- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-22
- Bylos Nr.
- AN2-46-300/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00003-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2023 m. sausio 16 d. nutarimu 170 Eur bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams nubaustas už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 18 d. 10 val. 05 min (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas staigų persirikiavimo manevrą iš pirmosios eismo juostos į antrąją, nedavė kelio antrąja eismo juosta važiuojančiam automobiliui „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to automobilio „Toyota“ vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo su pavojingai manevruojančiu automobiliu bei savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 104 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. P. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus prašydamas panaikinti Institucijos 2023-01-16 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. kovo 15 d. nutartimi Institucijos 2023 m. sausio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą, A. P. skundo netenkino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutarimą ir priimti naują nutarimą - Institucijos 2023-01-16 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti nesurinkus įrodymų.
4.1. Teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, besąlygiškai tikėjo nukentėjusio asmens paaiškinimais. Nurodo, kad byloje nėra jokio objektyvaus įrodymo, kad nukentėjęs asmuo būtinai turėjo stabdyti automobilį dėl jo veiksmų. Tai, kad vaizdo juostoje matomi užsidegantys nukentėjusio automobilio stabdžiai, dar nereiškia, kad vairuotojas turėjo būtinybę stabdyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaizdas nufilmuotas iš pakankamai didelio atstumo, matosi eismo juostoje tik automobilių susilieję stogai, o realus atstumas nuo nukentėjusio asmens automobilio iki jo (apelianto) automobilio, įvažiuojant į juostą, nenustatyta. Tvirtina, kad antrojoje eismo juostoje važiuojančių automobilių greičiais lyginant su jo greičiu, yra žymiai mažesni. Mano, kad šiuolaikinėmis technikos priemonėmis buvo galima patikrinti bet kokią prielaidą, todėl teismas negali vadovautis nepatikrinta prielaida, kad būtent jis (apeliantas) sudarė kliūtį kitai transporto priemonei, sudarė pavojingą situaciją, nesilaikė saugaus atstumo, privertė, galbūt, staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumą. Mano, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių, jis KET 9, 104 punktų reikalavimų nepažeidė, todėl yra nubaustas nepagrįstai. Teigia, kad nenustatyta, koks saugus atstumas, kurio jis nesilaikė, o iš vaizdo įrašo negalima matyti stabdymo kelio atkarpos ir būtinybės naudoti stabdžius, be to, paskui R. N. važiavo daug automobilių, bet nei vienas iš jų nesureagavo į R. N. stabdžio lemputės blyksnį. Todėl jis (apeliantas) kelia klausimą, kokį pavojų ir kam jis sukėlė.
4.2. Taip pat skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimo vieta buvo Kelmėje, tarp senosios „(duomenys neskelbtini)” parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kad pėsčiųjų perėja yra ties (duomenys neskelbtini), bei kad nuo pėsčiųjų perėjos jis jau buvo pavažiavęs pirmąja juosta link (duomenys neskelbtini) įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, kur automobiliai statomi taip, kad užima beveik pusę pirmosios kelio važiavimo juostos, todėl matydamas, kad antroji juosta neužimta, tik toliau matėsi iš lėto atvažiuojantis automobilis, jis padidino greitį ir aplenkė antrąja eismo juosta važiuojančius automobilius bei tada persirikiavo į antrąją eismo juostą. Tvirtina, kad niekam nesutrukdė važiuoti antrąją juosta ir negalėjo niekam iškilti grėsmė, nes jo automobilis į antrąją eismo juostą įvažiavo leistinu greičiu, gal kokiu 25 km/h, o toje kelio pusėje toliau važiavęs automobilis važiavo daug mažesniu greičiu, gal kokiu 10 km/h ir buvo nuo jo automobilio atsilikęs ne mažiau 5 metrų. Teigia, kad prie jo važiavimo greičio toks atstumas leido jam nekliudant persirikiuoti į antrąją eismo juostą. Tvirtina, kad jei jis (apeliantas) nebūtų persirikiavęs į antrąją eismo juostą, būtų sustabdęs visą eilę automobilių, važiuojančių paskui jį, nes priekyje stovėjusios transporto priemonės aikštelėje, užėmė didelę dalį pirmosios eismo juostos. Mano, KET 105 punktas tam ir numatytas, kad jeigu kelyje, kuriame yra dvi tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelia. Teigia, kad jis yra nubaustas tik pagal prielaidą, bet ne objektyvius duomenis, nes laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių ir nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarė kliūčių jų eismui. Ir tai aiškiai matyti vaizdo įraše. Atkreipia dėmesį į tai, kad toje kelio dalyje greitis yra ribotas, o be to, tik pravažiavus sankryžą negali iš karto pasiekti 50 km/h greitį. Teigia, kad byloje yra tik pranešėjo emocijos, nes jis (apeliantas) jokio pavojaus pranešėjui nesukėlė, nesužalojo nei jo, nei jo turto, ir nesudarė jam nei kam kitam jokių kliūčių eismui, o kaip tik stengėsi nestabdyti eismo pirmojoje eismo juostoje dėl priekyje esančios kliūties (išsikišusių automobilių stovėjimo aikštelėje).
4.3. Nurodo, kad jis transporto priemones vairuoja nuo 1981 m., per tą laiką nėra sukėlęs jokių pavojingų eismo įvykių ar chuliganiškai vairavęs, visada gerbia kitus vairuotojus ir nėra trukdęs kam nors kelyje. Taip pat nurodo, kad jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu – dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, išvežioja prekes klientams, darbas yra jo pragyvenimo šaltinis, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, nes A. P. apeliacinio skundo reikalavimai yra pagrįsti. Teigia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. P. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo skundo argumentus, taip pat įvertino visas A. P. nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino A. P. skundo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
7. Apeliaciniame skunde A. P. teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, besąlygiškai tikėjo nukentėjusio asmens paaiškinimais. Iš A. P. skundo matyti, kad teismo šališkumą apeliantas sieja su tuo, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo apeliantas. Tačiau tai, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nelaikytina teismo šališkumu. Kitų teismo šališkumo požymių A. P. skunde nenurodė. Iš 2023-03-07 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad nei administracine tvarka nubaustas A. P., nei jo atstovė adv. V. P., nei Institucijos atstovas bylą nagrinėjusiam teisėjui nušalinimo nepareiškė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. P. skundo argumentas, kad jo skundą išnagrinėjo šališkas teismas, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.
8. A. P. skundžiamu Institucijos 2023-01-16 nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. A. P. teigia, kad jis KET pažeidimų nepadarė, todėl jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Taigi, A. P. nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu.
8.1. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...>, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, <...>. A. P. inkriminuota, kad jis, staiga persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją, nedavė kelio antrąja eismo juosta važiuojančiam automobiliui, dėl ko automobilio „Toyota“ vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo su pavojingai manevruojančiu automobiliu bei savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti ir taip pažeidė KET 9 ir 104 punktų reikalavimus. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi; jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus (t. y. jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms).
8.4. Apeliantas tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek ir teisme bei skunduose teigia, kad jis jam inkriminuotų KET pažeidimų nepadarė, kad persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą, niekam pavojaus nesukėlė. Tokia apelianto versija yra nepagrįsta.
8.5. Byloje surinkti įrodymai – paties apelianto paaiškinimai administracinio nusižengimo protokole (ROIK: (duomenys neskelbtini), lapai 1–2) bei apylinkės teisme (b. l. 23), automobilio „Toyota“ vairuotojo R. N. paaiškinimai (ROIK: (duomenys neskelbtini), lapas 14; b. l. 23), policijos pareigūno E. A. 2022-11-18 tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (ROIK: (duomenys neskelbtini), lapas 6), byloje esantis (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kameros Nr. 1 vaizdo įrašas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) – patvirtina, kad apeliantas, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją, sudarė kliūtį automobilio „Toyota“ vairuotojui, dėl to automobilio „Toyota“ vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo su A. P. vairuotu automobiliu „VW Caddy“.
8.6. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi prielaida, kad jo vairuojamas automobilis sudarė kliūtį kitai transporto priemonei, o vaizdo įrašas darytas iš pakankamai didelio atstumo, matosi eismo juostoje tik automobilių susilieję stogai, kad nenustatytas atstumas iki automobilio, kai jo vairuojamas automobilis įvažiavo į antrąją eismo juostą. Šie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Aptariant byloje esantį miesto vaizdo kamera Nr. 1 padarytą vaizdo įrašą, pažymėtina, kad nors vaizdas gatvėje buvo filmuojamas per atstumą, tačiau vaizdo įrašą peržiūrėjus, nustatyta, kad vaizdas yra pakankamai aiškus ir ryškus, automobilių stogai nėra susilieję, kaip teigia apeliantas, o galima net identifikuoti gatvėje važiuojančias transporto priemones, įžiūrėti net jų valstybinius numerius. Taip pat peržiūrėjus šį vaizdo įrašą, aiškiai matyti, kaip pirmoje eismo juostoje važiuojantis automobilis „VW Caddy“ (byloje nustatyta, kad jį tiriamo įvykio metu vairavo A. P. (ROIK: (duomenys neskelbtini), lapas 9) rodo dešinės posūkio signalą ir važiuoja greičiau nei antroje eismo juostoje važiuojantys trys automobiliai, kad automobilio „VW Caddy“ vairuotojas pristabdo ties įvažiavimu į automobilių stovėjimo aikštelę, nes pirmoje eismo juostoje priekyje stovi automobiliai ir įjungia kairės pusės posūkio signalą ir norėdamas persirikiuoti į antrąją eismo juostą, praleidžia antrąja eismo juosta važiuojantį mėlynos spalvos automobilį, ir persirikiuoja į antrąją eismo juostą prieš pat važiuojantį juodos spalvos automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris už mėlynos spalvos automobilio važiuoja atsilikęs nedideliu atstumu. Nors atstumas tarp antrąją eismo uosta važiavusių automobilių nenustatytas, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad atstumas tarp jų nėra didelis ir nėra pakankamai vietos į jų tarpą įvažiuoti dar vienam automobiliui. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad į antrąją eismo juostą prieš automobilį „Toyota“ persirikiavus automobiliui „VW Caddy“, užsidega automobilio „Toyota“ galiniai stabdymo žibintai, automobilis „Toyota“ staigiai stabteli, o tai patvirtina, kad automobilis buvo staigiai ir stipriai stabdomas. Įvertinus vaizdo įraše matomą vaizdą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad automobilis „VW Caddy“, važiavęs pirmąją eismo juosta, persirikiuodamas į antrąją eismo juostą prieš pat važiuojantį automobilį „Toyota“, sudarė avarinę situaciją, dėl kurios automobilio „Toyota“ vairuotojas R. N., siekdamas išvengti susidūrimo su staiga į jo važiuojamąją eismo juostą persirikiavusiu automobiliu „VW Caddy“ ir užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą, buvo priverstas staigiai stabdyti. Taigi, vaizdo įrašas paneigia apelianto versiją, kad jam persirikiuojant iš pirmosios eismo juostos į antrąją iki antrąja eismo juosta važiuojančio R. N. automobilio ir jo automobilio buvo pakankamas atstumas saugiai persirikiuoti ir kad nebuvo sukelta avarinė situacija.
8.7. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad A. P., vairuodamas automobilį „VW Caddy“ ir persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją, nedavė kelio antrąja eismo juosta važiavusiam automobiliui „Toyota“, taip sukėlė pavojingą situaciją, nes privertė automobilio „Toyota“ vairuotoją staigiai stabdyti, taip užtikrinant savo ir kitų žmonių saugumą. Atlikdamas tokį pavojingą persirikiavimo manevrą, apeliantas pažeidė KET 9 ir 104 punktų reikalavimus, numatančius, kad vairuotojui pareigą nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.
8.8. Apeliantas savo atliktą pavojingą manevrą pateisina vadovaudamasis KET 105 punktu, kuris numato, kad, jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą; kad persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią. Šia KET nuostata A. P. nepagrįstai pateisina savo atliktus veiksmus, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad pirmoje eismo juostoje už apelianto vairuoto automobilio kiti automobiliai nevažiavo ir pirmoje eismo juostoje nebuvo susidariusi transporto priemonių eilė, dėl ko antra eismo juosta važiavę automobilių vairuotojai (šiuo konkrečiu atveju R. N.) privalėjo leisti apeliantui persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrąją. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad antra eismo juosta lygiagrečiai su apeliantu važiavo tik trys automobiliai, todėl A. P. persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrą nesukeldamas pavojingos situacijos galėjo palaukęs, kol pravažiuos antra eismo juosta važiuojantys trys automobiliai. Taip pat pastebėtina, kad persirikiuodamas į antrą eismo juostą A. P. neįsitikino, kad jam yra duodamas kelias persirikiuoti. Be to, vaizdo įraše matomi A. P. atlikti veiksmai – važiavimas pirma eismo juosta su įjungtu dešinės pusės posūkio signalu, greičio padidinimas (lyginant su antra eismo juosta važiavusiais automobiliais), persirikiavimas iš pirmos eismo juostos į antrąją prieš pat važiuojantį antrąjį automobilį, rodo, kad apeliantas tokius veiksmus atliko siekdamas apvažiuoti antra eismo juosta lėčiau nei jis važiuojančius tris automobilius, taip iškeldamas savo asmeninius interesus aukščiau nei eismo saugumas.
8.9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. P. pažeidė KET 9 ir 104 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Dėl to naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, kuria apelianto skundas atmestas, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. P. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad A. P. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda yra per griežta, nes jam paskirta minimalaus dydžio (170 Eur) bauda ir, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, dirba, turi finansinių įsipareigojimų, jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, kad jis anksčiau nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, tačiau šios aplinkybės pagal teismų praktiką nelaikomos išskirtinėmis, dėl kurių apeliantui už padarytą pavojingą, tyčinį nusižengimą neturėtų būti taikoma poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ar šios poveikio priemonės terminas turėtų būti trumpesnis nei 3 mėnesiai. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, todėl apeliantui dėl apeliantui atsiradusių neigiamų pasekmių – baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams – kaltas yra tik pats apeliantas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. P. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto nusižengimo pavojingumą ir apelianto asmenybę, todėl jos mažinti nėra pagrindo.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracine tvarka nubausto A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.