Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirba, teistas, paskutinį kartą Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, skirta 75 MGL dydžio (2824,50 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

- „ch01_20250321170223“, kurio trukmė yra 1.58 min. Vaizdo įrašas spalvotas. Kairiajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „Kamera 1“. Kamera filmuoja parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ alkoholinių gėrimų skyrių. Fiksuojama, kaip minėtas vyras paima nuo kairės lentynos 3 vienodus tamsios spalvos butelius su alkoholiniu gėrimu ir įsideda į pirkinių krepšelį. Tuomet nuo tos pačios lentynos vyras paima 2 vienodus kitos rūšies alkoholio butelius ir taip pat įsideda juos į pirkinių krepšelį. Tuomet vyras nueina.

- „ch23_20250321170223“, kurio trukmė yra 2.01 min. Vaizdo įrašas spalvotas. Kairiajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „Kamera 23“. Kamera filmuoja parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ alkoholinių gėrimų skyrių. Matoma, kaip minėtas vyras pasirodo alkoholinių gėrimų skyriuje, nueina prie lentynų, tuomet pasišalina iš alkoholinių gėrimų skyriaus su pirkinių krepšeliu, kuriame matomi gulintys alkoholinių gėrimų buteliai.

- ch22_20250321170404“, kurio trukmė yra 1.41 min. Vaizdo įrašas spalvotas. Kairiajame apatiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „22“. Kamera filmuoja parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salę. 2025 m. kovo 21 d. 17.05.17 val. matoma, kaip minėtas vyras pasirodo tarp lentynų. Jo rankose matomas baltos ir tamsios spalvos krepšys bei pirkinių krepšelis, kuriame guli alkoholio buteliai. Matoma, kaip minėtas vyras susideda visus 5 butelius iš pirkinių krepšelio į turimą krepšį ir nueina su krepšiu ir tuščiu pirkinių krepšeliu rankose (1 t., el. b. l. 21-24).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai nurodė, kad įvykio dieną išgėrinėjo, pritrūko alkoholio ir nusprendė nueiti į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) ir pavogti alkoholio. Priėjo prie parduotuvės lentynų, pasiėmė įtarime nurodytą kiekį romo, susidėjo jį į rankinę ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Alkoholį tą pačią dieną ir išgėrė pats. E. B. kaltę pagrindžia ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, 2025 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2025 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „ch01_20250321170223“ matoma, kaip vyras (atitinkantis kaltinamojo išvaizdą) paima nuo kairės lentynos 3 vienodus tamsios spalvos butelius su alkoholiniu gėrimu ir įsideda į pirkinių krepšelį, paima dar 2 kitos rūšies alkoholio, kuriuos įsideda į pirkinių krepšelį. Vaizdo įraše pavadinimu ch22_20250321170404“, matoma, kaip E. B. susideda visus 5 butelius iš pirkinių krepšelio į turimą krepšį, o vaizdo įraše pavadinimu „ch09_20250321170340“ pasišalina iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad už paimtą alkoholį turi sumokėti, tačiau sąmoningai išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už jį. Darytina išvada, kad E. B. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės turto vagystę atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. B. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 6-9). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą prieštaravimų negauta (2 t., el. b. l. 14-15).

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. B. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 12).

E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. B. ankščiau teistas už nusikalstamą veiką susijusią su transporto eismo saugumu (1 t., el. b. l. 125-132). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos nesumokėtos (1 t., el. b. l. 100-121), nedirba (1 t., el. b. l. 122-124). Byloje nėra duomenų apie E. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys, kaltinamajam netikslinga skirti ir baudos bausmę, kadangi asmuo nedirba, nemoka administracinių baudų. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką E. B. skirtina 30 parų arešto bausmė.

E. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė.

V. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (2 t., el. b. l. 186-189) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

2025 m. balandžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad įmonė patyrė 223,75 Eur turtinę žalą, todėl prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti civiliniu ieškovu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., el. b. l. 47-49).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pripažinto civiliniu ieškovu dėl turtinės žalos atlyginimo 223,75 Eur sumai. Teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti patirtos turtinės žalos suma yra pagrįsta, įrodyta byloje esančiais įrodymais, jos neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu), tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys (pareiškimas) tenkinamas visiškai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamojo E. B. priteisiama – 223,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. (E. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti 20 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. B. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš E. B. 223,75 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus septyniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą turi prisistatyti patys, planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.

- Nuteistieji areštu savarankiškai atvyksta į šiuos kalėjimus:

· į Kauno kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - nepilnamečiai bei buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmą kartą atliekantys arešto bausmę (vyrai);

· į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai;

· į Panevėžio kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - moterys.

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.