Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Nijolės Šidagienės, Petro Viščinio, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Džigintui Žebeliui, atsakovo atstovui Dariui Linkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Agnei Norušienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Vilniaus teisės ir verslo kolegijos skundą atsakovui VĮ Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisija sprendimą motyvavo tuo, jog Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią, taip pat, kad pateikti 1974-12-27 ir 1975-12-30 valstybinės priėmimo komisijos aktai nesudaro pagrindo tvorą bei sporto aikštelę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi šie nekilnojamieji daiktai aktuose nepaminėti, be to, remiantis kadastrinių matavimų duomenimis tvora pastatyta 2000 metais, o sporto aikštelė 2006 metais.

Kolegija ir AB ,,Plasta” 2002-02-27 sudarė notarinę pirkimo - pardavimo sutartį (registro Nr. SB-1073), pagal kurią pareiškėja nusipirko eilę pastatų, kurie buvo registruoti nekilnojamojo turto registre ir kitokius pastatus bei kiemo statinius (įrenginius), kurie nebuvo sutartyje įvardyti kaip savarankiški objektai, nes nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėja ir AB ,,Plasta”. remdamiesi 2002-02-27 pirkimo -pardavimo sutarties 10 punktu, 2002-02-27 sudarė ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą, kuriame išvardytus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus pareiškėja perėmė nuosavybės teise. Minėtame priėmimo - perdavimo akte yra užfiksuota, kad pareiškėja, be kitų pastatų ir daiktų, perėmė savo nuosavybėn ir metalinio cinkuoto tinklo tvorą. Ši tvora juosia visą teritoriją, kurioje stovi nusipirkti pastatai. Šiame priėmimo - perdavimo akte nėra užfiksuota sporto (krepšinio) aikštelė, tačiau tvora ir sporto aikštelė yra 2002-02-27 pirkimo pardavimo sutarties objektai, kurie su kitais nupirktais pastatais įeina į visą poilsio bazės kompleksą, esantį Družilių kaime, Švenčionių raj. Sudarydamos 2002 02 27 pirkinio pardavimo sutartį šalys susitarė ne tik dėl atskirų sutartyje įvardytų pastatų, kaip savarankiškų objektų, bet ir dėl kitų toje pačioje sutartyje konkrečiai neįvardytų objektų (kiemo statiniai), kurie be jokių sąlygų įeina į poilsio bazes kompleksą. Visi pareiškėjos įgyti pastatai ir kiti statiniai nuosavybės teise priklausė AB ,,Plasta”, ką patvirtina 2007-02-14 pažyma -patvirtinimas Nr. 448.

Iš pridedamų tvoros ir sporto (krepšinio) aikštelės kadastro duomenų bylos matyti, kad tvora ir sporto (krepšinio) aikštelė yra pavadinti statiniais ir kiekvienam iš jų yra suteiktas unikalus numeris. Vadinasi, paminėti objektai yra galutinai suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, kuriuos leidžiama įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Todėl nuosavybės teises į statinius - tvorą ir sporto ( krepšinio) aikštelę neįregistruoti nėra juridinio pagrindo.

Pareiškėjos argumentas, jog sporto aikštelei ir tvorai yra suteikti unikalūs numeriai ir tai, Pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad šie objektai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, yra nepagrįstas, kadangi Nekilnojamojo turto registre yra padarytas įrašas apie tai, kad kiemo statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Šis įrašas reiškia, kad yra atlikti tik paminėtų daiktų kadastriniai matavimai, tačiau patys daiktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Be to, kadangi AB „Plasta” nebuvo tvoros ir sporto aikštelės įregistravusi Nekilnojamojo turto registre, taip pat nebuvo įregistravusi į šiuos daiktus ir savo nuosavybės teisių, todėl ji ir negalėjo šiais daiktais, kaip nekilnojamaisiais daiktais, disponuoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, patikslindamas skundą reikalavimu panaikinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - inžinerinius statinius: tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sporto aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Družilių k., Švenčionių r. sav.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2007-01-22 sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Minėtą sprendimą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007-03-23 sprendimu Nr. 94 paliko galioti, motyvuodama, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus atsiradimą.

Pareiškėja nesutinka su šiuo sprendimu, teigdama, kad nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus atsiradimą patvirtina pateikti 2002-02-27 pirkimo pardavimo sutartis, reg. Nr. SB-1073 ir 2002-02-27 priėmimo perdavimo aktas. Sporto aikštelei ir tvorai yra suteikti unikalūs numeriai kas patvirtina, kad šie objektai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Nuosavybės teisės į statinius registravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 2 d. įpareigoja asmenį, teikiantį prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Šio įstatymo 23 str. 3 d. nurodyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, atitiktų teisės aktų reikalavimus, juose būtų įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. nustato, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal šio įstatymo 9 str. 1 d. nekilnojamieji daiktai registruojami jei jie Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Šio straipsnio 2 d. Nustato, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas.

Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo ypatumus bei reikalavimus sutarties turiniui ir formai nustato specialiosios Civilinio kodekso normos, įtvirtintos 6.392 - 6.401 straipsniuose, taip pat Civilinio kodekso 1.74 str. 1 d. 1 p., įtvirtinančiame notarinę daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorių formą. Civilinio kodekso 6.396 str. apibrėžia, jog nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype ar kitame nekilnojamajame daikte; jei tokių duomenų nėra, sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta - negalioja.

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sporto aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikdama kaip savo nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus atsiradimą patvirtinančius dokumentus 2002-02-27 pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. SB-1073 ir 2002-02-27 priėmimo perdavimo aktą.

Iš byloje pateiktos tarp pareiškėjos ir AB „Plasta“ 2002-02-27 sudarytos pirkimo pardavimo sutarties (b. l. 9-15) matyti, kad kaip šios sutarties dalykas tvora ir sporto aikštelė nėra įvardinti. Pačioje sutartyje nurodyta, kad AB „Plasta“ nebuvo tvoros ir sporto aikštelės įregistravusi Nekilnojamojo turto registre, taip pat nebuvo įregistravusi į šiuos daiktus ir savo nuosavybės teisių. 2002-02-27 sutartis tarp pareiškėjos ir AB ,,Plasta“ negali būti nuosavybės teisių į minėtus statinius atsiradimą patvirtinantis dokumentas bei juridinis įregistravimo pagrindas, kadangi joje nėra aptartas ir numatytas nuosavybės teisių į tvorą ir sporto aikštelę perleidimas. Pareiškėjos pateiktas priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 16-17), kuriame paminėta tvora, negali būti laikomas nuosavybės teisių atsiradimą į tvorą patvirtinančiu dokumentu.

Pareiškėjos teiginys, kad sporto aikštelei ir tvorai suteikti unikalūs numeriai, todėl tai patvirtina, kad šie objektai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, yra atmestinas, kadangi, unikalaus numerio suteikimas tik patvirtina statinių kadastrinių matavimų atlikimo faktą ir jiems suformuotą registro įrašo numerį, tačiau ne pačių daiktų nekilnojamojo turto registre įregistravimą.

Kadangi tvora bei sporto aikštelė, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, todėl nuosavybės teisės į šiuos statinius negali būti registruojamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007-03-23 sprendimas Nr. 94 ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2007-01-22 sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti nuosavybės teises teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.