- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- I-595-386/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00368-2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui E. Č., atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Petrui Kaminskui, 2011 m. gruodžio 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.Č. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A2-78 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. Č. prašymu ir patikslintu prašymu (b.l.3-5; 26-28) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo E.Č.“, kuriuo pareiškėjui už judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimo organizavimą ir pirkimą, neturint įgaliojimo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Nurodo, kad jis su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2011-05-09 išvada Nr. 9-19, pagal Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, turėjo būti supažindintas per 3 darbo dienas, tačiau supažindintas buvo tik vykdant Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-29 įsakymą Nr. A3-468, tai yra 2011-09-05. Teigia, jog esant tokioms aplinkybėms, jis neteko teisės ištaisyti trūkumų, nors tokia galimybė numatyta Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9.8 punkte. Akcentuoja, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pradėta pavėluotai, tai yra nesilaikant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punkto reikalavimų. Taip pat nenustatytos visos pažeidimo įvykdymo aplinkybės, nenurodyti pažeidimo padariniai. Be to, nurodo, kad Šventosios seniūnija yra Palangos savivaldybės biudžetinės įstaigos filialas, o seniūnas seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas, seniūnas administruoja seniūnijai skirtus asignavimus, todėl seniūnui nereikalingas papildomas įgaliojimas vykdyti mažos vertės pirkimus. Esant šioms aplinkybėms teigia, jog jis negalėjo pažeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-16 įsakymu Nr. A1-150 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 ir 77 punktus.
Pareiškėjas E. Č. palaiko prašymą ir prašo jį tenkinti. Nurodė, jog dėl sudarytos judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimo sutarties žala niekam nepadaryta. Šventosios seniūnija yra sudariusi ir kitų nedidelės vertės sutarčių, tačiau dėl jų nėra kilę problemų.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą (b.l. 32-33) nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2011-08-29, tai yra per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos apie pažeidimą gavimo dienos. Oficiali informacija yra 2011-08-22, t. y. kai iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos gautas 2010-09-23 paslaugų teikimo sutarties Nr. GSND-12846/2010 originalas. Nurodo, kad 2011-05-09 Valstybės kontrolės ataskaitos Nr. FA-P-34-7-21 1.3 punkte buvo pateikti tik pastebėjimai dėl Šventosios seniūnijos sudarytos neterminuotos paslaugų sutarties mobiliojo ryšio paslaugoms įsigyti, tačiau nebuvo nurodytas sutartį pasirašęs asmuo, sutarties sudarymo aplinkybės. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 32 ir 33 straipsnių nuostatas seniūnija yra struktūrinis teritorinis padalinys, kurio veiklą reglamentuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti nuostatai. Pagal 2005-05-31 įsakymu Nr. (4.1)A1-454 patvirtintų Šventosios seniūnijos nuostatų 15.7 punktą, seniūnas sudaro sutartis tik gavęs savivaldybės administratoriaus direktoriaus įgaliojimą.
Atsakovės atstovas Petras Kaminskas palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas (patikslintas prašymas) atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas)
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo E. Č.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjui už judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimo organizavimą ir pirkimą, neturint įgaliojimo, skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas). Valstybės tarnautojų bendrosios pareigos nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje. Atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 nuostatomis.
Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – Nuobaudų skyrimo taisyklės) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.
Nagrinėjamu atveju analizuotina, ar pareiškėjas E. Č. įvykdė tarnybinį nusižengimą, ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir ar pagrįstai pareiškėjas patrauktas atsakomybėn.
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Tokie tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinio reikalavimai nustatyti Nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punkte. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, A146-1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.
2011-09-26 Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus Išvadoje apie E. Č. tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus (toliau – Išvada) (b.l.7-9) E.Č. inkriminuojama veika, kad jis, kaip Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos seniūnas, neturėdamas įgaliojimo organizavo ir vykdė judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimą – 2010-09-23 pasirašė su UAB „Bitė Lietuva“ paslaugų teikimo sutartį Nr. GSND/12846/2010, tuo pažeisdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-12 įsakymu Nr. A1-494 (pakeisto 2007-06-21 įsakymu Nr.A1-541) patvirtintą Šventosios seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 6.1. punktą, Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos veiklos nuostatų 15.7 punktą; Palangos miesto savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16, 77 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 9 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintos bendro pobūdžio valstybės tarnautojų elgesio taisyklės - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas). Pažymėtina, kad minėtos įstatyminės normos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris turi būti kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Vertinant skundžiamą Įsakymą kartu su Išvada ir joje įtvirtintu turiniu, matyti, kad pareiškėjui kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 9 punkto reikalavimus bei netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas jau minėtuose Palangos miesto savivaldybės lokaliniuose teisės aktuose.
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A1-150 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punktą, mažos vertės pirkimus vykdo Pirkimo organizatorius – Administracijos Viešųjų pirkimų tarnybos arba kiti Administracijos direktoriaus įgalioti valstybės tarnautojai ar darbuotojai. Kiti Administracijos direktoriaus įgalioti valstybės tarnautojai ar darbuotojai pirkimus vykdo tik tuomet, kai numatomo prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 (dešimt tūkstančių) litų be PVM. Šioje teisės normoje nustatyti subjektai, kurie turi teisę vykdyti mažos vertės viešuosius pirkimus supaprastinta tvarka - Administracijos Viešųjų pirkimų tarnybos arba kiti Administracijos direktoriaus įgalioti valstybės tarnautojai ar darbuotojai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Šventosios seniūnas būtų Administracijos direktoriaus įgaliotas vykdyti judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimo procedūras, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas, kaip Šventosios seniūnas, organizavo ir vykdė judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimą neturėdamas minėto įgaliojimo ir tuo pažeidė Taisyklių 16 punkto nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. T2-184 patvirtinta Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūra, iš kurios matyti, kad Šventosios seniūnija yra atsakovės struktūrinis padalinys. Minėto įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Šventosios seniūnijos veiklos nuostatai (toliau – Nuostatai) patvirtinti 2005-05-31 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (4.1)-A1-454. Nuostatų 15 punkte numatytos seniūno veiklos funkcijos; 15.7 punkte - viena iš funkcijų – seniūnas, gavęs Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimą ir laikydamasis Savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos, sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu.
Sutarčių sudarymo bei jų vykdymo rūpinimosi funkcijos taip pat numatytos ir Šventosios seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas), patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-12 įsakymu Nr.A1-494 (keistu 2007-06-21 įsakymu Nr. A1-541) 6.1 punkte.
Palangos miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarka (toliau – Tvarka) patvirtinta 2004-10-07 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 239. Ši Tvarka reglamentuoja sutarčių, kurių viena šalis yra Palangos miesto savivaldybė ar jos institucijos (Savivaldybės taryba, Savivaldybės administracijos direktorius) pasirašymo tvarką <...>. Tvarkos 10 punktas numato, kad Įsakymu dėl sutarčių, kurias pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius, projektai turi būti suderinti su 10.1-10.4 punktuose išvardintais struktūriniais padaliniais ar jų vadovais. Visų sutarčių, kuriose yra numatomi Savivaldybės institucijų finansiniai ar turtiniai įsipareigojimai, projektai turi būti suderinti su Savivaldybės administracijos Biudžeto skyriaus ir buhalterijos vedėjais (11 punktas). Mero, Tarybos įgalioto asmens bei Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens pasirašytos sutartys registruojamos ir jų originalai saugomi Savivaldybės administracijos bendrajame skyriuje (12 punktas).
Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 77 punktas numato, kad Komisija ar Pirkimo organizatorius, įvykdęs pirkimo procedūras, parengia pirkimo sutarties projektą, jeigu jis nebuvo parengtas kaip pirkimo dokumentų sudėtinė dalis, suderina jį teisės aktų nustatyta tvarka ir organizuoja pirkimo sutarties pasirašymą.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, prieš pasirašant sutartį su UAB “Bitė Lietuva“ dėl judriojo telefoninio ryšio pirkimo, jos projektą būtų derinęs pagal Taisyklių bei Tvarkos nustatytus reikalavimus bei būtų gavęs įgaliojimą pasirašyti suderintą sutartį. Nustatyta, kad minėtos sutarties originalas buvo pateiktas Savivaldybės administracijai tik 2011-08-17 raštu pareikalavus Šventosios seniūnijos ją pateikti, todėl konstatuotina, kad sutartis nebuvo įregistruota, o jos originalas nebuvo perduotas saugoti Savivaldybės administracijos bendrajam skyriui. Šie duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjas, nesilaikydamas Palangos miesto savivaldybės vardu sudarymo sutarčių pasirašymo tvarkos, pažeidė Nuostatų 15.7 punkto reikalavimus; įvykdęs pirkimo procedūras ir pirkimo sutarties projekto nederindamas teisės aktų nustatyta tvarka pažeidė Taisyklių 77 punkto reikalavimų; šie pažeidimai parodo, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.1 punkte nustatytas funkcijas.
Ginčijamame Įsakyme bei Išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė ir Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 9 punktą, kuriame nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta – sutarties galiojimas. Iš 2010-09-23 judriojo telefono ryšio paslaugos pirkimo sutarties Nr. GSND/12846/2010 (b.l. 54) matyti, kad šios sutarties galiojimas nėra nustatytas, todėl pagrįstai pareiškėjui inkriminuotas minėtas pažeidimas.
Iš nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių darytina išvada, kad E. Č. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimus bei nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintų bendro pobūdžio valstybės tarnautojų elgesio taisyklių - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas).
Pareiškėjas prašyme teismui nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pavėluotai, tai yra praleidus 5 darbo dienų terminą nuo oficialios informacijos, tai yra nuo 2011 m. gegužės 9 d. Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitos gavimo dienos.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punkte numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens <...>, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. 4 punktas numato, kad valstybė tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas (toliau -įstaiga), personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą (toliau - už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo) arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. 7 punktas nustato, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.
Šios administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Palangos miesto savivaldybėje atliko finansinį auditą ir 2011-05-09 pateikė valstybinio audito išvadą, kurios 1 dalyje, įvardintoje „Pastebėjimai dėl valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo“, 1.3 punkte nurodė, kad Šventosios seniūnija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes 2010 metais sudarė neterminuotą paslaugų teikimo sutartį mobiliojo ryšio paslaugoms įsigyti. Kaip matyti, šioje išvadoje dėl judriojo ryšio paslaugų pirkimo buvo teikiami tik pastebėjimai, neįvardijant konkrečių asmenų ar aplinkybių. Šioje valstybinio audito išvadoje nebuvo konstatuoti tarnybiniai nusižengimai, todėl ji negali būti laikoma kaip oficiali informacija apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Atsakovė, siekdama pilnai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes bei, pirmiausia, įvardinti valstybės tarnautoją, kuris atliko tam tikrus veiksmus ir kuriam gali būti inicijuotas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, pareikalavo Šventosios seniūnijos atsiųsti 2010 metais sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. GSND/12876/2010 originalą. Ir tik gavusi šią oficialią informaciją bei nustačiusi, kad sutartį pasirašė seniūnas E.Č., 2011 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė įsakymu Nr. A3-468 įpareigojo Juridinio ir personalo skyriaus vedėją Petrą Kaminską pradėti tirti Šventosios seniūnijos seniūno E. Č. tarnybinį nusižengimą (b.l. 29). Kaip matyti, Paslaugų tiekimo sutartis Palangos miesto savivaldybės administracijoje gauta 2011 m. rugpjūčio 23 d. (antradienį) (b.l. 53), o tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2011 m. rugpjūčio 29 d. (pirmadienį, nes rugpjūčio 27 d. ir 28 d. - poilsio dienos), tai yra nepraleidus 5 darbo dienų, numatytų Taisyklių 3 punkte, termino. Nustačius šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas nepažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nurodytų terminų, todėl pareiškėjo argumentas dėl procedūrinių pažeidimų atmestinas kaip nepagrįstas.
Įvertinus visas nurodytas teisines ir faktine bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarnybinio nusižengimo išvados pagrindu priimtas 2011 m. rugsėjo 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymas Nr. A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo E. Č.“ (b.l. 6), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pažymėtina, jog tai švelniausia tarnybinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo E. Č. prašymą (patikslintą prašymą) atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.