- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2-729-370/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00392-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RGS valda“
- Atsakovas
- T. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RGS valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RGS valda“ ieškinį atsakovui T. T. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RGS valda“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. T. (toliau – ir atsakovas) 279 000 Eur skolą, 25 110 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui nuosavybes teise UAB „Prostafus“ (toliau – ir bendrovė) 5 987 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų 28,96 Eur nominalios vertės bendrovės akcijų (toliau – ir akcijos), suteikiančių 70 proc. (septyniasdešimt procentų) balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, o atsakovas įsipareigojo priimti akcijas ir sumokėti už jas Sutartyje nustatytą kainą – 427 000 Eur. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų per Sutartyje nustatytą terminą neįvykdė ir liko skolingas ieškovei 279 000 Eur.
3. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo sumai (279 000 Eur) areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias banke ar kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, o piniginių lėšų nesant ar jų nepakankant, areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas jį ar trečiuosius asmenis, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, leidžiant areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove.
4. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o atsakovui sužinojus apie pareikštą tokio dydžio reikalavimą atsakovas gali siekti perleisti tretiesiems asmenims jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, nes atsakovas nuo pat Sutarties pasirašymo pradžios tinkamai jos nevykdo, nesilaiko sutartyje nurodytų apmokėjimo už įsigytas akcijas terminų, tačiau akcijomis naudojasi, gauna iš jų materialinę naudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
7. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat prašo priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Atsakovo nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad jis pažeidė Sutarties 14.5 papunktį, kadangi sudarydamas Sutartį atsakovas sutiko įkeisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 220/1800 dalį žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas), taip užtikrindamas piniginės prievolės įvykdymą. Taip pat atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, sąmoningai priiminėja bendrovei ekonomiškai nenaudingus sprendimus, kurie mažina bendrovės vertę.
8.2. Atsakovas, sužinojęs apie rengiamą ieškovės ieškinį, Nekilnojamą turtą (turto dalį) 2024 m. birželio 21 d. perleido savo sutuoktinei pasirašydamas turto pasidalijimo sutartį Nr. 1197, t. y. atsakovas dirbtinai sudaro kliūtis, kad ieškinio tenkinimo atveju negalima būtų išieškoti piniginių lėšų, kadangi kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovas neturi.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai galėjo būti teikiami kartu su ieškiniu. Tiek ataskaita, tiek valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašas galėjo būti gauti ir pateikti kartu su ieškiniu.
9.2. Atsakovas neatliko bendrovės vertę mažinančių veiksmų, priešingai – nepaisant akcijų įgijimo metu ieškovės suteiktų tikrovės neatitinkančių garantijų ir neatliktų įsipareigojimų pagal Sutartį, atsakovas siekė toliau vykdyti bendrovės veiklą.
9.3. Atsakovui nebuvo žinoma, kad ieškovė pareikš ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Nekilnojamojo turto dalies perleidimas buvo nesusijęs su ginčo situacija ir neturint siekio mažinti asmeninės nuosavybės teise valdomo turto apimties, toks sprendimas buvo priimtas dėl asmeninių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus: 1) duomenis iš duomenų bazės Okredo apie UAB „Prostafus“, 2) 2024 m. rugpjūčio 8 d. išrašą su istorija iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie Nekilnojamąjį turtą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, jog atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui perleido Nekilnojamąjį turtą, taip pat duomenys apie UAB „Prostafus“ galėjo būti pateikti kartu su ieškiniu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovė atskiruoju skundu skundžia antrosios sąlygos vertinimo ir išvados dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.
Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
17. Ieškovė teigia, kad atsakovo nesąžiningumą pagrindžia tai, kad jis, žinodamas apie ieškovės rengiamą ieškinį teismui dėl skolos priteisimo, perleido Nekilnojamąjį turtą savo sutuoktinei. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, atlieka bendrovei ekonomiškai nenaudingus veiksmus, kurių pagrindu yra bloginama bendrovės, kurios nuosavybės teises įgijo Sutarties pagrindu, turtinė padėtis.
18. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovų elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
19. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovų (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien nurodytos formalios aplinkybės dėl atsakovo valdomos bendrovės valdymo negali būti laikomos pakankamomis atsakovo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti, t. y. spręsti, jog atsakovas atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovas ketintų jam priklausantį turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, jog ieškovas perleido sutuoktinei Nekilnojamąjį turtą, dar iki ieškinio pareiškimo, neįrodo realaus atsakovo suinteresuotumo siekti apsunkinti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovo nesąžiningumas, taigi nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
21. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.