Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J. (S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis, pensininkas, gyvenantis Vilniaus r., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. (S. J.) vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: jis, 2015-10-06, apie 11 val. 25 min., būdamas neblaivus, Vilniaus r., Rukainių sen., Pavalkių k., vairavo I. Z. (I. Z.) priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir reljefo ypatumus, dėl ko važiuodamas žvyrkeliu nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu žuvo automobilio ,,VW Passat“ keleivis I. Z., gim. 1949 m., bei apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas - automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų...“ bei 127 punkto „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties...“ reikalavimus, ir atsiradus minėtoms pasekmėms,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d.

K. S. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltu prisipažįsta pilnai. Važiavo kartu su I. Z., o prie automobilio vairo sėdėjo jis. Vakarykštę dieną kartu su I. Z., pastarojo namuose, būdami dviese, vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Baigė vartoti alkoholinius gėrimus apie 11.00 val. Po to, grįžo pas save, o I. Z. pasiliko namuose ir tą dieną daugiau jo nebuvo sutikęs. 2015-10-06 paskambinęs I. Z. paprašė ateiti, nurodydamas, kad jam skauda galvą. I. Z. paprašė su jam priklausančiu automobiliu jį nuvežti iki parduotuvės tikslu nusipirkti alkoholinių gėrimų. I. Z. negalėjo pats vairuoti automobilio, nes tris dienas, pakrikštijus anūką, vartojo alkoholonius gėrimus. Kadangi pats vartojo alkoholinius gėrimus prieš parą ir jautėsi gerai, sutiko I. Z. nuvežti iki parduotuvės. Apie 10.00 val. vairavo I. Z. priklausantį automobilį ,,VW Passat“ ir abu buvo prisisegę saugos diržus. Į parduotuvę, esančią Rukainių kaime, Vilniaus r. važiavo žvyrkeliu, apie 60 km/val. greičiu, kadangi jų kaime nėra parduotuvės, o tarp kaimų yra apie 10 kilometrų atstumas. Šiuo keliu važiuodavo dažnai. Įvykio metu iš pradžių nuo kelio nenuvažiavo, tačiau automobiliui įvažiavus į pirmą mažą kelyje buvusią duobę, kelis kartus ,,pašokus“, nebegalėjo jo suvaldyti, nes rankomis nebelaikė vairo. Po to, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į už trijų ar keturių metrų buvusį medį. Kodėl taip automobilis šokinėjo nežino, mano, kad galimai automobilis galėjo būti techniškai netvarkingas. Automobiliui sustojus, suveikė vairuotojo ir keleivio pusėse buvusios oro pagalvės. Pats išlipęs iš automobilio, norėjo atidaryti keleivio pusės automobilio duris, kur sėdėjo Ivanas, tačiau negalėjo to padaryti. Pažiūrėjęs, suprato, kad Ivanas dar kvėpavo. Paskambinęs policijai pranešė apie eismo įvykį. Policijos pareigūnai ir greitosios medicininės pagalbos tarnybos darbuotojai atvyko greitai, tačiau pastarieji konstatavo, kad Ivanas mirė. Dėl įvykio labai gailisi. Norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų ir dalyvauti Ivano laidotuvėse, tačiau dėl išgirstų iš kitų žmonių neigiamo turinio kalbų, to nepadarė. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, bandys kiek įmanoma atlyginti ir mano, kad teisinga civilinio ieškinio suma turėtų būti 3000 eurų. Priklausomybės alkoholiui neturi, o būdamas neblaivus niekada nevairuoja. Kartu buvo geri kaimynai, užjaučia šeimą, kad taip įvyko, bet dabar nieko negali padaryti. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Prašo netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, kad galėtų uždirbti ir atlyginti neturtinę žalą.

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltumas įrodytas tokiais įrodymais:

Alkotesterio patikrinimo šaknele, kuri patvirtina, kad S. J. patikrinimo rezultatas yra 1,38 %₀ (promilės) (b. l. 62).

2015-10-08 VTMT specialisto išvada Nr. T-A 8055/15(01), kuri patvirtina, kad S. J. kraujyje rasta 1,54 %₀ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 65 - 66).

VTMT specialisto išvada Nr. M 1382/15(01), iš kurios matyti, kad I. Z. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais kūne, kraujo patekėjimu po minkštaisiais dangalais smegenėlių priekiniame paviršiuje abipus kirmino, abipusiais šonkaulių lūžiais, trauminiais kepenų dešinės skilties ir dešinio inksto plyšimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu (pilvaplėvės ertmėje 1500 ml skysto kraujo, makroskopiškai vidaus organų mažakraujystė), ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. I. Z. lavono kraujyje rasta 2,84 %₀ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,66%₀ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 29 - 37).

2015-10-26 nutarimais, iš kurių matyti, kad A. T., V. S. ir G. Z. pripažintos nukentėjusiomis (b. l. 40, 45, 49).

2015-10-29 UAB DK ,,PZU Lietuva” raštu, kuris patvirtina, kad V. S. išmokėtina suma draudimo išmokai neturtinei žalai atlyginti 1,666,66 eurai ir laidojimo išlaidoms atlyginti 903,89 eurai, G. Z. bei A. T. – 1,666,67 eurai draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (b. l. 61).

Kaltinamasis S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kad jam vairuojant automobilį įvažiavus į žvyrkelyje buvusią mažą duobę, automobilis tapo nevaldomas ir nesugebėjęs sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į medį. Specialisto išvadoje Nr. M 1382/15(01) nustatyta, kad I. Z. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais kūne, kraujo patekėjimu po minkštaisiais dangalais smegenėlių priekiniame paviršiuje abipus kirmino, abipusiais šonkaulių lūžiais, trauminiais kepenų dešinės skilties ir dešinio inksto plyšimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu (pilvaplėvės ertmėje 1500 ml skysto kraujo, makroskopiškai vidaus organų mažakraujystė), ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. I. Z. lavono kraujyje rasta 2,84 %₀ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,66%₀ (promilės) etilo alkoholio. Iš transporto priemonės (,,VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad išoriniai sugadinimo požymiai yra sulankstytas variklio dangtis, priekinis stiklas, stogas, dešinės pusės priekinis statramstis, priekinis bamperis, abu priekiniai sparnai, sudaužyti visi priekiniai žibintai, nuleista priekinio dešinės pusės rato padanga, be ratlankio, dešinės pusės priekinės durys, dešinės pusės priekinis slenkstis, kairės pusės galinis sparnas, suveikė abi oro pagalvės. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė KET 14, 127 punktų reikalavimus ir kiekvienas šių pažeidimų bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais – vienas žmogus dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė, todėl S. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 str. 6 d.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatyti lengvinančios aplinkybės trys alternatyvūs pagrindai. Vienas iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, išgyvena dėl to ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį iš karto po įvykio ir vėliau. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pareiškus jam įtarimą savo kaltę pripažino, jos neneigė ir bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju, iki teisiamojo posėdžio kaltinamasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, nes iš kitų asmenų girdėjo grasinančio neigiamo turinio kalbų, todėl nedrįso dalyvauti žuvusiojo laidotuvėse, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis nukentėjusiųjų atsiprašė, sutiko kiek galintis atlyginti patirtą neturtinę žalą ir norintis dirbti, kad galėtų tai padaryti. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu neneigia kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir kad jis dėl to nuoširdžiai gailisi.

Skiriant kaltinamajam S. J. bausmę už jo padarytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytą nusikaltimą atsižvelgtina į tai, jog padarytas nusikaltimas yra neatsargus (BK 16 str. 2 d.), tačiau sukėlė sunkius padarinius – gyvybės neteko vienas žmogus; S. J. nusikalsta pirmą kartą; jis aštuonis kartus buvo baustas administracine tvarka ir nuobaudos, paskirtos už automobilio vairavimą pažeidžiant (duomenys neskelbtini) punktą (,,Eismo kryptys ir apribojimai“), už reguliuojamos pėsčiųjų perėjos degant raudonam šviesoforo ženklui perėjimą, už pasirodymą esant neblaiviam ir alkoholio vartojimą viešoje vietoje, o paskirtos baudos sumokėtos; S. J., būdamas pensininku dirba; nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus; psichiatrinio gydymo, įskaitos nebuvo; narkologinio gydymo įskaitoje neįrašytas; į tai, kad atsiprašė nukentėjusiųjų; kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam S. J. skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.). Kaltinamajam prisipažinus ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ str.).

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis S. J., būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Visa tai rodo jo didelį lengvabūdiškumą bei nerūpestingumą. Be to, jo veika sukėlė sunkius padarinius, nes žuvo žmogus, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 58).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 59).

2015-10-29 UAB DK ,,PZU Lietuva” raštas patvirtina, kad V. S. išmokėtina suma draudimo išmokai neturtinei žalai atlyginti 1,666,66 eurai ir laidojimo išlaidoms atlyginti 903,89 eurai, G. Z. bei A. T. – 1,666,67 eurai draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (b. l. 61).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. Z. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 100 eurų išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimo (b. l. 129 - 131), nes eismo įvykio metu ji prarado savo vyrą, su kuriuo buvo artima, dėl to ji patiria didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinį šoką, emocinį sukrėtimą. Ji nurodo, kad vyras jai buvo artimiausias žmogus, pagalbininkas šeimoje ir patarėjas visais gyvenimo klausimais. Netekus sutuoktinio patirtos dvasinės kančios skaudžiai atsiliepė jos sveikatai ir psichologinei būklei, patyrė bendravimo ribojimus, baimę ir nepasitikėjimą žmonėmis.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį (LAT 2015-01-20 nutartis Nr. 2K-177-696/2015). Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Lietuvos A. T. yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Šiuo atveju dėl kaltinamojo S. J. padaryto nusikaltimo nukentėjusioji G. Z. neteko sutuoktinio, su kuriuo gyveno vienuose namuose, kartu vedė bendrą ūkį, todėl darytina išvada, kad sutuoktinius siejo artimi ryšiai ir kad, I. Z. žuvus, nukentėjusioji tikrai patyrė ir dvasinius išgyvenimus, ir dvasinį sukrėtimą. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą taip pat atsižvelgia į sunkius nusikaltimo padarinius, taip pat tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, nukentėjusioji liko su dvejomis suaugusiomis dukromis, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, yra darbingas, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai, kad žuvusysis būdamas suaugęs asmuo pats elgėsi ypač neatsakingai, kuomet prieš tai su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau prašydamas kaltinamojo nuvežti jam priklausančiu automobiliu į parduotuvę nusipirkti daugiau alkoholinių gėrimų, nes galimai žuvusiajam skaudėjo galvą, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų teismo posėdžio metu atsiprašė ir dėl padarytos veikos labai gailisi, kas sudaro pagrindą mažinti priteistinos žalos dydį bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros (LAT 2015-01-20 nutartis Nr. 2K-177-696/2015), kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios G. Z. dvasinį skausmą – 10 000 eurų suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajai G. Z. iš kaltinamojo S. J. ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo neišieškoti arba jų dydį sumažinti.

Nukentėjusioji G. Z. teismo paprašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą atstovaujant pirmosios instancijos teisme ir pateikė teismui pinigų paėmimo kvitą 100 eurų dydžio sumai (b. l. 128).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir tai, kad advokatas ruošė ieškinį, atstovavo nukentėjusiąją, į tai, kad vyko vienas teismo posėdis, taip pat į atstovavimo išlaidų dydžius, laikytina, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra proporcingos ir adekvačios atliktam darbui, žymiai nesiskiriančios nuo vyraujančios praktikos ir yra pakankamos advokato paslaugoms apmokėti, todėl priteistinos iš kaltinamojo S. J..

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1 (vairuotojo oro pagalvės iškarpa), vokas Nr. 2 (keleivio oro pagalvės iškarpa), stiklainis su kvapo pėdsaku, stiklainis su foniniu kvapu, - saugomi Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, adresu Mėnulio g. 11, Vilnius - sunaikintini (b. l. 100) (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

S. J. (S. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir nuteisti laivės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8, 11 p. bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

P. S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiosios G. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. J. 10 000 (dešimt tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 100 (vieną šimtą) eurų bylinėjimo išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1 (vairuotojo oro pagalvės iškarpa), voką Nr. 2 (keleivio oro pagalvės iškarpa), stiklainį su kvapo pėdsaku, stiklainį su foniniu kvapu, - saugomus Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, adresu Mėnulio g. 11, Vilnius - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.