Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-325-1054/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
A18.-325-1054/2019
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00068-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pažeidėjas
K. Š., R. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-325-1054/2019Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00068-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 19.10; 21.9.10 (S)
ROIK Nr. 19103700340; 19103700365PLUNGĖS apylinkės teismasNUTARIMAS2019 m. gruodžio 20 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. Š., jo ir R. Š. atstovui advokatui J. Š.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. Š., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje:

K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį;

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. 2019 m. liepos 20 d., apie 3.50 val., būdamas neblaivus viešoje vietoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. būdamas keletą kartų įspėtas netrukdyti, trukdė policijos pareigūnams sulaikyti jo brolį R. Š..

R. Š. 2019 m. liepos 20 d., apie 3.50 val., būdamas neblaivus viešoje vietoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. bandė išvengti sulaikymo, buvo agresyviai nusiteikęs, stangrino ir visaip sukinėjo rankas, neleisdamas jų užlenkti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu K. Š. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą. Pripažino, jog byloje nagrinėjamu laiku buvo neblaivus, tačiau nepripažino, jog nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų. Nurodė, jog 2019 m. liepos 20 d. naktį buvo su savo mergina, broliu ir draugais klube „Šachmatinė“ Palangoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau išėjo iš klubo ir prie įėjimo į klubą pamatė, kaip vyksta pokalbis tarp jo brolio R. ir policijos pareigūnų bei klubo apsaugininko. Jis klausė policijos pareigūnų „ką jūs čia darote“, negirdėjo, ar policijos pareigūnai prašė brolio atsitraukti, brolis policijos pareigūnams nesipriešino. K. Š. patvirtino, kad jam policijos pareigūnai sakė, kad paliktų klubo teritoriją, jis neišėjo tada, kadangi norėjo pasiimti savo daiktus, likusius klube. Policijos pareigūnai liepė broliui R. stoti prie sienos, jis pats savo noru apsisuko, pareigūnai fizinės jėgos jo atžvilgiu nenaudojo, vėliau apsaugos darbuotojas priėjo ir pradėjo laužti broliui rankas.

Teismo posėdžių metu R. Š. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, pripažino tik, kad buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,91 ‰ neblaivumas. Nurodė, kad 2019 m. liepos 20 d., po vidurnakčio su broliu K., jo drauge ir draugais penkiese buvo klube „Šachmatinė“ Palangoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau pastebėjo, kad prie staliuko nebuvo brolio K., išėjo į lauką ir prie įėjimo buvo klubo apsauginis, du pareigūnai ir brolis. Tada jis paklausė, kokios problemos, ką jie čia veikia, o pareigūnai pradėjo naudoti spec. priemones. Pareigūnai jam paaiškino, kad asmuo atsisako išeiti iš klubo. Tada jis pasakė pareigūnams, kad eitų geriau vagis gaudyti, mano, kad šis pasakymas išprovokavo tolimesnius pareigūnų veiksmus. R. Š. nurodė, kad sakė pareigūnams „palaukit palaukit“, natūrali jo reakcija buvo tai, kad sustangrino ranką. Negirdėjo, kad pareigūnai būtų pasakę, kad jis yra sulaikomas ir už ką sulaikomas, nebuvo ir reikalavimo atsitraukti nuo pareigūnų, apskritai aiškiai suformuluotų pareigūnų reikalavimų nebuvo. Brolis tuo metu sakė „vyrai, ką jūs darote“. Pareigūnai jam užlaužė ranką, jis ją atleido ir padavė antrą ranką savo noru. Brolį tuo metu pareigūnai nuvedė prie policijos automobilio. Jo sulaikyme dalyvavo ir klubo apsauginis. R. Š. nurodė, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose yra nurodytos melagingos aplinkybės dėl jo kumščio kėlimo prie veido pareigūnui.

Teismo posėdžio metu K. Š. ir R. Š. atstovas advokatas prašė bylą nutraukti nenustačius administracinių nusižengimų sudėties.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas vyriausiasis patrulis E. B. parodė, kad tiksliai datos neatsimena, bet žino, kad vasarą su kolega K. T. patruliavo Palangoje. Klubo „Šachmatinė“ apsaugos darbuotojas paprašė pagalbos ir jiems (pareigūnams) pasakė, kad klube yra nepageidaujamas asmuo, kuris atsisako išeiti. Prie klubo įėjimo buvo asmuo, kuris buvo nurodytas kaip nepageidaujamas, ir apsaugos darbuotojas. Kolega patrulis K. T. bendravo su K. Iš klubo išėjo dar vienas asmuo, kuris priėjo prie jo, jautė alkoholio kvapą nuo asmens, paprašė asmens atsitraukti, laikytis atstumo, kadangi buvo pažeidžiama jo intymi zona – atstumas per ištiestą ranką, < 1 m., tai yra apibrėžta teisės aktuose. Liudytojas nurodė, kad asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, asmuo buvo piktas ir jo reikalavimų nevykdė – nepasitraukė ir dar kartą artinosi prie jo, tada pamatė, kaip asmuo kėlė kumštį su ištiestu nykščiu jam link veido, jis neleido paliesti jo, griebė asmeniui ranką ir pastatė prie sienos, reikėjo panaudoti prieš asmenį jėgą. Liudytojas parodė, kad sakė asmeniui, kad jis yra sulaikomas dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, asmeniui buvo pateiktas reikalavimas atsitraukti, tačiau jis jo nevykdė, kėlė ranką prieš jį. Liudytojas parodė, kad prie sienos sulaikyti asmenį jam padėjo klubo apsauginis, viskas vyko klubo teritorijoje, policijos pareigūnams gali bet kuris asmuo padėti atlikdamas pilietinę pareigą. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo 2019 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime yra nurodytos buvusios įvykio aplinkybės.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas vyriausiasis patrulis K. T. parodė, kad patruliavimo kartu su kolega E. B. metu Palangoje klubo „Šachmatinė“ apsauga paprašė pareigūnų pagalbos, nurodė, jog klube yra nepageidaujamas asmuo. Nuvykę su kolega pareigūnu prie klubo įėjimo pamatė apsaugos darbuotoją ir asmenį, kuris buvo nurodytas kaip nepageidaujamas klube. Liudytojas parodė, kad iš pradžių gražiai buvo paprašyta asmens išeiti iš klubo teritorijos, vėliau reikalauta – asmuo neišėjo, klausė, kokiu pagrindu jis užsidėjo pirštines, sakė „neaiškink man“, „ką tu man padarysi“, jis K. sulaikė, asmuo ėjo įkyriai prie jo vėl netgi kai buvo nuvestas prie policijos automobilio. Su R. bendravo kolega. Liudytojas parodė, kad matė, kaip R. kėlė kumštį su iškeltu nykščiu link veido kolegai, tai kas yra „intymi zona“ yra apibrėžta pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo 2019 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime yra nurodytos buvusios įvykio aplinkybės.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas klubo „Šachmatinė“ apsaugos darbuotojas M. M. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, tačiau šių metų vasarą dirbo klube Palangoje. Vieną naktį vieno iš klubo klientų elgesiu skundėsi dvi merginos, jos nurodė, kad asmuo kabinėjasi ir kelia konfliktą. Asmuo, kuriuo merginos skundėsi buvo neblaivus, tai matėsi iš jo manierų, elgesio. Liudytojas parodė, kad asmuo elgėsi agresyviai, tonas buvo pakeltas, klausė, ką aš padariau. Asmeniui buvo paaiškinta, kad jis elgiasi nemandagiai, todėl turi palikti klubo teritoriją, tačiau asmuo neišėjo. Pro šalį važiavo policijos pareigūnai, jis priėjo ir jų paprašė pagalbos, pakalbėti su vienu asmeniu. Pareigūnai buvo dviese, prasidėjo dialogas su asmeniu, asmuo klausė, kokiu pagrindu jį išprašė iš klubo, pareigūnai jam paaiškino, kad turi palikti klubo teritoriją. Liudytojas parodė, kad asmuo kalbėjo pakeltu tonu, necenzūriniai žodžiai buvo vartojami ne vienas ir ne du. Vėliau iš klubo išėjo antras asmuo, kuris paklausė, kas vyksta, ko pareigūnai atvažiavo. Antrasis asmuo taip pat pradėjo agresyviai elgtis, eiti arti pareigūnams prie veido, pakėlė toną, priėjo prie vieno iš pareigūnų ir pakėlė jam kumštį prie veido. Pareigūnas asmenį prieš tai perspėjo, kad pristatys prie sienos, pagavo asmens ranką ir ją užlaužė, asmuo ir toliau buvo neramus, prie sienos bandė atplėšti rankas. Liudytojas parodė, kad pareigūnai prašė pirmojo asmens palikti klubo teritoriją, kadangi asmuo yra neblaivus, asmuo buvo perspėtas, kad yra neblaivus viešoje vietoje, bandė mandagiai asmenį išprašyti iš teritorijos, tačiau jis nepaliko teritorijos. Antrajam asmeniui pareigūnai pateikė reikalavimus, kai jis išėjo iš klubo – nurodė, kad yra neblaivus viešoje vietoje, prašė laikytis atstumo. Liudytojas parodė, kad matėsi antrojo asmens impulsyvumas, agresyvumas, asmuo pakėlė kumštį prie pareigūnų, sakė, kad yra advokatas. Liudytojas paaiškino, kad asmuo klube yra laikomas nepageidaujamu, jeigu juo skundžiasi kiti klientai, jis kelia sumaištį, šiuo atveju buvo 2 merginų nusiskundimas pirmuoju asmeniu, kuris buvo karingai nusiteikęs.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 20 d. patruliuojant kartu su vyriausioju patruliu K. T., apie 03.50 val., privažiavus prie naktinio klubo „Šachmatinė“ adresu (duomenys neskelbtini), juos susistabdė apsaugos darbuotojas M. M., kuris paprašė pagalbos, nes lauke prie klubo esančioje teritorijoje yra nepageidaujamas asmuo, kuris atsisako išeiti. Jiems priėjus prie klubo įėjimo durų, kolega pradėjo bendrauti su asmeniu, kuris buvo nurodytas, kaip nepageidaujamas. Bendraujant su nepageidaujamu asmeniu, E. B. garsiai ir aiškiai pasakė kad jis yra čia nepageidaujamas ir turi palikti klubo teritoriją, asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, jog tai yra K. Š., kategoriškai atsisakė išeiti iš klubo, sakydamas „kad niekur aš neisiu“. Tuo metu E. B. pradėjo sulaikinėti kitą asmenį R. Š., kai tuo metu priėjo K. Š., jis paprašė K. Š. pasitraukti ir netrukdyti, tačiau į šį policijos pareigūno reikalavimą jis visiškai nereagavo, dėl to K. Š. buvo išvestas iš naktinio klubo teritorijos. Būnant prie tarnybinio automobilio kartu su sulaikytu R. Š., K. Š. vėl ėmė artintis, jam garsiai ir aiškiai buvo nurodyta pasitraukti ir vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, tačiau asmuo jų nevykdė, dėl ko jis buvo sulaikytas (b. l. 4, 32).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio K. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 20 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. B., apie 03.50 val., privažiavus prie naktinio klubo „Šachmatinė“ adresu (duomenys neskelbtini), juos susistabdė apsaugos darbuotojas M. M., kuris paprašė pagalbos, nes lauke prie klubo esančioje teritorijoje yra nepageidaujamas asmuo, kuris atsisako išeiti. Jiems priėjus prie klubo įėjimo durų, jis pradėjo bendrauti su asmeniu, kuris buvo nurodytas, kaip nepageidaujamas. Tuo metu iš klubo išėjo dar vienas asmuo, kaip vėliau tai paaiškėjo, jog tai R. Š., kuris priėjo prie kolegos E. B.. Minėtas vaikinas matėsi, kad yra agresyviai nusiteikęs, jis matė, kai R. Š. linkdamas prie E. B. sugniaužęs kumštį kėlė E. B. link veido. Kolega panaudojo kovinius imtynių eiksmus ir pastatė jį prie sienos. Pastatytas prie sienos, pastarasis visaip bandė išvengti sulaikymo, stangrindamas ir visaip sukinėdamas rankas, neleisdamas jų užlenkti. Sulaikymo metu asmuo toliau aktyviais veiksmais priešinosi, pareikalavus nustoti, visiškai nereagavo į teisėtą pareigūno reikalavimą, nesipriešinti ir nusiraminti, todėl buvo panaudota spec. priemonė – uždėti antrankiai. R. Š. po sulaikymo pradėjo sakyti, „kad neva yra advokatas, todėl jis ir mano kolega būsim išmesti iš darbo, taip pat, kad būsim suėsti“. Uždėjus antrankius R. Š. nenurimo, todėl radijo ryšiu buvo paprašyta pareigūnų pastiprinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengim

ų.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiami K. Š. ir R. Š. pripažino tik tai, kad byloje nagrinėjamu laiku buvo neblaivūs, kaltės dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų nepripažino, tačiau jų kaltę, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje patvirtina byloje esantys įrodymai.

R. Š. teismo posėdžių teigė, kad negirdėjo, jog pareigūnai būtų pasakę, kad jie yra sulaikomi ir už ką sulaikomi, nebuvo ir reikalavimo atsitraukti nuo pareigūnų, apskritai aiškiai suformuluotų pareigūnų reikalavimų nebuvo, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos melagingos aplinkybės dėl kumščio kėlimo. K. Š. teigė, kad jis negirdėjo, ar policijos pareigūnai prašė brolio atsitraukti, liepė broliui Regimantui stoti prie sienos, jis pats savo noru apsisuko, pareigūnai fizinės jėgos jo atžvilgiu nenaudojo, brolis policijos pareigūnams nesipriešino, patvirtino, kad jam policijos pareigūnai sakė, kad paliktų klubo teritoriją, jis neišėjo tada, kadangi norėjo pasiimti savo daiktus, likusius klube. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiami K. Š. ir R. Š. laikėsi pozicijos, kad buvo sulaikyti be jokios priežasties. Teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų versiją laiko gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurią paneigia byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų E. B. ir K. T. parodymų, esant įspėtiems dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duotų teismo posėdžio metu, policijos pareigūnų pagalbos paprašė naktinio klubo apsaugos darbuotojas, kadangi K. Š. atsisakė palikti klubo teritoriją, kaip nepageidaujamas asmuo. Liudytoju apklaustas pareigūnas K. T. parodė, jog K. Š. paprašė palikti klubo teritoriją, tačiau asmuo atsisakė tai daryti asmuo, ėjo įkyriai prie jo vėl netgi kai buvo nuvestas prie policijos automobilio. Tai, kad policijos pareigūnai sakė, kad paliktų klubo teritoriją, tačiau jis neišėjo, patvirtino pats K. Š. teismo posėdžio metu duodamas parodymus. Liudytojas M. M. (klubo apsaugos darbuotojas) parodė, kad pareigūnai prašė pirmojo asmens – iš proceso dalyvių parodymų ir bylos rašytinės meždiagos matyti, jog tai buvo K. Š. – palikti klubo teritoriją, kadangi asmuo yra neblaivus, asmuo buvo perspėtas, kad yra neblaivus viešoje vietoje, bandė mandagiai asmenį išprašyti iš teritorijos, tačiau jis nepaliko teritorijos, kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius. Abu liudytojais teisme apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad iš klubo išėjęs dar vienas asmuo (iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, jog tai buvo R. Š.), buvo agresyviai nusiteikęs, kėlė kumštį su ištiestu nykščiu vienam iš pareigūnų link veido, todėl pareigūnas priėmė sprendimą reaguoti ir sulaikyti asmenį. Liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad antrasis asmuo (R. Š.) buvo impulsyvus, agresyvus, asmuo pakėlė kumštį prie pareigūno, sakė, kad yra advokatas. Liudytojas E. B. parodė, kad sakė R. Š., kad jis yra sulaikomas dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, asmeniui buvo pateiktas reikalavimas atsitraukti, tačiau jis jo nevykdė, kėlė ranką prieš jį. Tokios aplinkybės nurodytos ir byloje esančiuose minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Kaip matyti iš policijos pareigūnų K. T. ir E. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos, R. Š. buvo agresyviai nusiteikęs, sugniaužęs kumštį kėlė E. B. link veido, pastatytas prie sienos visaip bandė išvengti sulaikymo, stangrindamas ir sukinėdamas rankas, neleisdamas jų užlenkti, sulaikymo metu asmuo toliau aktyviais veiksmais priešinosi, pareikalavus nustoti, visiškai nereagavo į teisėtą pareigūno reikalavimą, nesipriešinti ir nusiraminti, t. y. jis ignoravo teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareigūnai jam užlaužė ranką, jis ją atleido ir padavė antrą ranką savo noru, K. Š. taip pat patvirtino, kad brolis policijos pareigūnams nesipriešino, tačiau liudytojas M. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė priešingas aplinkybes, kad pareigūnui asmenį perspėjus, kad pristatys prie sienos, jis pagavo jo ranką ir ją užlaužė, asmuo ir toliau buvo neramus, prie sienos bandė atplėšti rankas. Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota ir tai, kad pareigūnas K. Š. pasakė, kad jis yra klube nepageidaujamas ir turi palikti klubo teritoriją, tačiau jis kategoriškai atsisakė išeiti iš klubo, vėliau K. Š., sulaikant R. Š., priėjo prie pareigūnų ir kai buvo paprašyta jo pasitraukti ir netrukdyti, jis į šį policijos pareigūno reikalavimą visiškai nereagavo, t. y. trukdė policijos pareigūnams vykdyti savo funkcijas. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais pareigūnų parodymais, kurie atitinka pirminiuose paaiškinimuose nurodytą informaciją. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai galėjo būti šališki, taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, juolab, kad analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas M. M..

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. teigė, jog jam nebuvo pareikštų aiškiai suformuluotų policijos pareigūnų reikalavimų, kuriuos jis turėjo vykdyti. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti tiek policijos pareigūnai, tiek apsaugos darbuotojas M. M. patvirtino, kad reikalavimus asmenims palikti klubo teritoriją, atsitraukti ir laikytis atstumo pareigūnai asmenims išreiškė aiškiai ir ne vieną kartą, tačiau jų asmenys nevykdė. Pažymėtina, jog teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai šioje situacijoje siekdami įgyvendinti policijos veiklos uždavinius, šiuo atveju – užtikrinti viešąją tvarką – vykdė teisėtus įgaliojimus. Remiantis policijos pareigūnų ir liudytojo M. M. parodymais, K. Š. palikti klubo teritoriją, atsitraukti, netrukdyti kai buvo sulaikomas jo brolis, buvo ne tik prašoma gražiuoju, bet ir įsakmiai reikalaujama, R. Š. buvo ne vieną kartą reikalaujama atsitraukti ir laikytis atstumo nuo policijos pareigūno, jis buvo įspėtas ir dėl galimo specialiųjų priemonių panaudojimo, kas taip pat rodo, jog buvo peržengtos įprasto prašymo ribos, tačiau R. Š. ir K. Š. to nepaisė, todėl buvo sulaikyti. Teismo įsitikinimu, tokie pareigūnų, vykdančių savo iš įstatymo kylančias minėtas pareigas nurodymai (reikalavimai) buvo teisėti ir pagrįsti, K. Š. ir R. Š. turėjo pareigą juos vykdyti. Šiuo atveju pareigūnų reikalavimai palikti klubo teritoriją, atsitraukti ir laikytis atstumo nelaikytini nei neteisėtais, nei nepagrįstais. Pažymėtina, jog, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 52 punktą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją policijos patruliai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti prievartą ar specialiąsias policijos priemones. Vadovaujantis Instrukcijos 53 punktu, pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimui, sulaikyti jį padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma.

R. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu kvestionavo tai, kad nėra aišku, kas pareigūnų teigimu yra atstumo nuo pareigūno laikymasis, „intymi zona“. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Instrukcijos 55 punktu, policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, asmens (-ų) fizines ir psichikos savybes, konkrečią situaciją (aplinka, vieta, laikas) ir manydamas, kad asmuo (-enys) gali netikėtai užpulti, privalo stengtis laikytis nuo jo (jų) saugiu atstumu ir pasirinkti tinkamą taktinę stovėseną, esant būtinybei, panaudoti prievartą. Taigi policijos pareigūnas, vykdydamas savo funkcijas, kiekvienoje konkrečioje situacijoje vertina riziką dėl galimo užpuolimo ir teisės aktų yra įpareigotas stengtis laikytis nuo asmenų saugiu atstumu, todėl šiuo atveju pareigūnų, atvykusių spręsti konfliktinę situaciją ir užtikrinti viešąją tvarką, reikalavimas neblaiviems asmenims dėl atstumo laikymosi nėra nei nepagrįstas, nei neteisėtas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalis numato, kad žmogaus asmuo neliečiamas. Teismo vertinimu, kiekvienas asmuo, net ir nebūdamas pareigūnu, turi teisę į jo kūno neliečiamumą ir teisę reikalauti iš kito asmens, kad būtų išlaikomas tam tikras atstumas nuo jo. Bet kuriam asmeniui, prieš jį kitam nepažįstamam ir neblaiviam asmeniui keliant kumštį, kad ir su ištiestu nykščiu, pagrįstai kiltų baimė, kad gali būti pasikėsinta į jo sveikatą ar net gyvybę.

K. Š. ir R. Š. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, taip pat įrodyta surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolais Nr. 30-ANR_P-42928-2019, Nr. 30-ANR_P-42929-2019 (3, 28 b. l.); Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyriausiųjų patrulių E. B. ir K. T. tarnybiniais pranešimais (4, 32-33 b. l.), kuriuose nurodytos administracinių nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės; administracinio sulaikymo protokolais (5, 29 b. l.); pristatyto asmens kortelės išrašais ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolais (6-7, 30-31 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad K. Š. ir R. Š. kaltė padarius jiems inkriminuojamus nusižengimus pasitvirtino. K. Š. būdamas neblaivus viešoje vietoje ir keletą kartų įspėtas netrukdyti, trukdė policijos pareigūnams sulaikyti jo brolį R. Š., todėl tokie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Taip pat surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad R. Š., būdamas neblaivus viešoje vietoje, policijos pareigūnams reikalaujant nevykdė jų teisėtų reikalavimų, t. y. bandė išvengti sulaikymo, buvo agresyviai nusiteikęs, stangrino ir visaip sukinėjo rankas, neleisdamas jų užlenkti, ir tokiu būdu padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Dėl nuobaudų skyrimo.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (asmenys padarė po vieną nusižengimą, susijusį su valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta K. Š. ir R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų atsakomybę sunkina tai, kad jie administracinius nusižengimus padarė neblaivūs ir tai turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui, kadangi susilpnino jų savikontrolę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į pažeidėjų asmenybę: R. Š. administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, K. Š. tokio pobūdžio nusižengimą padaro pirmą kartą, tačiau administracine tvarka yra prieš tai baustas 20 kartų, K. Š. yra jauno amžiaus.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracines nuobaudas, numatytas įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijose – baudas, nustatant jų dydžius, didesnius už sankcijose numatytus minimalius, t. y. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, K. Š. ir R. Š. skirtinos 95 Eur baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu,

nutaria:

pripažinti K. Š. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 95 Eur (devyniasdešimt penki eurai) baudą.

Pripažinti R. Š. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 95 Eur (devyniasdešimt penki eurai) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant ROIK Nr.: K. Š. 19103700340, R. Š. 19103700365, ir įmokos kodą – 1001. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė