- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-31
- Bylos Nr.
- II-243-1082/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00696-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pareiškėjas
- Z. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Z. K. (toliau – pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, turinčios specialųjį vidurinį išsilavinimą, neištekėjusiosios, dirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), neteistos (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis), administracine tvarka nebaustos, skundą dėl 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno teritorinės muitinės, teisės skyriaus (toliau – Institucija), Muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. K. 2018 m. lapkričio 8 d. Institucijos nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalies 1 punktą 900 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstove, būdama atsakinga už prekių gavimą bendrovėje (įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini)), priimdama prekes iš vežėjo bei būdama atsakinga už įvežamų prekių iš trečiųjų šalių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, neužtikrino prekių gabentų pagal tranzito lydintį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. spalio 9 d.) savalaikio pristatymo į muitinės įstaigą, ir šiais savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento tarybos ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 233 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
Z. K. atstovas advokatas E. V. skundu prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 8 d. institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą Z. K. atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad Z. K. veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Nurodo, kad iš tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šios procedūros vykdytoju buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuris, atstovo teigimu, ir privalėjo užtikrinti, kad visos prekės per nustatytą terminą būtų pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Be to, ir tranzito procedūros vykdytojo pasitelkto vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovo A. R. paaiškinimas patvirtina, kad jis neinformavo gavėjo atstovės Z. K., jog prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą ir tranzito procedūra neužbaigta. Priešingai, prekių vežėjo atstovas nurodė, kad jis buvo muitinėje ir tinkamai užbaigė tranzito procedūrą. Iš skundžiamame nutarime nurodytų dokumentų (tranzito deklaracijos ir CMR Nr. (duomenys neskelbtini)) prekių gavėjo atstovė negalėjo žinoti, kad tranzito procedūra neužbaigta, nes tai fiksuojama tik Nacionalinėje tranzito kontrolės sistemoje (NTKS), kurią naudodami procedūros vykdytojai, įskaitant įgaliotuosius siuntėjus, pateikia Sąjungos tranzito deklaraciją. Prekių gavėjas, nebūdamas tranzito procedūros vykdytoju, neturėjo informacijos apie NTKS užfiksuotus elektroninius pranešimus, todėl ir prekių gavėjo atstovė, atsakomybėn traukiama Z. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekės pristatytos gavėjui prieš tai nepateikus jų paskirties muitinės įstaigai. Skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodoma, kad Z. K. buvo atsakinga už įvežamų prekių iš trečiųjų šalių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, nes Sąjungos muitinės kodekso 139 str. 1 d. aiškiai pasako, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Nagrinėjamu atveju prekes į Sąjungos muitų teritoriją įvežė vežėjas (duomenys neskelbtini), todėl būtent jis ir turėjo pareigą pateikti prekes paskirties muitinės įstaigai Sąjungos muitinės kodekso 139 str. taikymo prasme. Sąjungos muitinės kodekso 233 str. 1 d. nurodyti reikalavimai dėl muitinės taikomų prekių indentifikavimo priemonių išsaugojimo yra neatsiejama nuo reikalavimo per nustatytą terminą pristatyti visas prekes paskirties įstaigai, t. y. nei vienas iš šių reikalavimų negali būti taikomas atskirai nuo kito. Atstovo E. V. teigimu, vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovas A. R. turi atsakyti ne tik už muitinės uždėtų plombų nuplėšimą (ANK 216 str.), bet jis turėjo būti traukiamas ir administracinėn atsakomybėn už įvežtų prekių nepateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą. Atstovo E. V. įsitikinimu, Institucija neturėjo pagrindo taikyti Sąjungos muitinės kodekso 233 str. 3 d., nes nustačiusi, kad pareigų tinkamai neįvykdė procedūros vykdytojas ir vežėjas, atsakomybę taikyti privalėjo būtent minėtų subjektų atstovams.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė pastarojo netenkinti ir skundžiamą Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad priešingai nei teigia Pareiškėja, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei gali pateikti ne tik į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, bet ir asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Nėra vieno specialaus subjekto, kuriam privalu pateikti paskirties muitinės įstaigai prekes, kurioms yra taikoma Sąjungos tranzito procedūrą, o pareiga pateikti prekes gali kilti ne tik procedūros vykdytojui ar vežėjui, bet ir prekių gavėjui, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punktą svarbus priimančio prekes asmens žinojimas, jog prekės gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, o ne procedūros baigimo momentas. Aptariamos prekės buvo gabentos su tranzito deklaracija bei prie jos pridėtais papildomais dokumentais, o pats krovinys buvo užplombuotas. Taipogi, įmonė pastoviai importuoja drožlių plokštes iš to paties importuotojo OOO (duomenys neskelbtini), todėl visos su tranzito procedūra susijusios pareigos Pareiškėjai turi būti žinomos. Atsižvelgiant į tai, Z. K. priimdama bei sutikrindama krovinį pagal gautus dokumentus, turėjo matyti, jog krovinys yra tranzitinis, tai yra gabenamas iš Rusijos Federacijos, taip pat, jog tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) 13 langelyje nurodyta muitinės paskirties įstaiga - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o pats CMR važtaraštis užpildytas kirilicos rašmenimis. Kilus klausimų dėl Tranzito procedūros tvarkos ar neaiškumų, prekių gavėjo įgaliota atstovė Z. K. elgdamasi apdairiai, rūpestingai pagal atidaus žmogaus standartą galėjo kreiptis į Muitinės instituciją dėl šių klausimų išaiškinimo ir (ar) neaiškumų pašalinimo. Todėl nekyla jokių abejonių, jog toks Pareiškėjos neveikimas turėtų būti konstatuotinas kaip nerūpestingumas (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalyje numatyta vežėjo atsakomybė grindžiama faktine prekių kontrole. Vežėjui yra suteikta galimybė nusikratyti tenkančios atsakomybės perduodant prekes asmeniui, kuris pagal minėtą 233 straipsnį turi prievolę deramai pateikti prekes paskirties muitinės įstaigai, šiuo atveju prekių gavėjui, kuris prekes priima žinodamas, jog joms taikoma Bendrijos tranzito procedūra. Taigi vežėjas, kuris perleidžia šią kontrolę kitam subjektui - gavėjui perduodamas jam prekes, iš principo nusikrato pagal šią nuostatą tenkančios prievolės, jei gavėjas, žino, jog prekėms taikoma Bendrijos tranzito procedūra. Kadangi krovinys buvo perduotas gavėjui dar nepasibaigus tranzito procedūros terminui, taip suteikiant pastarajam galimybę faktiškai kontroliuoti krovinį, nustatytina, kad pareiga pristatyti prekes į paskirties muitinės įstaigą, jog būtų užbaigta tinkamai ir laiku tranzito procedūra teko prekių gavėjui, šiuo atveju prekių gavėjo įgaliotai atstovei Z. K..
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti skundą nedalyvaujant Institucijos atstovui.
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. K. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimą ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad manė, jog vežėjas pristatė prekes paskirties muitinės įstaigai ir užbaigė Bendrijos tranzito procedūrą kaip visuomet. Tik vėliau sužinojo, kad Bendrijos tranzito procedūra nebaigta.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Bendradarbiauja su UAB (duomenys neskelbtini) jau dešimt metų. Tvarko visas siuntas, kurios atvyksta iš trečiųjų šalių. Sužinojęs, kad yra pažeista Sąjungos muitinės tranzito procedūra informavo įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad šie atrastų vežėją ir prekės būtų pristatytos į muitinę.
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundu nesutinkama su Pareiškėjos nubaudimu, teigiama apie netinkamą įrodymų vertinimą, tačiau teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Vien tai, kad Institucija byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Pareiškėja ar jos atstovas, kurie savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, Pareiškėjai palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė Institucija.
Iš administracinio kaltinimo seka, kad Z. K. nubausta už tai, jog ji, būdama UAB „Raguvos baldai“ įgaliota atstovė ir būdama atsakinga už prekių gavimą bendrovėje, priimdama prekes iš vežėjo bei būdama atsakinga už įvežamų prekių iš trečiųjų šalių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, neužtikrino prekių gabentų pagal tranzito lydintį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) savalaikio pristatymo į muitinės įstaigą, ir šiais savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 233 straipsnio 3 dalį. Jos kaltė dėl šio nusižengimo padarymo grindžiama byloje esančių įrodymų visuma: tarnybiniu pranešimu dėl administracinio teisės pažeidimo, administracinio nusižengimo protokolu, UAB „Raguvos baldai“ direktorės įgaliojimu, Z. K. ir A. R. paaiškinimais bei kiti byloje esantys dokumentais.
Nors skundu nesutinkama su įrodymų vertinimu, ginčijamas ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties buvimas Pareiškėjos veiksmuose bei teigiama apie kito asmens kaltę dėl administraciniame kaltinime nurodytų veiksmų, teismo nuomone, Institucija išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nagrinėdama Pareiškėjos kaltės klausimą Institucija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Institucija ištyrė byloje esančius rašytinius dokumentus – Pareiškėjos bei kito asmens A. R. paaiškinimus, deklaracijas, muitinės pažymas ir kitus dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu Pareiškėjos veiksmuose konstatavo ANK 211 str. 1 d. sudėtį. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjai palankiai dėstomi samprotavimai Institucijos konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjos kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjos atstovo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jai inkriminuotus veiksmus.
Pareiškėjai inkriminuoto ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, t. y. už neatvykimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas. Ši norma yra blanketinė ir šiuo atveju svarbi yra Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalis, kurioje yra numatyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.
Nors skunde teigiama, kad Z. K. nežinojo, kad tranzito deklaracijoje deklaruotos prekės savalaikiai nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir ji nebuvo atsakinga už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, tokie teiginiai vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybos priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2017 m. liepos 4 d. įgaliojimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė įgaliojo paruošimo padalinio gamybos vadovę Z. K. priimti krovinius iš trečiųjų šalių. Taigi, pareiškėjai buvo suteiktas gavėjo statusas Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalies prasme ir jai kilo pareiga užtikrinti prekių, gabenamų pagal tranzito lydinčius dokumentus, pristatymą į muitinės įstaigą nustatytais terminais. Kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime į Pareiškėjos skundą, Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalyje numatyta vežėjo atsakomybė grindžiama faktine prekių kontrole. Vežėjui yra suteikta galimybė nusikratyti tenkančios atsakomybės perduodant prekes asmeniui, kuris pagal minėtą 233 straipsnį turi prievolę deramai pateikti prekes paskirties muitinės įstaigai, šiuo atveju prekių gavėjui, kuris prekes priima žinodamas, jog joms taikoma Bendrijos tranzito procedūra. Kadangi krovinys buvo perduotas gavėjui dar nepasibaigus tranzito procedūros terminui, t. y. 2018 m. spalio 10 d., tokiu būdu Pareiškėjai buvo suteikta galimybė faktiškai kontroliuoti krovinį, o pareiga pristatyti prekes į paskirties muitinės įstaigą teko būtent Z. K..
Skundžiamas nutarimas buvo priimtas Institucijos atstovui padarius išvadą, nurodant jog prekės buvo gabentos su tranzito deklaracija bei prie jos pridėtais papildomais dokumentais, o pats krovinys buvo užplombuotas. Taip pat, kaip ir nurodoma Institucijos atsiliepime, iš Kauno teritorinės muitinės UAB (duomenys neskelbtini) importo procedūrų išrašo matyti, kad bendrovė jau ankščiau yra importavusi drožlių plokštes iš to paties importuotojo OOO (duomenys neskelbtini), todėl visos su tranzito procedūra susijusios pareigos Pareiškėjai turėjo būti žinomos. Atsižvelgiant į tai, Z. K. priimdama bei sutikrindama krovinį pagal gautus dokumentus, turėjo matyti, jog krovinys yra tranzitinis, tai yra gabenamas iš (duomenys neskelbtini) ir todėl minėtoms prekėms buvo privalomai taikoma Sąjungos/bendroji tranzito procedūra. Taip pat Z. K. paaiškino, kad transporto priemonė su prekėmis atvyko į įmonės sandėlį 2018 m. spalio 10 d. apie 11 val. ir vairuotojas ją informavo, kad muitinėje buvo, nuėmė muitinės plombą bei leido iškrauti prekes, o tik vėliau paaiškėjo, kad muitinės procedūros neužbaigtos. Atkreiptinas dėmesys, kad prekių gavėjo įgaliota atstovė Z. K. elgdamasi apdairiai, rūpestingai pagal atidaus žmogaus standartą, atsižvelgiant į jos užimamas pareigas galėjo kreiptis į Muitinės instituciją dėl visų klausimų išaiškinimo ir (ar) neaiškumų pašalinimo. Tačiau, tik vėliau paaiškėjus, kad muitinės procedūros neužbaigtos buvo susisiekta su vežėju ir paprašyta grąžinti automobilį. Šis grįžo 2018 m. spalio 24 d., į priekabą buvo pakrautos prekės ir vairuotojui nurodyta važiuoti į muitinės postą. Taigi, iš Z. K. paaiškinimo matyti, kad paaiškėjus, jog muitinės procedūros nebuvo užbaigtos, buvo susisiekta su vežėju turint tikslą įvykdyti teisės normose numatytą pareigą pateikti prekes muitinės įstaigai per nustatytus terminus, o tai suponuoja ne tik apie minėtos pareigos buvimą, bet ir Z. K. turėjimą žinoti apie šią jai kylančią pareigą. Taigi, skunde nurodyta aplinkybė, jog Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, jog prekių gavėjas atsako už prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai, teismo vertinama kaip gynybinė pozicija ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą.
Veikos kvalifikavimui pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikšmės neturi ir aplinkybė, jog prekių vežėjo atstovas A. R. klaidingai nurodė, kad šis buvo muitinėje ir tinkamai užbaigė tranzito procedūrą. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra svarbus fakto, jog priimamos prekės yra gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą žinojimas, bet ne žinojimas apie šios procedūros baigtinumo momentą. Tačiau, minėta aplinkybė turi reikšmės sprendžiant pažeidėjos kaltės klausimą.
ANK 2 straipsnyje yra numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. To paties kodekso 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Viena iš neatsargumo formų yra nerūpestingumas. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų visumos matyti, kad A. R. pateikus klaidingą informaciją apie prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai, Z. K. nenumatė, kad dėl jos veiksmų gali kilti įstatyme numatyti padariniai, tačiau dėl savo užimamų pareigų pobūdžio, suteiktų pareigų galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jos nerūpestingumo, neatidumo, kontrolės trukumo gali būti pažeista tranzitinių prekių pateikimo muitinės įstaigai tvarka. Atsakomybės už tai nešalina Z. K. teisme išsakytieji teiginiai, kad anksčiau taip nėra buvę, vairuotojais ji pasitikėjusi ir jie viską atlikdavę kaip reikiant.
Taigi, nors skunde nurodoma, kad Z. K. veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, įvertinus turimus duomenis ir išnagrinėjus skundžiamą nutarimą darytina priešinga išvada. Kaip teisingai nurodoma Institucijos nutarime, Z. K. elgdamasi neapdairiai, nerūpestingai, nesikreipė į Muitinės instituciją dėl kilusių klausimų išaiškinimo ir (ar) neaiškumų pašalinimo, nors pagal savo užimamas pareigas turėjo elgtis priešingai. Taigi, konstatuotina, jog Pareiškėja veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo ir jos kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis.
Skunde taip pat yra nurodoma, kad remiantis Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiga Pareiškėjai užtikrinti prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai nebuvo kilusi. Nurodoma, kad remiantis minėtu straipsniu į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, kuris nagrinėjamu atveju yra vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovas A. R.. Pastebėtina, kad Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies c punkte yra numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas gali pateikti asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Taigi, kaip ir teisingai pažymima Institucijos atsiliepime, pareiga pateikti prekes gali kilti ne tik procedūros vykdytojui ar vežėjui, bet ir prekių gavėjui, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą. Kaip jau minėta ankščiau, iš bylos medžiagos darytina pagrįsta išvada, kad Z. K. priimdama bei sutikrindama krovinį pagal gautus dokumentus, turėjo matyti, jog krovinys yra tranzitinis ir turėjo suvokti, jog pristatytoms prekėms buvo taikoma Sąjungos/bendroji tranzito procedūra. Todėl, skunde nurodomi teiginiai, kad Z. K., remiantis Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio nuostatomis, nebuvo atsakinga už įvežamų prekių iš trečiųjų šalių pateikimą paskirties muitinės įstaigai yra nepagrįsti. Kaip ir buvo minėta ankščiau, tokia pareiga jai, kaip įgaliotai prekių gavėjai, taip pat kyla ir remiantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalimi.
Skunde be kita ko nurodoma, kad iš tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad procedūros vykdytoju buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuri, Pareiškėjos manymu, ir privalėjo užtikrinti, kad visos prekės per nustatytą terminą būtų pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Iš tiesų Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje yra numatytos Sąjungos procedūros vykdytojo pareigos, tarp kurių ir vykdytojo pareiga atsakyti už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių laikymąsi. Nepaisant to, Pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė nepanaikina jos, kaip gavėjos, pareigos taip pat laikytis ir jai skirtų įpareigojimų.
Įvertinus skunde nurodomas aplinkybes ir motyvus, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, taip pat kitas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Z. K. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įrodyta, Institucijos nutarimas priimtas pagrįstai. Institucijos pareigūnas, paskyręs administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Institucijos pareigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir skundą tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi ir 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
2018 m. lapkričio 8 d. Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus Muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjos Z. K. atstovo advokato E. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.