Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-95-52/2008

Teisėja Jadvyga Mardosevič Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 124.2.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. birželio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. , V. K. , A. A. , A. G. , A. T. , S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, civilinėje byloje Nr. A2-467-577/2008 pagal pareiškėjų A. K. , V. K. , A. A. , A. G. , A. T. , S. J. , J. M. , R. M. , V. M. , V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S. , A. V. , F. S. , Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl A. K. , V. K. , A. A. , A. G. , A. T. , S. J. prašymo atnaujinti procesą pirmos instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjo pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 3 p. (Teismų praktika Nr. 24) nurodoma, jog suinteresuotais asmenimis bylose dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo yra kiti įpėdiniai, o kai jų nėra - valstybinė mokesčių inspekcija. Pažymėjo, kad tiek 1964 m. CK 571 str. (galiojęs palikimo atsiradimo dieną; I. S. mirė 2001-02-20), tiek LR CK 5.5 str. įvardija asmenis, kurie gali būti įpėdiniais pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pareiškėjai nėra I. S. įpėdiniai, todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjams negali atsirasti jokių teisių ir pareigų, kurios gali būti kildinamos iš paveldėjimo teisinių santykių išnagrinėtoje civilinėje byloje ir jie neturėjo būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, o jų dalyvavimas nagrinėjant bylą jokios įtakos teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, turėti negalėjo. Sprendime nėra tiesiogiai pasakyta dėl pareiškėjų teisių ar jų pareigų, pareiškėjams teismo sprendimas jokių teisių ir pareigų nesukuria, priimtu teismo sprendimu pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai nepažeisti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų A. K. , V. K. , A. A. , A. G. , A. T. , S. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjų nurodytais pagrindais ir motyvais tenkinti nėra pagrindo, todėl procesą atnaujinti atsisakė (LR CPK 370 str.).

Dėl pareiškėjų J. M. , R. M. , V. M. , V. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo bei termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujinimo civilinėje byloje pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie praleido terminą prašymui paduoti nėra laikytinos svarbiomis. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (LR CPK 78 str., 370 str.). Neatnaujinus praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teismas atsisakė atnaujinti procesą (LR CPK 370 str.).

Pareiškėjų A. K. , V. K. , A. A. , A. G. , A. T. , S. J. atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XVIII skyrius numato proceso atnaujinimo institutą, kurį reglamentuojančios normos turi būti taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai pareiškėjas neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-02-28 sprendimu tenkino pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V. , F. S. bei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. po savo motinos I. S. mirties (2001-03-20) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjai A. K. , V. K. , A. A. , A. G. , A. T. , S. J. prašė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, kadangi teismas neįtraukė jų į bylos nagrinėjimą ir nusprendė dėl jų teisių ir pareigų (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pareiškėjai savo reikalavimą grindė tuo, kad po I. S. mirties su pareiškėjais buvo sudaryti I. S. teisių perleidimo sandoriai. Pirmos instancijos teismas atmetė pareiškėjų prašymą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teisėjų nuomone ir mano, kad atnaujinti procesą civilinėje byloje buvo atsisakyta pagrįstai.

Teisėjų kolegija nurodo, kad neįtraukti asmenys gali prašyti proceso atnaujinimo, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jų teises ir interesus. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmenys be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, jog teismas sprendime nusprendė dėl jų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šių asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareiškėjams negali atsirasti jokių teisių ir pareigų, kurios gali būti kildinamos iš paveldėjimo teisinių santykių išnagrinėtoje civilinėje byloje ir jie neturėjo būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, o jų dalyvavimas nagrinėjant bylą jokios įtakos teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, turėti negalėjo. Sprendime nėra tiesiogiai pasakyta dėl pareiškėjų teisių ar jų pareigų, pareiškėjams teismo sprendimas jokių teisių ir pareigų nesukuria, priimtu teismo sprendimu pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai nepažeisti. Teismas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjo pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad paveldėjimas tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Todėl šiose bylose priimti sprendimai įtakos turi tik įpėdinių teisėms ir pareigoms. Pareiškėjų atskirajame skunde keliamas reikalavimas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą, gali būti patenkintas tik atnaujinus procesą ir išnagrinėjus civilinę byla iš esmės. Be to, šis reikalavimas galėtų būti sprendžiamas tik pirmos instancijos teisme, o ne apeliacinės instancijos teisme, todėl šis prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-14 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-467-577/2008 palikti nepakeistą.