Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-04-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-3210-1004/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-04
Bylos Nr.
2YT-3210-1004/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02218-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Pareiškėjas
Ž. R.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3210-1004/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02218-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.2.3.2; 3.4.4.11.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo Ž. R. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti antstolį A. B. grąžinti 2012-12-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui. Pareiškėjas dėl jauno amžiaus ir sunkios turtinės padėties negali sumokėti baudos, todėl kreipėsi į antstolį dėl paskirtos baudos pakeitimo į viešuosius darbus. Nuosprendis nebuvo įvykdytas per tris metus, todėl antstolis privalėjo kreiptis dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus arba grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

Antstolis patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą nurodė, kad skundas atmestinas, kadangi po vykdomojo dokumento pateikimo, skolininkas vengia savo noru sumokėti baudą. Pažymėjo, kad per visą skolos išieškojimo laikotarpį antstolio depozitinėje sąskaitoje piniginės lėšos gautos tik 2015-05-08. Antstolis turi teisę, o ne pareigą kreiptis dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Skolininkas remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 str. 1 d., tačiau jei nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Teigdamas, kad jis negali sumokėti paskirtos baudos, pareiškėjas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad būtų registruotas kaip ieškantis darbo, kad galimybės įsidarbinti apribotos, kad dėjo pastangas įvykdyti nuosprendį.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagose yra duomenys, jog 2003-01-02 pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas pranešimas vykdomojoje byloje apie tai, kad vykdymui pateiktas 2012-12-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 18200 Lt piniginių lėšų išieškojimo iš Ž. R. ir įteikta 2013-01-15 (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 4-7 b.l.). Antstolis A. B. nuo 2003-01-02 iki 2015-03-18 periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, tai yra buvo tikrinami VSDFV duomenys, VĮ Regitra ir kredito įstaigų duomenys (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 10-34 b.l.).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Vykdymo procese ne tik išieškotojui, bet skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.

Vadovaujantis CPK 661 str. 1 d., jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjant pareiškėjo skundą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra pasibaigęs vykdymo senaties terminas, nustatyti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, tai yra pripažinti ar nėra pagrindo konstatuoti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

BK 96 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. BK 96 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Šioje byloje būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolio kontoroje gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutartis dėl Ž. R. prašymo baudos pakeitimo viešaisiais persiuntimo. 2013-09-16 ir 2015-05-22 antstolio kontoroje gauti Ž. R. prašymai pakeisti baudą į viešuosius darbus. Tačiau šie prašymai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas, nors ir išreiškė valią vietoje baudos mokėjimo atlikti viešuosius darbus, tačiau visgi vengė geranoriškai mokėti išieškomą baudą. CPK 644 str. yra nurodytos skolininko pareigos, iš jų ir aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas (CPK 644 str. 2 p., 4 p., 6 p.). CPK 645 str. įtvirtinta skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad skolininkas būtų vykdęs šias jam įstatymo nustatytas pareigas. Todėl antstoliui turint tik duomenis, kad skolininkas darbo neturi, kredito įstaigose, apart gaunamos pašalpos, piniginių lėšų neturi, imtis kokių nors aktyvių veiksmų, išskyrus anksčiau nurodytus veiksmus, nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad po to, kai antstolis nustatė, kad jis nedirba, piniginių lėšų neturi, jo turtinė padėtis pasikeitė. Priešingai, skolininkas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad baudos nesumokėjo dėl sunkios turtinės padėties. Tai reiškia, kad bauda per trijų metų laikotarpį buvo neišieškota tik dėl to, kad jos objektyviai nebuvo galima išieškoti, o ne dėl to, kad antstolis nieko neatliko dėl baudos įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje nuolat buvo atliekami vykdymo veiksmai ir dėl šios priežasties nėra praleistas baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas.

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis nuolat periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį (užklausos bankams, VSDFV), jis buvo pakankamai aktyvus, kad tinkamai ir laiku išieškotų iš skolininko jam paskirtą baudą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skola būtų mokėta gera valia. Iš antstolio patvarkymo nustatyta, kad skolininkas sumokėjo dalį skolos tik 2015-05-08. Taigi, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą baudą. Pateiktoje vykdomojoje byloje esantis antstolio išsiųstas skolininkui patvarkymas dėl nuosprendžio vykdymo, patvirtina, kad pareiškėjas neabejotinai privalėjo žinoti, kad jam paskirta bauda, jokių duomenų apie baudos sumokėjimą teismui nepateikė, jokių įmokų baudai padengti, išskyrus 2015-05-08, nemokėjo.

Nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi galimybę išlaikyti save ir sumokėti baudą, juolab, kad nėra registruotas darbo biržoje, kurioje jam būtų suteikiama informacija apie laisvas darbo vietas, tarpininkaujama įdarbinant ir k.t. Nuteistajam paskirta bauda iš tiesų nėra maža, tačiau pareiškėjas sumokėjo vieną įmoką. Tai reiškia, kad jis visgi turi galimybių ją mokėti, net ir nedirbdamas. Tolimesnis pareiškėjo vengimas mokėti baudą laikytinas jo siekiu išvengti baudos mokėjimo.

Nagrinėjamu atveju, vertinant senaties termino taikymą baudos išieškojimo vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolis atliko reguliariai. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, jog taikyti senaties terminą vykdymo procese nėra pagrindo.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 str., teismas,

nutaria:

Pareiškėjo skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidotas Narvidas