- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- ATP-131-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00689-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu R. A. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. R. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. spalio 31 d. apie 10²⁵ val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,66 promilės girtumas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymus, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nesistengė pašalinti visų abejonių ir neaiškumų. Teismas daugiausia rėmėsi R. A. parodymais, liudytojos, R. A. žmonos, J. K., posūnio R. K., R. A. pažįstamų A. P., V. R., E. P., kurie yra suinteresuoti, kad R. A. nebūtų nubaustas ir jų liudijimai jam yra palankūs, parodymais, visiškai nesigilindamas ar jie yra teisingi. Teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnai negalėjo patvirtinti matę vairuojantį R. A., tačiau policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko gavę budėtojo pranešimą, jie ir negalėjo matyti vairuojančio R. A.. Pažymi, jog apie įvykį pranešė neprisistatęs asmuo telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Neblaivų R. A., vairuojantį automobilį „Audi“ ir nuvažiuojantį nuo kelio, matė A. B., tuo metu jis važiavo vienas, prie automobilio daugiau asmenų nebuvo, po įvykio nuo automobilio niekas nenuėjo. A. B. apie įvykį informavo bendruoju pagalbos centro telefonu ir ją būtų buvę tikslinga apklausti teismo posėdžio metu. Po to įvykio vietoje buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijos seniūnas S. T., važiavęs pro šalį automobiliu ir bendravęs su R. A..
Taip pat teigia, jog pareigūnų teiginius, kad „automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio” ir „pasviręs kelkraštyje ir nebegalėjo išvažiuoti, jį traukė iš griovio”, negalima laikyti skirtingomis aplinkybėmis. Įvykio vietoje R. A. pareigūnams prisipažino, kad „šventė gimtadienį, po to važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus, suko į keliuką į namų pusę ir nuvažiavo nuo kelio”. Tai patvirtina abu policijos pareigūnai. Paties R. A. parodymai, kad jis neatsimena įvykio aplinkybių, Institucijos teigimu, neatitinka tikrovės ir yra tik pasirinkta gynybinė versija. Be to, tarp liudytojos J. K. ir kitų liudytojų parodymų yra prieštaravimų dėl automobilio stovėjimo aplinkybių. O versiją apie pasibaigusį kurą paneigia policijos pareigūno E. J. liudijimas, kad „kai jie leido automobilį išsitempti, atėjo liudytojas, sėdo ir užvedė automobilį“. Taip pat liudytojas E. P. nurodo, kad „ryte, apie 10 val. R. A. pasiprašė, kad išleistų iš darbo. A. buvo neblaivus, jam davė išeiginę.“, tuo tarpu liudytojas V. R. teigė, kad „apie 9.00-9.30 val. padėjo neblaivų R. A. įsodinti į J. K. automobilį „Audi“ ir K. jį išsivežė“. Nors administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti. Teismas, siekdamas objektyviai išaiškinti, ištirti bei įvertinti visas bylos aplinkybes, privalėjo būti iniciatyvus bei pabandyti nustatyti ir apklausti kitus liudytojus, - apie pažeidimą pranešusį asmenį, įvykį mačiusį seniūną S. T., kad galėtų pašalinti visus neaiškumus ir abejones ir būtų tinkamai išspręstas R. A. administracinės atsakomybės klausimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą R. A. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo posėdžio metu buvo išklausyti garso įrašai, esantys skaitmeninėje laikmenoje, asmenų, pranešusių apie eismo įvykį, pasakojimai yra gana prieštaringi, o duomenų apie tai, kad eismo įvykį matė seniūnas S. T. byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimas yra naikinamas, o R. A. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi šioje byloje teismo padarytos išvados priimtos neištyrus visų faktinių bylos aplinkybių.
ATPK 284 str. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones priimamas sprendimas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra prieštaringų duomenų, kurie trukdo teisingai išspręsti bylą, be to, byloje surinkti ne visi reikalingi duomenys.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, R. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už vairavimą esant neblaiviam. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog R. A. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėties pagrindė tuo, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus bei tokius jo parodymus patvirtino liudytojai A. P., R. K., V. R., J. K.. Policijos pareigūnų, surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodymus teismas laikė prieštaringais bei jais nesivadovavo.
Tačiau iš bylos duomenų bei Institucijos pateikto skundo matyti, jog aptariamus įvykius matė ir daugiau asmenų, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti, R. A. nurodyti, asmenys. Būtent, policijos pareigūnai į aptariamų įvykių vietą nuvyko gavę budėtojo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi“ nuvažiavo nuo kelio, o jo vairuotojas yra neblaivus (4-5 b.l.). Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog 2014-10-31 Centro informacinėje sistemoje dėl minimo įvykio buvo užregistruoti du pranešimai (46 b.l.). Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė bei nevertino Centro pranešime nurodytų pranešimų turinio bei juos pateikusių asmenų matytų aplinkybių, o, išklausęs Centro pateiktus garso įrašus, apsiribojo formaliu nurodymu, jog jie nepagrindžia R. A. kaltės. Iš tiesų, vien šie įrašai negali būti R. A. kaltės įrodymu, tačiau juose užfiksuota informacija prieštarauja teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymams ir šios aplinkybės privalo būti išsamiai ištirtos prieš darant vienokias ar kitokias išvadas. Neištyrus šių duomenų daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, jog R. A. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėties, dar nėra galima. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš Institucijos apeliacinio skundo, pranešimus pateikę asmenys yra žinomi. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu išreiškė pageidavimą, jog būtų apklausti pranešimus policijos pareigūnams pateikę asmenys (38 b.l.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas jokių veiksmų neatliko. Šioje dalyje pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija šioje byloje iš esmės nesurinko jokios medžiagos, reikalingos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui apylinkės teisme, o bylos tyrimui reikšmingus duomenis pateikė tik apeliaciniame skunde.
Visgi, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, kad išsklaidytų visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo, todėl priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos R. A. atžvilgiu nutraukimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Skundą nagrinėjantis teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248 str. reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, todėl skundžiamas Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas, R. A. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimą panaikinti ir R. A. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujos nagrinėti Pasvalio rajono apylinkės teisme.
Ši nutartis neskundžiama.