažinus dinaminius veiksnius, kurie šiuo metu siekia 25, iki minimalios ribos, D. Ž. nusikalstamo elgesio rizika būtų įvertinta kaip žema. Siekiant nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo svarbu atsižvelgti į kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykį. Kintančiais kriminogeniniais veiksniais įvardintas netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Riziką mažinančiais veiksniais įvardinti polinkis prasmingai veiklai ir užimtumui, motyvacija savirealizacijai. Taisant minėtus kriminogeninius veiksnius bei laikantis socialinio tyrimo išvadoje nurodytų apsauginių veiksnių būtų galima ženkliai sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Visgi, D. Ž. savo elgesiu ir veiksmais nerodo noro taisytis. Nuteistasis nededa pakankamų pastangų, kad skatintų teismo pasitikėjimą juo. Ypatingai neigiamai vertinama tai, kad D. Ž. ankstesniu Komisijos nutarimu nustatytas rekomendacijas įvykdė nepilnai, nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Tokiu elgesiu D. Ž. parodo, jog jam Komisijos rekomenduojamos priemonės, kurios skirtos sėkmingai socialinei reabilitacijai įvykdyti, yra nesvarbios. Nuteistasis nėra pasiryžęs esmingai keisti savo gyvenimo būdo. Tai patvirtina ir jo požiūris į narkotinių medžiagų vartojimą. Nors pripažįsta, jog yra turėjęs patirties su narkotikais, neigia tokių medžiagų vartojimo problemiškumą, nereiškia noro kontroliuoti narkotikų vartojimą. D. Ž. šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas (už dienotvarkės pažeidimą, rūkymą), nei karto nebuvo skatintas, gerbūvio darbų neatlieka. Skunde tvarkos taisyklių pažeidimus nuteistasis pateisina ir sumenkina jų pavojingumą, nesureikšmina turimų nuobaudų ir laiko jas natūraliomis, žmogiškomis klaidomis, o toks nuteistojo požiūris ir elgesys neleidžia konstatuoti, jog lygtinai paleistas D. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde pareiškėjas pabrėžė, kad turi 7 metus darbo stažo. Laisvės atėmimo vietoje kelis kartus kreipėsi dėl darbo, bet darbo negavo. Lygtinio paleidimo atveju darbą jam turėtų parūpinti jo motina. Tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kur D. Ž. dirbs lygtinio paleidimo atveju. Teiginys, kad darbą jam parūpins motina, paremtas tik prielaidomis, yra nekonkretus ir negali būti patvirtintas. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad stabilus finansų šaltinis, D. Ž. atveju, yra itin reikšminga aplinkybė, kuri sumažintu jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. D. Ž. yra teistas 7 kartus, iš jų 4 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Dalį šių nusikaltimų jis padarė dėl pinigų trūkumo. Patikimas, legalus finansų šaltinis svarbus ir dėl to, jog šiuo metu nuteistasis pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo skolingas 3516,28 eurų. Kadangi laisvės atėmimo vietoje nuteistasis nedirba, susikaupusią skolą turės grąžinti išėjęs į laisvę. Darbas ir gaunamas atlyginimas padėtų D. Ž. nekartoti praeityje padarytų klaidų, grąžinti skolą ir išvengti pinigų stygiaus, kuris turi įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi pas tėvus. Teismo vertinimu, tai galėtų daryti neigiamą įtaką D. Ž.. Nuteistasis yra nurodęs, kad ryšius su tėvu ir broliais yra nutraukęs dėl jų propaguojamo gyvenimo būdo, kuris susijęs su kriminaliniu gyvenimu ir kriminalinės subkultūros palaikymu. Asmens, kuris linkęs pasiduoti kitų įtakai, sugrįžimas į žalingą ir nusikalstamumą skatinančią aplinką, tik didina tikimybę, jog D. Ž. pakartotinai nusikals.

Pareiškėjas nesutinka, kad yra neatlikęs didelės bausmės dalies, nes iš bausme paskirtų 30 mėnesių laisvės atėmimo, nelaisvėje jau yra praleidęs 22 mėnesius. Nepaisant subjektyvaus nuteistojo vertinimo, teismas mano, kad beveik trečdalis neatliktos bausmės yra pakankamai didelė dalis. Per didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis nepadarė reikšmingų savo elgesio pokyčių, todėl abejotina, kad savo elgesį D. Ž. galės tinkamai taisyti būdamas neįzoliuotas nuo visuomenės. Praeityje jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis išlaikė, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo terminui padarė naujas nusikalstamas veikas. Ilgalaikėje perspektyvoje D. Ž. resocializacija lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos nebuvo sėkminga.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad lygtinai paleidus D. Ž., net ir pritaikius intensyvią priežiūrą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, taip pat nebūtų apsaugotas viešasis interesas, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. 2019 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas